„Trijų kačiukų šeimynėlė ieško namų“ - tokio pobūdžio skelbimais Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija dalijasi veik kasdien. Nemenka dalis skelbimų vis kartojami. Draugijos patalpose šiuo metu glaudžiasi apie 300 benamių gyvūnų.
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos veikla
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija veiklą vykdo jau 16 metų. Gyvūnai čia ne tik gauna šiltą guolį ir maisto, bet ir yra kastruojami, sterilizuojami, jei reikia - sulaukia gydymo, čia užsiimama ir jų socializacija.
Savanorystės svarba
Draugijos pirmininkė Jolanta Guobaitė pasakoja, kad tvarkytis prieglaudoje labai padeda savanoriai, deja, itin nedaug žmonių ryžtasi tokiai atsakingai ir fiziškai nelengvai savanorystės formai.
Draugijos pirmininkė J. Guobaitė pasakoja, kad visa draugijos veikla paremta savanorystės principu. „Turime darbuotoją, bet iš esmės laikomės savanorių dėka. Net ir dirbti tokioje vietoje gali tik idėjų vedinas žmogus. Dirbam daug, dirbam paromis, be laisvadienių, be vakarų. Aš pati viską, ko tik prireikia, darau kaip savanorė. Tai yra savanorystė, bet ji daug sudėtingesnė už darbą, nes darbe gali išeiti atostogų ir tave kažkas pavaduos, o čia nėra pavaduojančių žmonių, tad veiklos netrūksta“, - atvirauja J. Guobaitė.
Kaip gauti darbą laukinės gamtos ir gamtos apsaugos srityje – savanorystė, patarimai, konsultacijos, klausimai ir atsakymai
Žmonių požiūris į gyvūnus
Visgi pašnekovei apmaudą kelia ne tai, kad tenka sunkiai dirbti, o tai, kad žmonės nesirūpina savo augintiniais, juos tiesiog išmeta gatvėje arba atveža į globos namus. „Kasmet atrodo, kad benamių gyvūnų vis daugiau. Iš tiesų jų nėra daugiau, tiesiog keičiasi žmonių požiūris. Anksčiau buvo norma mažus kačiukus ir šuniukus užkasti arba nuskandinti, dabar tokių atvejų mažėja, žmonės ieško, kur tuos gyvūnėlius padėti jų neužmušant. Taip jie atsiduria pas mus.“
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Savanoriauti - tik su stipria motyvacija
Pasak J. Guobaitės, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija savanorių laukia išskėstomis rankomis, tačiau retas pabandęs tampa nuolatiniu savanoriu. Draugijos pirmininkė neslepia: savanorystė čia nėra lengva. Viena iš veiklų, kur labai reikalinga pagalba - šunų pavedžiojimas.
„Yra vienas kitas žmogus, kuris nuolat ateina. Su jais lengva bendradarbiauti. Bet yra tokių, kurie ateina retkarčiais. Vadinasi, jie nežino, nei kaip paimti šuniuką, nei kurį paimti, nei kaip grįžus nuvesti atgal į voljerą. Jam turi padėti kiti žmonės. Taigi, žmogus savo malonumui pavedžioja gyvūną 15 minučių ir išeina, o kažkas turi lakstyti paskui jį“, - apie veiklos specifiką kalba J. Guobaitė.
Negana to, pradėjus šuniuką vedžioti, tą reikia daryti nuolat. Jis pripranta prie rutinos, nebeatlikinėja gamtos reikalų voljere, vedžioti jį reikia du kartus per dieną - ryte ir vakare. „Tai darančių savanorių praktiškai neturime“, - apgailestauja draugijos pirmininkė. Kalbėdama apie savanorius ji išskiria dar vieną aspektą - norint žmogų tinkamai apmokyti, į tai reikia investuoti nemažai laiko. Jei po kelių dienų jis meta savanorystę, šis laikas nueina vėjais. „Pats geriausias savanoris - kuriam nieko nebereikia rodyti. Labai norisi, kad ateitų motyvuoti žmonės, nebijantys sunkaus fizinio darbo, vedini vidinio noro pagelbėti“, - sako pašnekovė.
Parama gyvūnų globai
Tam, kad Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija galėtų vykdyti veiklą, reikia ir nemažų finansinių išteklių. Gyvūnų maitinimas, veterinarijos paslaugos, sergantiems gyvūnams reikalingi vaistai kainuoja nemažas sumas. Todėl žmonės nuolat kviečiami paaukoti gyvūnų reikmėms.
