Europos socialinis tyrimas (EST) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną.
Ją organizuoja Centrinė mokslinė grupė, kuriai vadovauja Prof. Rory Fitzgerald iš Londono Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė), kartu su septyniais instituciniais partneriais: Barselonos Pompeu Fabra universitetas, Ispanija; Centerdata, Nyderlandai; IPP-CSIC - Institute of Public Goods and Policies, Ispanija; Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė; Leibnico socialinių mokslų institutas (GESIS), Vokietija; Sikt, Norvegija; Utrechto universitetas, Nyderlandai.
Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys (EST tikrųjų narių, stebėtojų ar svečio teisėmis). Lietuva į EST įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir iki šiol yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje.
Pagrindiniai Europos socialinio tyrimo tikslai
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų:
- apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas;
- įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją - pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse;
- skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus;
- didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei;
- sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos. EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
Lietuvos dalyvavimas Europos socialiniame tyrime
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos:
- ESS4 (2008/09)
- ESS5 (2010/11)
- ESS7 (2014/15)
- ESS8 (2016/17)
- ESS9 (2018/19)
- ESS10 (2020-22)
- ESS11 (2023/24)
Jau 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 143.4. punkte teigiama, kad sudarydama prielaidas vykdyti mokslinius tyrimus valstybės prioritetinėse srityse ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose [...] Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus ir į Europos socialinį tyrimą. 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (23 punktas) numatyti šie tikslai: „įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką <...> Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene“. EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti.
Pagrindiniai tyrimo vykdytojai Lietuvoje
EST 2008 - 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Nacionalinio koordinatoriaus pareigas 2019-2021 m. užėmė Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė, o nuo 2021 m. - Sociologijos katedros dėstytojas ir mokslininkas dr. Apolonijus Žilys.
EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT“.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Tyrimo temos
EST tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse.
EST duomenų vartotojai
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt.
Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814 (arba 7 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.). Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc. arba 5 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai. Per 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš viso apsilankymų EST 11 bangos duomenų peržiūrai buvo 270.
Metodai
EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų, pavyzdžiui, į skirtingų šalių klausimynus įtraukti skirtingi (arba adaptuoti, kad atspindėtų nacionalinį kontekstą) partijų, išpažįstamų religijų, išsimokslinimo ir šeiminės padėties atsakymų variantai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.
9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Šioje bangoje buvo naudotas apklausų agentūros susiprogramuotas el. klausimynas. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.
10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Pirmą kartą duomenys buvo renkami su CenterData sukurtu ir administruojamu integruotu įrankiu (suite survey tool), t.y. el. klausimynu ir lauko darbų stebėsenos įrankių bendru paketu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.
11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis.
Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ (pastarasis yra dalinis 7-osios bangos modulio pakartojimas) ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“.
Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
Informacijos sklaida
EST EMTIK sukurti ištekliai: Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje). Svarbiausių EST rezultatų serijoje iškiliausi savo sričių ekspertai supažindina su aktualiausiomis Europos visuomenių problemomis. Ši serija neapsiriboja tik paprastu duomenų pateikimu - remiamasi teorija ir išsamia moksline analize.
Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti įvairūs renginiai:
- 2012 m. rugsėjo 28 d. vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras-diskusija „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“.
- 2012 m. gruodžio 12 d. vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras „ESS 6-oji banga: galimybės socialiniams tyrėjams“.
- 2015 m. spalio 26 d. vyko tarptautinis metodologinis seminaras „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“ (liet. „Europiečių nuostatų matavimas Europos socialiniame tyrime“).
- 2015 m. gruodžio mėn. 4 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“.
- 2016 m. lapkričio 30 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“.
- 2016 m. gruodžio mėn. 2 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje”.
- 2019 m. spalio 4 d. ir spalio 16 d. vyko metodologinis seminaras - diskusija „Europos socialinis tyrimas: aukščiausius standartus atitinkanti Europos socialinių tyrimų metodologija“.
- 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno rajono savivaldybėje vyko apskrito stalo diskusija su Tarybos nariais.
