Liolių socialinės globos namų Užvenčio padalinys įsikūrė 2008 metais. Tais pačiais metais, balandžio mėnesį Tarybos sprendimu buvo uždarytas čia iki tol veikęs Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Didžioji dalis darbuotojų, kurie dirbo palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, persikėlė dirbti į Liolių socialinės globos namų Užvenčio padalinį. Laikui bėgant jie keitėsi, dabar čia dirba devyniolika darbuotojų, įskaitant virtuvėje, ūkinėje dalyje ir su gyventojais dirbančius darbuotojus.
Gyventojai, paslaugos ir kasdienybė
Užvenčio padalinio socialinės globos namuose šiuo metu gyvena dvidešimt devyni žmonės. Jiems teikiama ilgalaikė arba trumpalaikė socialinė globa, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugos. Maistas socialinės globos namų gyventojams yra ruošiamas pirmajame aukšte esančioje virtuvėje. Yra užimtumo kabinetas, virtuvėlė, kurioje galima savarankiškai pasigaminti maistą, medicinos kabinetas, socialinės darbuotojos kabinetas ir virtuvė.
„Globos namuose gyvena žmonės, kurie gyveno Kelmės rajone. Daugiausia atvyksta tie, kurie gyveno Užventyje ir aplink, bet yra ir tokių, kurie atvyksta iš kitur. Atsiradus laisvai vietai mes informuojame Socialinių paslaugų skyrių, kad turime vietos vyrui arba moteriai ir tada jie praneša laukiantiems eilėje. Jeigu jie sutinka, tuomet atvyksta čia“, - dalinasi V.
„Užvenčio padalinio pliusas, kad mūsų šeimos gydytoja yra tame pačiame pastate, pirmajame aukšte (ten veikia „Užvenčio šeimos sveikatos centras”). Jei yra poreikis kitų specialistų pagalbos, mes juos registruojame ir vežame. Pavyzdžiui, jei reikia psichologo pagalbos, jo paslaugas gauname iš Kelmės visuomenės sveikatos biuro. Mes nuvežame žmones pokalbiui ten. Jeigu matome, kad reikalingi grupiniai susitikimai, tada kviečiame specialistus atvykti čia.
Užimtumo veiklų organizavimas ir pavyzdžiai
Kasdienybė Užvenčio padalinio socialinės globos namuose nesiskiria nuo gyvenimo namuose. Gyventojų rutina praskaidrinama įvairiomis užimtumo veiklomis: „Vykstame į partnerių renginius, kartais jie atvyksta pas mus į padalinį. Palaikome ryšį su Liolių socialinės globos namais. Yra gyventojų, kurie turi pažįstamų Lioliuose, tai mes nuvežame ten į kokias veiklas, kartais jie atvyksta pas mus, bendrauja tarpusavyje.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų darbuotojų paieška
Užimtumo veiklas vykdo pagal poreikį, atsižvelgdami į gyventojų sveikatos būklę. Vienose veiklose žmonės renkasi dalyvauti aktyviau, kitose pasyviau. Darbuotojos atskleidžia, kad gyventojus motyvuoti yra nuolatinis darbas: „Turi kviesti, kad išbandytų, darytų, įrodyti, kad nebus nuobodu. Kiti bando teisintis, kad neturi sveikatos, ar jau visą savo gyvenimą atidirbo ir nieko dabar nenori.
Gyventojai, padedami užimtumo specialistės Sigitos Šatkauskaitės bei kitų darbuotojų, piešia, lipdo, spalvina, išbando ir netradicinių veiklų, kaip styginis menas ant vinelių. Vyrai mėgsta susiburti žaisti šaškėmis, dėl to vyksta net į turnyrus. Yra gyventojų, kurie mėgsta siuvinėti ar turi kitų hobių: „Iš jų pagamintų darbų rengiamos parodėlės.
Čia gyvena žmogus, kuris rašė eilėraščius, tai mes kartu su Užvenčio biblioteka jam padėjome išleisti tokį lankstinuką su jo eilėmis ir padaryti pristatymą. Gyventojui pačiam procesas buvo labai smagus, praturtino jo dienotvarkę. Užsienyje gyvena jo dukra, tai jis tiek lankstinuku, tiek nuotraukomis ir įspūdžiais pasidalino su ja“, - pasakoja V.
