Priklausomybė - tai patologinis prisirišimas ar nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nepaisant žalingų pasekmių fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai sugriaunantis socialinį žmogaus gyvenimą. Šis sutrikimas paveikia ne tik priklausomą asmenį, bet ir jo artimuosius, kurie neretai patiria didelį emocinį ir socialinį krūvį.
Priklausomybės poveikis artimiesiems ir kopriklausomybės fenomenas
Dažnai priklausomybę turintis žmogus nenori ar nepajėgia tvarkytis ir kreiptis pagalbos, todėl didžiausios ir sunkiausios problemos kyla artimiesiems. Jie įsitraukia į priklausomo žmogaus kasdienybę, gyvena ne savo, o kito „ritmu“, tarsi skęstančiame laive, kur laivo kapitonas yra priklausomas asmuo, o įgula - artimieji.
Įgula žino, kad kapitonas gali priimti sprendimus, kurie laivo nenuskandins, tačiau nežino, kaip tai parodyti ar padaryti palankiais būdais. Dažnai jie komentuoja, kritikuoja, rėkia, kaltina - viską daro iš meilės ir rūpesčio, tačiau toks elgesys sukelia neigiamas pasekmes: prastėja emocinė savijauta, išsivysto depresija, nerimo sutrikimai, mažėja gyvenimo kokybė. Kapitonas toliau sukasi užburtame priklausomybės rate.
Kopriklausomybė yra labai glaudžiai susijusi su priklausomybe - tai išmoktas elgesys, kai šeimos nariai ar artimieji tampa priklausomi nuo priklausomo žmogaus, bandydami sumažinti jo daromą žalą, slepiant šeimos „gėdą“, jausdami kaltę ir bejėgiškumą. Jų pačių poreikiai ir interesai tampa antraeiliai.
Kopriklausomybės požymiai ir pasekmės
| Simptomai | Tiesioginė priklausomybė | Kopriklausomybė |
|---|---|---|
| Sąmonė | Vyrauja mintys apie psichoaktyviąsias medžiagas | Vyrauja mintys apie priklausomą asmenį |
| Neigimas | "Aš nesu priklausomas", "Kiti vartoja daugiau už mane" | "Aš neturiu problemų, jų turi mano vyras / žmona / vaikas" |
| Agresija | Žodinė, fizinė | Žodinė, fizinė |
| Vyraujantys jausmai | Pyktis, kaltė, gėda, baimė | Pyktis, kaltė, gėda, baimė |
| Savivertė | Žema, save griaunantis elgesys | Žema, save griaunantis elgesys |
Probleminės situacijos neigimas yra ryškus alkoholio priklausomybės šeimoms bruožas. Dangstydami priklausomybės pasekmes artimieji neleidžia žmogui susidurti su realybe, todėl ilgainiui ne tik padeda sirgti, bet ir patys patiria psichologinį smurtą bei žalą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Psichologinė pagalba ir gydymo principai
Priklausomybės gydymui svarbu ne tik objekto atsisakymas, bet ir gilus savęs pažinimas bei įsisąmoninimas.
Psichologinis konsultavimas
Geštaltinė psichoterapija padeda ne „atsikratyti“ priklausomybės kaip tokios, o atrasti tikresnį būdą būti savimi. Priklausomybė suvokiama kaip svarbi žmogaus gyvenimo dalis, kurioje apmąstoma jos funkcija ir reikšmė.
Terapijos metu klientas didina savo sąmoningumą, labiau pastebi jausmus, mintis ir elgesio automatizmus, kurie skatina vartojimą. Gilinamasi į tikruosius poreikius, dažnai už priklausomybės slypinčius emocinius ar egzistencinius siekius, tokius kaip saugumas, artumas, prasmė.
Dirbama su emocijomis - kalte, gėda, pykčiu, vienišumu, kurie dažnai palaiko priklausomybę. Tyrinėjami santykių modeliai ir ugdoma atsakomybė už savo pasirinkimus „čia ir dabar“.
Geštalto terapija palaipsniui padeda atkurti ryšį su savimi, kitais ir pasauliu, kas tampa pagrindu gyvenimui be priklausomybės.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Fiziologinės priklausomybės lengvinimas
Vienas iš papildomų gydymo būdų yra lazerinė aurikuliarinė terapija, kuri taikoma dirginant tam tikrus biologiškai aktyvius taškus ausies kaušelyje. Šis metodas paremtas tradicinės kinų medicinos principais ir padeda sumažinti abstinencijos simptomus bei palaikyti smegenų funkciją.