„Savaime suprantama, kad visi esame užsiėmę - dirbame, turime hobių, todėl ne kiekvienas norintis padėti gali ateiti pas mus. Bet jeigu žmogui rūpi gyvūnai, jei jis nori parodyti geranoriškumą, tai gali paremti draugiją ir finansiškai. Tai irgi yra savanorystės forma“, - sako J. Guobaitė.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Finansinė parama ir akcijos
J. Kijėlių specialiojo ugdymo centre užbaigta akcija „Mūsų mažiesiems draugams“, skirta Utenos gyvūnų globos namuose gyvenantiems gyvūnams paremti. Buvo kviečiama dalyvauti visa centro bendruomenė - mokiniai, jų tėveliai, mokytojai ir visi kiti, kurie neabejingi beglobių gyvūnų likimui ir nori padėti sukurti kuo geresnį gyvenimą keturkojams. Džiugu, kad specialiojo ugdymo centro bendruomenės žmonės neliko abejingi ir parėmė gyvūnus maistu, kraiku, higienos ir priežiūros priemonėmis, žaislais, gultais, pledais ir kt. reikalingais daiktais. Sveikatos priežiūros specialistė, visus suaukotus daiktus nuvežė į Utenos gyvūnų globos namus, o globos namų darbuotojai, savanoriai, priėmė atvežtas lauktuves ir tarė mums, visiems dalyvavusiems akcijoje, didelį ir nuoširdų AČIŪ. Būk tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje. /Mahatma Gandhi/
Savanorystė Lietuvoje ir pasaulyje
Ar žinojai, kad:
- Lietuvoje savanoriauja 16 proc. visų gyventojų? ES savanoriška veikla užsiima net penktadalis jos gyventojų - 100 mln. ?
- Vilniaus ir Kauno Savanorių prospektai pavadinti būtent Lietuvos kariuomenės savanorių garbei?
- moksliniai tyrimai įrodė, jog atjauta ir altruizmas teigiamai veikai fizinę ir emocinę sveikatą?
- kiekvienų metų gruodžio 5 žymima Tarptautinė savanorių diena, o Australijoje švenčiama savanorystės savaitė - savaitė po antro gegužės sekmadienio?
- 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Seimas priėmė Savanoriškos veiklos įstatymą?
- vyrai savanoriškai veiklai skiria 2 val.
Kas tai yra savanoriška veikla?
Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme savanoriška veikla apibrėžiama taip: „Savanoriška veikla - savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu."
Anglų kalbos žodis, reiškiantis savanorį (volunteer), kilęs iš lotyniško žodžio „voluntas", kuris reiškia „asmeninį pasirinkimą, galimybę rinktis".
Kur Utenoje galima savanoriauti?
Utenoje savanorių laukia šios organizacijos:
Taip pat skaitykite: Prevencija ir pagalba: smurtas darželyje
- Jei tau 18 - 29 metų, esi įgijęs (-usi) pagrindinį, vidurinį, pirminį profesinį, aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu nedirbi ir nesimokai formaliose (suteikiančiose kvalifikaciją) studijose, Utenos A. ir M. Šio projekto dalyviai atliks 200 val. savanorišką veiklą viešojoje bibliotekoje vienoje iš sričių:
- Vaikų užimtumo organizavimas;
- Parodų ir renginių organizavimas;
- Garsiniai skaitymai.
- Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras laukia savanorių, galinčių padėti biuro specialistams organizuoti sveikatinimo renginius ir kitas veiklas. Adresas: Utenio a. +370 389 51 867, el. p.
- Sudeikių daugiafunkcis centras priims savanorius, norinčius talkinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, padėtų vaikams dalyvauti ugdymo užsiėmimuose. Taip pat reikalingas savanoris, kuris mėgtų sportuoti ir galėtų organizuoti sporto užsiėmimus 18-25 metų jaunuoliams (mankštą, krepšinio treniruotes). Reikalingas ir savanoris, mėgstantis šeimininkauti ir galintis talkinti virtuvėje. Adresas: Aukštaičių g. 22, Sudeikiai, Utenos r.