Liolių socialinės globos namų Užvenčio padalinio gyventojai vyksta į įvairius renginius, ekskursijas ir kitokias išvykas. Darbuotojos prisimena, kad gyventojai yra keliavę prie jūros, į hortenzijų parką, TV bokštą Vilniuje, važiavę Panemune. Pačių gyventojų pageidavimu aplankė Tytuvėnus. Vyko į žvejybą, po to virė žuvienę. Prieš Velykas ir Kalėdas kviečia atvykti kleboną. Žmonės gali savarankiškai išeiti į šv.
Gyventojų taryba ir sprendimų priėmimas
Globos namuose veikia ir gyventojų taryba: „Tarybos veiklą kuruoja socialinė darbuotoja. Tai yra tarsi toks organas, globos namų darbuotojams. Pavyzdžiui, būna neskanus maistas, daug kas jo nevalgo. Tada surašo aktą, kad jų netenkina maistas ir nori jį pakeisti. Tuomet derinama su dietistu, ką galima padaryti. Į įvairių sprendimų priėmimą stengiamės įtraukti visus gyventojus, ne tik tarybos narius.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose
Metų pabaigoje vyksta kitų metų veiklų planavimas, tada išklausome visų norų ir pasiūlymų, siekdami organizuoti veiklas ir išvykas pagal gyventojų pageidavimus“, - su gyventojų tarybos veikla supažindina V.
Užimtumo veiklų įvairovė ir metodai
Užimtumas - Globos namuose organizuojamas įvairus ir turiningas laisvalaikis - nuo grupinių mankštos ar meno užsiėmimų, bei individualių terapijų, iki pažintinių išvykų, švenčių, bei įvairių renginių. Taip pat, esant poreikiui, organizuojame keliones į religines pamaldas, artimųjų kapus. Laisvalaikio užimtumas organizuojamas atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir fizinę sveikatą.
Gyventojai taip pat gali naudotis internetu, nuolat užsakomais spaudos leidiniais, bei globos namuose esančia biblioteka. Mūsų įstaiga įsipareigojusi padėti senyvo amžiaus asmenims užmegzti naujas draugystes, atrasti veiklą, kuri jiems teikia džiaugsmą, ir palaikyti emocinę gerovę. Globos namuose nuolat skatinama gyventojų integracija.
Aktyviai bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis, seniūnijomis, pagyvenusių žmonių organizacijomis, muziejais. Tai padeda senjorams įsilieti į socialinius - meninius projektus ar kitaip būti aktyviais ir imliais šiandieninėje greitai besikeičiančioje aplinkoje, bendradarbiauti įdomiose veiklose.
Įstaigoje organizuojami laisvalaikio renginiai - svarbi senjorų gyvenimo dalis, kuri suteikia teigiamų emocijų, skatina integraciją ir bendravimą, mažina vienišumą, padeda užmegzti ir išlaikyti bendravimo įgūdžius ir socialinius ryšius tarp bendraamžių. Tradiciškai organizuojami Pagyvenusių žmonių mėnesio renginiai: akcijos, popietės, susitikimai, ypač gyventojų mėgiami tradiciniais tapę gyventojų gimtadienių ir ilgaamžių pagerbimo, pagrindinės kalendorinės ir religinės šventės.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie užimtumą globos įstaigose
Visada laukiami įstaigos svečiai - visuomenės veikėjai, politikai, valdžios atstovai, sveikatos ir sveikos gyvensenos specialistai, aktoriai, dainininkai ir kiti meno atstovai. Kartą per mėnesį, o esant galimybei, ir dažniau, senjorams organizuojamos išvykos į muziejus, galerijas, kitus lankytinus architektūros, gamtos, istorijos objektus.
Globos namų senjorai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir renginiuose. Vienas iš įsimintiniausių- 2018 m. Tarptautinis projektas „Seneli, papasakok man daugiau“. Šio projekto metu senjorai buvo glaustai supažindinti su įvairių tautų kultūromis, dalyvavo tarptautinėje akcijoje „Žemėlapis“, kartu su jaunosios kartos atstovais kūrė spalvotas muilo plaušines, dainavo, kartu bendravo prie arbatos puodelio.
