Šis straipsnis apima emocinio intelekto (EI) svarbą psichikos ligomis sergantiems asmenims, jų ryšius su patiriamu stresu, ugdymo ir pagalbos galimybes Lietuvoje, samtinzant į atliktus tyrimus, metodikas ir klinikines praktikas.
Duomenys ir tyrimai apie emocinį intelektą ir stresą sergant psichikos ligomis
Tyrimo tikslas - ištirti psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto sąsajas su patiriamu stresu. Tyrimo metu buvo apklausti 177 pacientai VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2018 m. vasario-kovo mėnesiais, naudojant emocinio intelekto klausimyną (The Assessing Emotions Scale, Schutte, Malouff ir Bhullar, 2009) bei keturių faktorių streso įveikos klausimyną (Valickas, Grakauskas, 2006), taip pat sociodemografinį klausimyną. Gautas Bioetikos centro pritarimas (2017-11-21 Nr. BEC-KS(M)-95). Tyrimo išvados rodo, kad psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra pakankamai aukšto lygmens, o patiriamo streso išreikštumas - vidutiniškas. Emocinis intelektas ir jo subskalės koreliuoja tarpusavyje, taip pat stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai tarp emocinio intelekto ir jo subskalų, išskyrus - emocinės iškrovos subskalę. Tyrimas parodo, kad tiriamųjų emocinis intelektas siejasi su patiriamu stresu.
Anglų kalba pateikti ištraukos: The method of the research - quantitative research in public institution Rokiškis Psychiatry Hospital; the survey used questionnaires for emotional intelligence and four-factor stress coping, also socio-demographic indicators; conclusions - emotional intelligence is sufficiently high; stress level moderate; EI subscales correlates; except emotional discharge.
Papildomai tyrimai rodo, kad emocinis intelektas yra svarbus veiksnys, lemiantis psichikos ligomis sergančių pacientų patiriamą stresą, o EI lavinimas gali turėti teigiamą poveikį adaptacijai ir kasdieniam funkcionavimui.
Kas yra emocinis intelektas ir kokie jo komponentai svarbūs Lietuvoje
EI - gebėjimas atpažinti savo emocijas, suprasti jų įtaką aplinkiniams ir valdyti santykius, o suvokimas, kaip kiti jaučiasi, leidžia efektyviau reaguoti socialinėje aplinkoje. Didelį dėmesį skiriama dviem pagrindiniams komponentams: savęs suvokimui ir socialiniam sąmoningumui. Savivoka apima sąmoningumą apie savo jausmus, jų kilmę ir įtaką mintims bei veiksmams. Sąmoningumas padeda įvertinti stresines situacijas ir reaguoti sąmoningai, o ne impulsiškai.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Kitas svarbus aspektas - savireguliacija, motyvacija, empatiškumas, geri socialiniai įgūdžiai ir socialinis sąmoningumas (gebėjimas atpažinti kitų emocijas, kūno kalbą, balso toną ir veido išraiškas). Socialinis sąmoningumas yra esminis siekiant užmegzti tvirtus asmeninius ir profesinius santykius Lietuvoje, kur psichikos ligų stigma ir visuomenės nuostatos vis dar aktualūs tyrimuose ir diskusijose.
Emocinio intelekto lavinimas ir praktinės ugdymo gairės
EI lavinimas apima savęs pažinimą, sąmoningumą, savireguliacijos technikas, empatijos ugdymą ir efektyvaus bendravimo įgūdžių tobulinimą. Praktinės gairės Lietuvoje rekomenduoja pradėti nuo sąmoningumo praktikos: kasdieninis kvėpavimas, dėmesingumas (mindfulness), sąmoningos veiklos (pvz., vaikščiojimo ar valgymo) praktavimas, norint stiprinti savimonę ir empatiją.
Savireguliacijos technikos padeda valdyti emocijas ir reaguoti aiškiai, o ne impulsyviai. Svarbu atlikti savęs vertinimą, pavyzdžiui, atlikti EI viktoriną, identifikuoti silpnybes ir būti pasirengus dirbti su jomis. Emocinių konfliktų metu gali padėti užrašų vedimas, planavimas, tikslų nusistatymas ir nuolankumo praktikavimas. Ateinant į situacijas su empatija, reikia praktikuoti aktyvų klausymąsi, toleranciją ir atvirumą kitų nuomonei.
Empatijos ugdymui naudinga pradėti nuo aktyvaus klausymosi, vėliau perkelti į situacijas, kuriose įsivaizduojama kito žmogaus perspektyva. Svarbu užduoti atvirus klausimus, skatinti atvirą dialogą ir užtikrinti, kad žmogus jaustųsi išgirstas. Papildomai gali būti naudingi diskusijų ir „savivertės“ praktikavimai, kaip gebėjimas atpažinti savo jausmus ir juos išreikšti teisingai ir pagarbiai.
Emocinis intelektas vaikams ir paaugliams Lietuvoje
Emocinis intelektas vaikystėje pradeda formuotis šeimoje: tėvų komunikacija, savęs pažinimas, gebėjimas reguliuoti emocijas, empatidijos skatinimas ir socialinių įgūdžių ugdymas. Tėvai turėtų leisti vaikui emociškai reikšti jausmus, įvardinti jų jausmus, skatinti problemų sprendimą ir mažinti perdėtą pagyrimą. Išsikeltos rekomendacijos siekia užtikrinti nuoseklų dienos režimą, ramų miegą, motorinę veiklą ir socialinę integraciją.