- Utenos gyvūnų globos draugija siūlo savanoriauti prižiūrint beglobius gyvūnus - pavedžioti šunis, prisidėti prie naujų gyvūnų globos namų patalpų įrengimo, informacijos apie gyvūnų globos namuose atsidūrusius gyvūnus viešinimo, organizuoti ir vykdyti labdaros akcijas etc. Adresas: J.Basanavičiaus g. +370 612 329 64 , el. p.
- Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kviečia dalyvauti projekte „Savanoriai - žmonių saugumui". Policijos savanoriu gali tapti 18-29 m. jaunas asmuo, kuris šiuo metu nedirba ir nesimoko. Policijos savanoriai turės galimybę atlikti savanoriškos veiklos praktiką visuomenės saugumo užtikrinimo srityje policijos įstaigose, bendradarbiaujant su specialiai apmokytais policijos pareigūnais. Savanoriams bus organizuojami policijos profesijos pristatymo seminarai, teikiamos profesinės konsultacijos. Saugesnės gyvenimo ir darbo aplinkos kūrėju gali tapti užpildęs savanorių atrankos anketą ir atidavęs ją policijos pareigūnams. Adresas: Maironio g. +370 (671) 00989, el. p.
Gyvūnų globos problemos Rokiškio rajone
Besirūpinančių beglobiais gyvūnais organizacijų mūsų rajone yra ne viena: Gyvūnų gerovės organizacija „Antrasis šansas“, viešoji įstaiga „Kaimo grandinė“, Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos savanorių, teikiančių pagalbą gyvūnams Rokiškio rajone, grupė. Su pastarosios moterimis, vadovaujamomis Nijolės Pranskūnaitės, šnekėjomės po jų susitikimo su rajono seniūnijų vadovais.
Besirūpinantieji gyvūnų gerove šiam susitikimui buvo gerai pasirengę - įteikė kreipimąsi į rajono merą, administracijos direktorių bei rajono tarybą, taip pat bendradarbiavimo siekiant pažaboti beglobių kačių populiacijos plitimą seniūnijose planą. Kreipimesi savanoriai teigia, jog seniai suprato, jog vienijantis išsikelto tikslo - steigti benamių gyvūnų prieglaudą - jau nebepakanka, nes „gyvūnų, kuriems reikia pagalbos tiek daug, kad jų nesutalpins jokia prieglauda“, todėl reikia imtis kitų priemonių, kurios padėtų sustabdyti beglobių gyvūnų populiacijos plitimą.
Savanorių indėlis
Vien pernai Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos Rokiškio savanorių grupės pastangomis rajone sterilizuotos 364 katės (dar apie 100 kačių ir apie 30 šunų buvo paimti ir padovanoti Utenoje), vidutiniškai 12 rajono kaimuose gyvenančių kalyčių sterilizuojamos VšĮ „Kaimo grandinė“ dėka.
Savanorių planas
Savanorių planas sustabdyti beglobių kačių populiacijos plitimą konkretus ir, bent iš pirmo žvilgsnio, taip pat nesunkiai įgyvendinamas. Visgi po susitikimo gyvūnų globėjos nebuvo taip optimistiškai nusiteikusios.
Nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kiekviena katė, kuri vaikšto už savininkų teritorijos ribų, yra bepriežiūrė, o jeigu ji dar ir „nečipuota“ - bešeimininkė, bet seniūnų požiūriu, pasak N. Pranskūnaitės, jeigu ji priklydo pas tave, vaikšto tavo kieme ir kaimynai sako, jog ji čia būna, tai ji jau savaime tampa tavo.
Savanorių grupės vadovė Nijolė Pranskūnaitė sako, jog pirmiausia reikia visus beglobius kates ir šunis sterilizuoti. Bet prie šios iniciatyvos turi prisidėti seniūnijų atstovai ir, visų pirma, patys seniūnai, kurie turi kaime autoritetą, nuo jų labai daug kas priklauso.
„Seniūnai kalba tik apie pinigus, kuriuos grąžina į biudžetą. Gal nė nebeprašysim jų tų pinigų, jeigu nebenorės duoti. Bet mes pasiūlėm savo paslaugas. Gyventojai, pasak jos, turi tik pranešti ir pasirūpinti, o savivaldybė skatinti gyventojus globoti tuos gyvūnus, pasirūpinti, vykdyti sterilizacijos programas ir ieškoti pagalbininkų tiems dalykams. Deja, dažniausiai jie ne tik neieško, bet sako neva neprieštaraujantys, „jūs darykit, bet mes pagal įstatymą galim pinigų skirti tik už tą ir tą“, pinigų turį mažai, reikia juos taupyti nenumatytiems atvejams.