Jau tapęs tradiciniu, vykdomas daugiau kaip dešimtmetį- tarptautinė senjorų spartakiada „Aktyvusis senjoras 2018“, kurioje dalyvauja gausus būrys dalyvių iš įvairių Lietuvos ir užsienio įstaigų ir organizacijų. Žaidimai, sporto rungtys ir piknikas globos namų vidiniame kiemelyje po ąžuolais teikia daug džiaugsmo ir praskaidrina senjorų kasdienybę. Kasmet globos namų senjorai vyksta į Lenkiją dalyvaudami tarptautiniame gatvės bėgimo bei teatrinių pasirodymų festivaliuose.
Kūrybinės ir terapinės veiklos
Kasdienės užimtumo veiklos vykdomos atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir gebėjimus. Pagyvenusio amžiaus žmonėms ypač naudingi muzikos terapijos užsiėmimai ir dvasingumo popietės, kurių metu senjorai prisimena liaudies dainas bei giesmes, pasikartoja kūrinių tekstus, kartu dainuoja ir gieda, tokiu būdu ne tik gaudami teigiamų emocijų ir kurdami grupės bendrumo jausmą, bet ir palaikydami pažintines funkcijas.
Vienas iš mėgstamiausių senjorų užsiėmimų- „Močiutės virtuvėlė“. Užsiėmimo metu gaminami sezoniniai valgiai pagal turimas daržo ir sodo gėrybes, ruošiami skanėstai įvairiomis šventėms, svečiams sutikti, o ir patiems pasilepinti. Kūrybinių dirbtuvių užsiėmimo metu senjorai kuria įvairius suvenyrus, kuriais papuošiama globos namų aplinka, apdovanojami įstaigos svečiai, koncertuoti atvykę kolektyvai, rankdarbiai eksponuojami parodose, mugėse.
Siekiant kuo efektyviau atliepti senjorų, ypač sergančiųjų demencija, poreikius, globos namuose buvo įrengtas relaksacijos kambarys, kuriame galima produktyviai ilsėtis skambant atpalaiduojančiai muzikai, sėdint tam pritaikytuose krėsluose.
Edukacinės ir kultūrinės veiklos reikšmė
Straipsnyje siekiama identifikuoti pagyvenusio amžiaus žmonių globos institucijų vaidmenį šių laikų kontekste, kadangi jos imamos traktuoti ne tik kaip pagrindinių socialinių paslaugų tiekėjos, čia vis dažniau akcentuojama sociokultūrinių ir edukacinių paslaugų reikšmė. Todėl šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti edukacinės kultūrinės veiklos organizavimo teorijos aspektus globos namuose.
Straipsnio pirmoje dalyje analizuojamas edukacinės kultūrinės veiklos organizavimas globos įstaigoje, kalbama apie edukacinės kultūrinės veiklos galimybes žmogaus gyvenimo perspektyvoje, aptariamos pagrindinės veiklų koncepcijos, psichologinės savijautos veiksniai, lemiantys asmens dalyvavimą edukacinėje kultūrinėje veikloje, „piešiamas“ pagyvenusio žmogaus portretas.
Antroje straipsnio dalyje pristatomas atliktas tyrimas, tyrimo tikslui įgyvendinti pasirinkti metodai, atvejo studijos pagrindimas, tyrimo apribojimai, tyrimo etika, pateikiamos gautų rezultatų esminės gairės (struktūruoto gyventojų ir darbuotojų interviu analizė, įstaigos veiklos organizatorių ir dalyvių stebėsena, globos įstaigos dokumentų analizė). Pateikiama tyrimui atlikti taikyta kokybinė turinio analizė, leidžianti giliau pažvelgti į vykdomos edukacinės kultūrinės veiklos organizavimą globos institucijoje.
Tuo tarpu tyrimas atskleidė, jog globos institucijoje organizuojama edukacinė kultūrinė veikla yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių kokybišką ir pilnavertį pagyvenusių žmonių gyvenimą senatvės laiku gyvenant globos namuose, ko pasekoje yra didinama asmens savivertė, mažinamas stresas ir nerimas, atsiranda socialinė sanglauda, pagerėja sveikata, fizinis stovis, mažinama socialinė atskirtis, stiprinami tarpusavio santykiai.