- 2019 m. gruodžio 10 d. Vytauto Didžiojo universitete surengtas renginys „EST piknikas“ Žmogaus teisių dienai paminėti.
- 2020 m. gegužės 21 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: koreliacija ir skirtumai tarp grupių (vidurkių palyginimas)".
- 2020 m. gegužės 27 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: tiesinė regresinė analizė ir daugiamatė dispersinė analizė (MANOVA)“.
- 2020 m. gegužės 29 d. surengta nuotolinė viktorina „Susipažinkime: Europos socialinis tyrimas“, skirta supažindinti plačiąją visuomenę su Europos socialiniu tyrimu.
- 2020 spalio 20 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Europos statistikos diena su EST“, kurių metu dalyviai buvo supažindinti su EST metodologija ir EST duomenų paruošimu analizei.
- 2020 m. lapkričio 12 d. surengtas nuotolinis nacionalinis mokslo renginys „EST piknikas II-2020“, kuriame pristatyti EST duomenų pagrindu parengti moksliniai pranešimai.
- 2021 04 15 vyko metodologiniai mokymai „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai“.
- 2021 05 04 surengta metodologinė konferencija „ Metodologiniai socialinių mokslų tyrimų iššūkiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu: išmoktos pamokos”.
- 2021 05 19 vyko metodologiniai mokymai „Mediacinių ir moderacinių ryšių modelių analizė panaudojant A. Hayes PROGRESS makrokomandą SPSS programiniame pakete“.
KTU mokslininko dr. Vaido Morkevičiaus įžvalgos
Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologo dr. Vaido Morkevičiaus teigimu, apklausos yra svarbios, nes ekspertai, mokslininkai ir visuomenė, išreikšdami nuomonę LSD vartotojų apklausose, gali nurodyti ypatingą tam tikrų duomenų poreikį, kurių rinkimas yra reikšmingas valstybei. Tokiu būdu LSD gali būti įpareigotas (skiriant valstybinį finansavimą) rinkti nurodytus papildomus duomenis. Politikams šie duomenys būtų naudingi tuo, jog jų pagrindu būtų galima formuoti jautresnę regioninę ir/ar socialinę politiką.
Pasak KTU mokslininkės dr., tokį skeptiškumą gali sąlygoti keli veiksniai. Pirmiausia, nors viešųjų paslaugų kokybė per dešimtmetį išaugo, jų prieinamumas didžiuosiuose miestuose ir regionuose yra nevienodas - gyventojai dažnai susiduria su ilgesnėmis eilėmis, biurokratinėmis kliūtimis. Antra, visuomenės lūkesčiai valstybės tarnybai nuolat auga, todėl net ir objektyvūs veiklos pagerėjimai ne visada atitinka žmonių suvokiamus poreikius.
Kalbėdama apie korupcijos paplitimą, profesorė E. Vaidelytė pabrėžia, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva skaidrumo reitinguose pakilo beveik dešimt pozicijų. Remiantis objektyviais duomenimis Lietuva tikrai gali didžiuotis skaidrumu, pasaulio mastu. Apklausos duomenys taip pat rodo, jog visuomenės nuomonė apie korupcijos situaciją gerėja, tačiau didelio proveržio kol kas nėra.
Pasak KTU mokslininkės, visuomenės nuomonei didelę įtaką daro ir rezonansiniai atvejai, kurie sulaukia plataus žiniasklaidos dėmesio. Todėl svarbu ne tik nuosekliai tęsti antikorupcines priemones, bet ir aktyviai komunikuoti apie pasiektą pažangą, kad visuomenės suvokimas labiau atitiktų realią situaciją.
LiDA KTU įkurta dar 2006 m. pagal projektą, kurį finansavo ES struktūriniai fondai. Nuo 2011 m. archyve galima rasti to meto gyventojų surašymo duomenų ir tarpukario švietimo duomenų, pavyzdžiui, pedagogų ar mokyklų skaičių.