Priklausomybės mechanizmai ir mitai
Priklausomybė susijusi su smegenų neurochemijos pokyčiais, ypač dopamino sistemos veikla, kurius veikdama priklausomybė sutelkia malonumo šaltinius tik į savo objektą. Tuo tarpu natūralūs malonumai praranda savo svarbą.
Priklausomybė dažnai lydima melų - pirmiausia sau, vėliau kitiems. Tai būdas slėpti realybę, gėdą ar kaltę dėl priklausomybės padarinių.
Pagrindiniai mitai apie priklausomybę
- Priklausomybė nėra liga - nepaisant mokslo įrodymų, daugelis taip mano ir naudoja šį teiginį kaip pasiteisinimą.
- Priklausomybė yra silpnavališkumo pasekmė - iš tiesų neuromokslininkai patvirtina, kad priklausomybės mechanizmai yra smegenų chemijos pokyčiai, o ne valios stoka.
- Priklausomas žmogus gali bet kada mesti - dažnai neigia savo problemą ir praranda tikėjimą sėkme bandant mesti.
- Egzistuoja stebuklingi gydymo metodai - jokios tabletės ar greitos priemonės negali iš esmės išgydyti priklausomybės be psichoterapijos ir ilgalaikio darbo.
- Psichotropinės medžiagos nesukelia priklausomybės - tai netiesa, bet kokia vartojama psichotropinė medžiaga formuoja priklausomybę.
- Priklausomybė paveldima - nepaisant paveldimumo įtakos, didžiausią reikšmę turi psichotrauminės patirtys ir socialinė aplinka.
- Motyvacija pasikeisti priklauso tik nuo priklausomo asmens - artimųjų parama, o kartais ir socialinių agentūrų įsikišimas yra labai svarbus pokyčių pradžiai.
- Priklausomybė gali būti pakeista sportu ar kitais sveikais įpročiais - tai gali tapti kita priklausomybe, jei netampama priklausomu nuo fizinio krūvio ar kitų veiklų.
Priklausomybės psichologiniai aspektai
Priklausomybė dažnai yra pasąmoninio noro „nubausti“ save pasekmė, o tuo tarpu aistra - kūrybos ir meilės išraiška. Pagrindinis skirtumas, kodėl priklausomybė griauna, o aistra kuria, slypi vidiniuose motyvuose. Priklausomais dažnai tampa žmonės, turintys daug psichologinių ar gyvenimo problemų, kurių nesugeba išspręsti kitaip.
Psichologas ir mokslininkai pastebi, kad priklausomybės pažeidžia žmogaus savisaugos mechanizmus, sprendimų priėmimą, todėl jis neobjektyviai vertina savo būklę ir virsta priklausomas nuo „malonumo“ sukeliančių medžiagų ar veiklų.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Socialiniai veiksniai ir prevencija
Priklausomybės išsivystymui didelę įtaką daro socialinė aplinka ir šeima. Vaikai mokosi iš tėvų elgesio modelių, todėl dažnai linkę pakartoti priklausomų asmenų elgesį. Todėl prevencijos svarba yra ugdyti savarankiškai priimančius sprendimus jaunuolius, suteikiant jiems realistišką pasaulio suvokimą ir emocinį atsparumą.
Lietuvoje viena iš problemų yra gydymo prieinamumas - ilgos reabilitacijos programos dažniausiai yra mokamos, o parama priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems gali būti ribota.
Artimųjų vaidmuo gydymo procese
Artimieji dažnai bando apsaugoti priklausomą asmenį nuo pasekmių, tačiau toks elgesys dažnai tik trukdo pokyčiams. Svarbu, kad jie leistų priklausomam žmogui patirti natūralias pasekmes, pavyzdžiui, prarasti teisę vairuoti, susidurti su skolomis ar abstinencijos simptomais, nes būtent tai skatina ieškoti pagalbos.
Psichologės ir mokslininkės pabrėžia, kad priklausomybės atpažinimas bei gydymas yra kompleksinis procesas, kuriam būtina motyvacija, profesionali pagalba ir šeimos palaikymas. Priklausomas žmogus turi priimti atsakomybę ir išmokti gyventi kitaip, o artimieji privalo rūpintis ir savo emocine gerove, vengdami kopriklausomybės.
Priklausomybės ir pagalba artimajam. dr. J. Neverauskas, E. Adomavičiūtė, K. Mikalauskaitė
Visuomenėje vis dar vyrauja priklausomybės neigimas, todėl itin svarbu viešinti informaciją, ugdyti sąmoningumą ir skatinti atvirus pokalbius apie priklausomybę ir jos poveikį.
tags: #priklausomybe #vieniems #nuo #kitu