Taip pat skaitykite: Kliūtys ir galimybės neįgaliųjų laisvalaikiui
Ugdymo įstaigos vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie vaikų ir paauglių emocinę sveikatą. Emocijų įvardijimas, nuotraukų demonstravimas su skirtingomis emocijomis, aktyvus klausymasis ir atvirų klausimų uždavimas stiprina emocinį supratimą ir tarpusavio santykius. Taip pat gali būti naudingi ugdymo centre taikomi metodai, tokie kaip DFBy (diferencijuotų funkcinių būsenų) metodika, leidžianti valdyti emocines būsenas ir pasirinkti tinkamiausią nusiteikimą veiklai.
Psichodiagnostika kaip kertinis įrankis klinikoje ir švietime
Psichodiagnostiniai tyrimai - vienas svarbiausių įrankių klinikinėje psichologijoje, švietime, karjeros planavime ir asmeninės savęs pažinimo kelionėje. Jie padeda diagnozuoti raidos, neuropsichologinius ir psichikos sutrikimus, įvertinti mokymosi sunkumus, kognityvinius ir intelektinius gebėjimus bei asmenybės bruožus. Lietuvoje Altamedica Psichikos sveikatos centre Kaune teikiamas platus psichodiagnostinių tyrimų spektras: nuo vaikų iki suaugusiųjų, įskaitant atminties ir dėmesio, asmenybės ir kognityvinius įvertinimus. Nors dažnai nemedikamentinės priemonės yra pirmasis pasirinkimas, kai diagnozė patvirtinama, kartais reikia ir medikamentinio gydymo, ypač simptomų išraiškai mažinti.
Psichodiagnostiniai tyrimai dažnai vykdomi komandinėje veikloje: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas ir kiti specialistai bendradarbiauja siekdami tiksliai diagnozei ir efektyviam gydymo planui. Dažnai skiriami testai gali būti laikomi projekcijos principu grindžiamais, kur tiriamąjį įtakoja jo atsakymai į projekcines užduotis. Tokie tyrimai padeda atskleisti asmens mąstymo stilistiką, emocinį brandumą, socialinius įgūdžius, impulsyvumą ir kitus psichikos patirtis.
Galimos sprendimų kryptys Lietuvoje: žiūrint į tyrimų ir priežiūros kontekstą
Šiuo metu Lietuvoje reikia gerinti stebėseną dėl priklausomybių ligų gydymo ir psichikos sveikatos paslaugų teikimo: trūksta vieningos sistemos, duomenų rinkimo ir stebėsenos apie gydymo eigą asmenims, sergantiems priklausomybių ligomis. Didelis dėmesys skiriamas stacionarioms paslaugoms. Psichikos sveikatos centruose teikiama nedidelė dalis paslaugų priklausomybės ligoms sergantiems asmenims, nors jų dalis psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo yra apie 9 proc. Reikalingos koordinuotos paslaugos, kvalifikacijos tobulinimas ir tinkamų resursų užtikrinimas. Licencijų išdavimas alkoholiui Lietuvoje reglamentuojamas savivaldybių, o licencijų skaičius ir jų rūšys gali būti aspektai, kurie paveiktų prieigą prie alkoholinio gėrimo ir galimą priklausomybės riziką.
Klinikinė psichologija Lietuvoje pabrėžia, kad psichodiagnostiniai tyrimai yra esminiai įrankiai diagnozei ir gydymui. Altamedica Psichikos sveikatos centre Kaune yra siūlomas platesnis spektras tyrimų vaikams ir suaugusiesiems, įtraukiant atminties ir dėmesio, pažinimo testus ir asmenybės vertinimus. Toks integruotas požiūris užtikrina efektyvų emocinį palaikymą ir kompleksinę psichologinę pagalbą, atsižvelgiant į individualius poreikius ir aplinkos sąlygas.
Paciento patirtis ir praktiniai patarimai gydymo kelyje
Emocinis intelektas atlieka tiesioginę įtaką psichikos sveikatai. Svarbu kurti aplinką, kurioje pacientai gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, jaustis suprasti ir jausti saugiai. Vaikai ir suaugusieji gali naudotis psichologinės pagalbos galimybėmis, įskaitant individualias, šeimos ir grupines konsultacijas, taip pat psichoterapiją, kuri padeda išmokti socialinių įgūdžių, reguliuoti emocijas ir keisti įsisenėjusius elgesio modelius. Gydymas dažnai nėra tik vaistų klausimas; svarbus yra visumos požiūris, įskaitant socialinę paramą, rutina ir psichologinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Smurto tyrimai Lietuvoje
Altamedica Psichikos sveikatos centre Kaune pacientams siūlomas platų paslaugų spektras: psichodiagnostiniai tyrimai, emocinis palaikymas, kompleksinė psichologinė pagalba ir anonimiškumas. Tokio pobūdžio paslaugos padeda pacientams ir jų artimiesiems įveikti sunkumus, suprasti sunkumų kilmę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gerinti kasdienį gyvenimą.
tags: #tyrimai #lietuvoje #apie #psichikos #ligomis #serganciuju