LiDA archyve nuolat atnaujinami duomenų rinkiniai, kuriuose nugulusios vykdytos apklausos Lietuvoje ir užsienyje bei jų rezultatai, kita sisteminga informacija. Vienas iš pavyzdžių, parodančių archyvo reikalingumą, apklausos „Aktualiausia problema Lietuvos gyventojams“ rezultatai.
Tyrimų duomenis analizuojantis KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) mokslininkas dr. Vaidas Morkevičius sako, kad Tarptautinės socialinio tyrimo programos apklausose, kurių duomenys atvirai prieinami per LiDA, žmonių klausiama apie įvairių demokratijos aspektų svarbą, pavyzdžiui, socio-ekonominį ar dalyvavimo.
Dr. Morkevičius tyrinėja, kaip religija susijusi su aktyviu žmonių dalyvavimu aplinkosauginiuose judėjimuose. Kaip tvirtina V. Morkevičius, pasitikėjimas mokslu, jo galimybėmis pažinti pasaulį yra susijęs su šalies religingumu ir nereligingumu: „Kuo šalyje daugiau nereligingų žmonių, pavyzdžiui, agnostikų, ateistų ir t.t., tuo labiau jie pasitiki mokslu ir tuo didesnė tikimybė, kad jie dalyvaus aplinkosauginėse organizacijose.“
Pasak KTU sociologo daktaro Valdo Morkevičiaus, mūsų šalies žmonės vangiai dalyvauja aplinkosauginėje veikloje, nes Lietuva - religinga šalis, o demokratinės institucijos nėra labai patrauklios.
V. Morkevičius su kolege Egle Butkevičiene tyrinėjo tai, kas lemia piliečių dalyvavimą aplinkosauginių organizacijų veikloje. Pasak V. Morkevičiaus, žiūrint į visuomenės sanklodos veiksnius, tokius kaip ekonominis išsivystymas, demokratinių institucijų pobūdis, pasitikėjimas mokslu ir nepasitikėjimas religija, gauta išvada, kad svarbiausias aplinkosauginio aktyvumo veiksnys - ekonominis išsivystymas.
Kaip sako V. Morkevičius, tam įtakos gali turėti jau minėtas pagrindinis veiksnys - šalies ekonominis išsivystymas: „Aišku, Lietuva yra religinga šalis, demokratinės institucijos nėra labai įtraukiančios, aplinka žmonių dalyvavimui nėra palanki. Tarkim, Belgijoje ar Šiaurės šalyse ekonominis išsivystymas didesnis, demokratinės institucijos įtraukia, vyrauja žemas religingumas.
V. Morkevičiaus tvirtinimu, tokiose šalyse kaip Lietuva svarbus išlieka švietimas apie globalines problemas. „Organizacijos, užsiimančios aplinkosaugine veikla, turėtų akcentuoti problemas. Organizacijų veikla pati savaime tikrai prisideda prie to, kad žmonės geriau suprastų aplinkosauginių idėjų reikšmę ir svarbą. Mes taip pat gauname panašų rezultatą - aplinkosauginių problemų svarbos suvokimas daro įtaką elgsenai.
Knygos „Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas“ autoriai nagrinėja nacionalinius Europos Sąjungos (ES) valstybių elitus ir jų požiūrius į ES ir europietiškumą. Knygos autorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vaidas Morkevičius, teigia: „Europa - tai tapatybių, interesų, nuomonių, pažiūrų ir patirties kaleidoskopas. Ne veltui ir knygos pavadine naudojamas žodis „kaleidoskopas“, kuris labai gerai apibūdina, ką matome žvelgdami į Europą - besikeičiantį ir skirtingą vaizdą“.
Pasak mokslininko, tyrimai atskleidė ir tai, kad nacionalinės ir europinės tapatybės suvokimo būdai Europoje yra beveik identiški. Šiuo požiūriu Lietuvos elitams svarbiausia atrodo kalba - būnant lietuviu būtina mokėti ir lietuvių kalbą. Mažiausiai svarbu būti krikščioniu.
tags: #v #morkevicius #socialiniu #tyrimu