Galima daryti išvadą, kad spręsti šią problemą - visuomenės ir savanorių, o ne savivaldos reikalas. N. Pranskūnaitė vertina tokį požiūrį kaip biurokratizmą, nenorą vykdyti savo funkcijas. Moteris sutinka, kad seniūnijoms galbūt nepakankamai skiriama pinigų, kad jie galbūt neturi pakankamai žinių. Bet juk šviesti ir organizuoti seminarus visuomenei - taip pat seniūnijų darbas.
Konferencijos idėja
N. Pranskūnaitė net iškėlė mintį, kad galima būtų organizuoti respublikinę konferenciją, skirtą šiems klausimams aptarti, pasikviesti lektorius iš Vilniaus, Kauno. Kad ir į Salų dvarą. Sukviesti visus gyvūnų globėjus, kad suvažiuotų visi, kurie atsakingi, gal net didžiosios gyvūnų prieglaudos. „Ir tas pats „Nuaras“ (didžiausi gyvūnų globos namai su filialais didžiuosiuose miestuose) tegu atvažiuoja, savivaldybių atstovai, tegu visi dalyvauja. Ir kalbėkim, spręskim.
Paklausta, nuo ko reikėtų pradėti, N. Pranskūnaitė pastebėjo, jog pirmiausia reikia visus beglobius kates ir šunis sterilizuoti. Bet prie šios iniciatyvos turi prisidėti seniūnijų atstovai ir, visų pirma, patys seniūnai, kurie turi kaime autoritetą, nuo jų labai daug kas priklauso. Savanoriai pagal savo galimybes ir supratimą gali tik globoti tuos gyvūnus. Jie gali atvežti, nors jiems tai nepriklauso. Jie tai ir daro, bet tik „iš geros dūšios“, labdaros tikslais.
Sudėtingos situacijos kaimiškose seniūnijose
Pailiustruodama, kokia sudėtinga yra beglobių gyvūnų situacija kaimiškosiose seniūnijose, Nijolė papasakojo pora pavyzdžių. Gyveno toks žmogus, visai senukas, jau apie 90 metų. Mėgo gyvūnus, bet sterilizuoti savo kačių ir šunų nematė reikalo, jam buvo gražu. Tai ir augino. Kai jis pasimirė, tos katės (o jų liko 28 ir dar 3 šunys) liko be nieko. Gerai, kad atsirado mirusio senuko pažįstamas, kuris jau dvejus metus važinėja į to žmogaus sodybą kelis kilometrus po dukart per savaitę ir veža maisto toms katėms ir šunims, o žiemą dar ir šilto vandens. Savanoriai gyvūnų globėjai prirenka maisto ir prikrauna jam bagažinę, kad nors šiek tiek būtų lengvesnė našta, nes jis su žmona irgi jau pensininkai, gyvena Panemunyje. Tarsi to dar būtų negana, šiais metais jau ir jų daugiabučio kieme nežinia kaip atsirado katė su šešiais kačiukais - gal kas nors išmetė.
Kitas atvejis. Neseniai Pandėlio seniūnijoje gyvūnų globėjai paėmė 20 kačių nuo fermos. Mat pavasarį užsidarė pieno ūkis, ir jo darbuotojai savanoriams pranešė apie situaciją. Savanoriai tas kates surinko, dalį padovanojo, dalį išvežė į Uteną, visos buvo sterilizuotos, sutvarkytos. Seniūnijai buvo pranešta ir pagal galimybę prašyta prisidėti prie šitų kačių paėmimo. „Seniūnija tik nusistebėjo, kam tų kačių reikia. Atseit, pačios ir susimokėkit. Ir susimokėjom.