Remiantis atliktu tyrimu, autorės pastebi, jog edukacinės kultūrinės veiklos organizavimas tokio tipo įstaigose dažnai priklauso nuo gyventojų sveikatos, poreikių, užimtumo skatinimo intensyvumo. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogiškiesiems ištekliams - kūrybinės veiklos organizatoriams, jų iniciatyvai, kūrybiškumui, išskirtinių asmeninių savybių turėjimui, taip pat globos institucijos socialiniams partneriams, tarpinstituciniam bendradarbiavimui, ko išdavoje pasiekiamas platus ir įvairus paslaugų spektras, tenkinantis ir patenkinantis tokių paslaugų gavėjus.
Vyresnio amžiaus žmonių poreikiai ir priežiūros metodai
Senyvo amžiaus žmonių poreikiai apima platų spektrą - nuo fizinių ir pažintinių iki emocinių bei socialinių. Išsamus individualių poreikių įvertinimas yra esminis žingsnis, siekiant pritaikyti efektyvią ir asmenišką priežiūrą. Vyresni žmonės dažnai susiduria su keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu, todėl jų priežiūra turi būti kompleksiška ir apimti skirtingus sveikatos aspektus.
Kognityvinių funkcijų silpnėjimas, judėjimo apribojimai ir socialinis atsiribojimas yra tik keletas iššūkių, su kuriais susiduriama senstant. Individualizuota pagalba, atsižvelgianti į asmens stipriąsias puses ir poreikius, gali reikšmingai pagerinti senėjimo kokybę.
Ankstyvieji ženklai, kad reikalinga daugiau pagalbos
- dažni kritimai ar prarastas pusiausvyros pojūtis;
- asmens higienos nepaisymas - nesiprausimas, netvarkinga apranga ar apleidžiamas būstas;
- atminties problemos, pamirštant svarbius įvykius ar vaistų vartojimą;
- klaidos vartojant medikamentus;
- svorio netekimas dėl netinkamos mitybos;
- socialinis atsiribojimas;
- finansiniai sunkumai.
Pastebėjus šiuos požymius, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar geriatru, kuris galėtų atlikti išsamų sveikatos vertinimą ir patarti dėl tinkamiausių pagalbos būdų.
Būtinos pagalbinės priemonės ir technologijos
Tinkama įranga ir pagalbinės priemonės yra neatsiejama kokybiškos vyresniųjų priežiūros dalis. Pagalbinės priemonės gali būti skirstomos pagal jų funkcijas: judumo priemonės: vaikštynės, lazdos, rateliai, keltuvai; vonios ir higienos reikmenys: vonios suoliukai, ranktūriai, tualeto paaukštinimai; kasdienio naudojimo pagalbiniai įrankiai; monitoringas ir saugumo sistemos; medicininė įranga.
Judumo priemonės yra vienos svarbiausių, padedančių vyresniems žmonėms išsaugoti savarankiškumą ir mobilumą. Renkantis vaikštynę, svarbu atsižvelgti į asmens ūgį, svorį, rankų stiprumą ir judėjimo aplinką. Vaikštynės su ratukais yra tinkamos tiems, kurie gali judėti savarankiškai, bet reikia papildomos atramos. Aliuminio vaikštynė su 4 ratukais yra puikus pasirinkimas dėl savo lengvumo, manevringumo ir stabilumo.
Lazdos yra labiau tinkamos tiems, kuriems reikia nedidelės papildomos atramos. Jos būna vieno, trijų arba keturių atramų, priklausomai nuo reikalingo stabilumo lygio. Rateliai (vežimėliai) reikalingi asmenims, negalintiems savarankiškai judėti arba greitai pavargstantiems.
Vonios kambarys dažnai yra viena pavojingiausių erdvių vyresniems žmonėms dėl slidžių paviršių ir sunkiai prieinamų vietų. Vonios suoliukas yra praktiškas ir saugus sprendimas, leidžiantis sėdėti maudantis. Kitos naudingos vonios priemonės: ranktūriai prie tualeto, vonios ar dušonė, neslystantys kilimėliai, tualeto paaukštinimo priemonės, dušo kėdės ar suoliukai.