Seniūnijų pozicija
Savanoriai, pasak Pandėlio seniūno Algirdo Kulio, irgi labai padeda kilus tokioms problemoms, rūpinasi, kad beglobiais likusius augintinius kas nors priglaustų, bet seniūnija dažniausiai neturi galimybių finansiškai prisidėti prie jų kilnios veiklos, ypač iškilus grupės gyvūnų sterilizacijos problemai. Kadangi abu šie atvejai nutiko Pandėlio seniūnijoje, pakalbinome ir Pandėlio seniūną Algirdą Kulį. Jis sako, jog problema tikrai egzistuoja ir gyvūnų globėjų savanorių siūlomas planas yra geras, bet klausimas nesprendžiamas iki galo. Tam trūksta ir finansavimo. Seniūnija metams gauna gyvūnų priežiūrai tik apie 600 eurų, kurių pakaktų kokiems 4-5 gyvūnams sterilizuoti, bet priversta taupyti tuos pinigus, nes jų neretai prireikia mirus ar į slaugos ligoninę patekus kaimuose gyvenantiems senyviems žmonėms, kurių turėtais gyvūnėliais tenka pasirūpinti. Savanoriai, pasak seniūno, irgi labai padeda kilus tokioms problemoms, rūpinasi, kad beglobiais likusius augintinius kas nors priglaustų, bet seniūnija dažniausiai neturi galimybių finansiškai prisidėti prie jų kilnios veiklos, ypač iškilus grupės gyvūnų sterilizacijos problemai.
A. Kulys sako, jog problema yra ir ta, kad gyvūnų globos įstaigos labai nenoriai dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose paslaugoms pirkti. Paklaustas, ar turi priemonių sudrausminti gyvūnų laikytojus, nenorinčius jų deramai prižiūrėti ar paliekančius likimo valiai, seniūnas sakė, jog tai reglamentuoja Administracinių pažeidimų kodeksas, Gyvūnų gerovės įstatymas, todėl prevencija nėra vien seniūno ar vietos valdžios kompetencija. Gyvūnų nepriežiūrą A. Kuklys vadina net ne savivaldybės, o visos valstybės lygmens problema. O pradėtas gyvūnų ženklinimas („čipavimas“), kuris galėjo gerokai prisidėti mažinant beglobių gyvūnų skaičių, taip ir liko neįgyvendintas iki galo.
Gyvūnų ženklinimo svarba
Pasak Jūžintų seniūno Vytauto Stakio, akcija smarkiai pakeitė požiūrį į gyvūnus, sumažėjo palaidų ir pamestų keturkojų. Deja, šis vajus buvo trumpalaikis, prevencija nebuvo taikyta ir žmonės atsainiau pradėjo žiūrėti į šią prievolę. Kitas kalbintas seniūnas Vytautas Stakys sakė, kad Jūžintų seniūnijoje beglobių gyvūnų problema nėra tokia aštri ir buvo linkęs daugiau džiaugtis tuo, kas padaryta ir daroma jai spręsti. Seniūnijos gyventojai, pasak jo, kaimyniški ir patys savo iniciatyva likusius beglobius gyvūnus imasi globoti. Jei reikalinga pagalba, seniūnija ją organizuoja, veža gyvūnus į Utenos gyvūnų prieglaudą ar kitaip jais pasirūpina. Pernai Jūžintų seniūnijai, pasak V. Seniūnas kaip labai reikšmingą išskyrė prieš trejetą metų vykusią gyvūnų ženklinimo akciją. Seniūnija joje labai aktyviai dalyvavo, ne tik skleidė informaciją, bet ir „sučipavo“ 126 augintinius. Prie akcijos prisidėjo ir seniūnijos socialinė darbuotoja Dalia Lašaitė. Ji pirmiausia skatino senyvo amžiaus ir neįgalius žmones ženklinti savo augintinius - buvo taikoma kompensacija šiai paslaugai. Akcija smarkiai pakeitė požiūrį į gyvūnus, sumažėjo palaidų ir pamestų keturkojų. Deja, šis vajus buvo trumpalaikis, prevencija nebuvo taikyta ir žmonės atsainiau pradėjo žiūrėti į šią prievolę.
Taigi, seniūnai daugiau šneka apie pinigų ir politinės valios stygių, o gyvūnų teisių gynėjai - apie nenorą padėti gyvūnams. Ar gali jie susišnekėti? Gyvūnus globojančios savanorės sako nesiskundžiančios.
Statistika
Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kuriuos svarbius faktus apie savanorystę ir gyvūnų globą:
| Šalis/Regionas | Savanorių dalis | Pastaba |
|---|---|---|
| Lietuva | 16% gyventojų | |
| Europos Sąjunga | 20% gyventojų (100 mln.) |
tags: #utenos #gyvunu #globa #savanoriai