Šiuolaikiniai priežiūros metodai ir emocinė parama
Modernus požiūris į vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą remiasi ne tik fizinių poreikių tenkinimu, bet ir holistiniu požiūriu į asmens gerovę. Į asmenį orientuota priežiūra yra pagrindinis šiuolaikinio požiūrio principas, kai sprendimai priimami atsižvelgiant į individualius poreikius, pomėgius ir asmens istoriją. Tyrimai rodo, kad tokia priežiūra sumažina elgesio sutrikimus ir pagerina gyvenimo kokybę.
Kognityvinė stimuliacija yra būtina smegenų funkcijoms palaikyti. Tai gali apimti įvairias veiklas nuo kryžiažodžių ir skaitymo iki specializuotų užsiėmimų, skirtų atmintį ir dėmesį lavinti. Lietuvos specialistai rekomenduoja kasdien skirti laiko protinėms veikloms, pritaikytoms prie asmens gebėjimų lygio.
Kasdienės rutinos kūrimas padeda orientuotis laike ir erdvėje, ypač žmonėms, turintiems kognityvinių sutrikimų. Aktyvi veikla ir socialinė integracija yra esminiai elementai kovojant su socialine izoliacija. Reabilitacija namuose apima fizioterapijos, ergoterapijos ir kitų specialistų paslaugas, kurios gali būti teikiamos žmogui neišvykstant iš namų.
Technologijų naudojimas priežiūroje sparčiai vystosi. Nuo priminimų apie vaistus ir nuotolinės sveikatos stebėsenos iki kritimo jutiklių ir išmaniųjų namų sistemų - šiuolaikinės technologijos gali reikšmingai pagerinti priežiūros kokybę ir saugumą. Emocinė parama ir psichologinė gerovė dažnai lieka nepastebėtos, tačiau yra labai svarbios.
Finansinės paramos galimybės
Vyresnių žmonių priežiūra dažnai reikalauja nemažų finansinių išteklių, todėl svarbu žinoti apie valstybės teikiamas finansinės paramos galimybes ir kompensacijas. Lietuvoje egzistuoja keletas paramos mechanizmų, padedančių šeimoms finansuoti ilgalaikę priežiūrą. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.
Techninės pagalbos priemonių kompensavimas yra dar viena valstybės paramos forma. Lietuvos gyventojai gali gauti dalinį ar visišką išlaidų kompensavimą įsigyjant reikalingas technines pagalbos priemones, tokias kaip vaikštynės, funkcinės lovos ar vonios reikmenys. Norint gauti valstybės paramą, reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Procesui reikalingi šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gydytojų išvados apie specialiųjų poreikių nustatymą; dokumentai, patvirtinantys asmens pajamas; kiti papildomi dokumentai pagal paramos tipą. Dažnai efektyviausias sprendimas yra asmeninių finansinių išteklių derinimas su valstybės teikiama parama.
Praktiniai patarimai planuojant priežiūrą
- Sukurti realistišką biudžetą, įvertinant visas išlaidas: priežiūros paslaugas, pagalbines priemones, vaistus ir transportavimą.
- Konsultuotis su priemones sunkiau judantiems specialistais dėl techninių pagalbos priemonių ir kompensavimo.
- Įtraukti vyresnio amžiaus žmogų į sprendimų priėmimą, siekiant išsaugoti orumą.
- Reguliariai peržiūrėti priežiūros planą ir vertinti besikeičiančius poreikius.
Nuolatinis priežiūros poreikių vertinimas ir plano pritaikymas prie besikeičiančios situacijos yra esminis sėkmingos ilgalaikės priežiūros elementas. Šeimos nariai, besirūpinantys savo artimaisiais, turėtų aktyviai domėtis tiek valstybės teikiama parama, tiek šiuolaikinėmis pagalbinėmis priemonėmis, kurios gali ženkliai pagerinti priežiūros kokybę ir palengvinti kasdienį darbą.
tags: #uzimtumo #veiklu #galimybes #socialines #globos #namuose