Socialinių mokslų tyrimai grindžiami dviem pagrindinėmis metodologinėmis prieigomis - kiekybine ir kokybine. Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose vis labiau stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos. Socialinio tyrimo metodų ir technikų įvairiapusiškumas atsiranda dėl skirtingų paradigmos požiūrių, kurie dažnai yra priešingi savo filosofine prigimtimi.
Kiekybiniai tyrimai
Kiekybinė metodologija remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika. Pasitelkdami empirinius duomenis, mokslininkai tikrina iš anksto nustatytas teorijas. Kiekybiniai duomenų rinkimo metodai leidžia surinkti informaciją, kurios išraiška yra skaitinė ir kiekybinė. Tyrimo metu mokslininkas iš anksto sutaria tikrinamą teiginį, todėl išvadose tik konstatuoja, ar tyrimas patvirtino ar paneigė šį teiginį.
Kokybiniai tyrimai
Kokybinėse studijose pirminė informacija dažniausiai pateikiama žodžiu, be formalizavimo ar apibendrinimo. Tai gali būti interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų ir aptarimų užrašai bei rašiniai. Kokybiniams tyrimams priekaištaujama, jog jie yra dinamiški ir lankstūs, ne iki galo formalizuoti, tačiau jų privalumas - gilintis į suvokimo problemą bei atskleisti kitokius santykius tarp tiriamų grupių ir nagrinėjamo reiškinio.
Kokybiniai tyrimai leidžia gauti didesnės įvairovės duomenis ir laisviau juos interpretuoti, pavyzdžiui, iliustruojant pavyzdžiais ar pavieniais atsakymais. Tokie tyrimai siekia suprasti reiškinio kokybę vidiniu požiūriu - tarsi per žmogaus asmeninį santykį su juo (Pruskus, 2003).
Be to, kokybiniai tyrimai dažniausiai vyksta natūralioje aplinkoje, kur tyrėjas pats renka išsamius duomenis, praleisdamas daug laiko tyrimo lauke. Duomenys pateikiami žodžių ir vaizdų forma, analizuojami induktyviai - siekiant aprašyti procesus vaizduojamu ir įtikinamu kalbėjimu.
Taip pat skaitykite: Tureikytė (2004) apie sociologinius tyrimo metodus
Mišrieji tyrimai
Priešingos kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus atspindinčios paradigmos kyla iš skirtingų konstruktyvizmo bei postpozityvizmo teorijų. Dėl šios filosofinės priešpriešos mišrūs metodai socialiniuose tyrimuose vis dar kelia diskusijas tiek tarp teoretikų, tiek praktikuojančių tyrėjų (K. Williams, 1999).
Tačiau mišrių metodų šalininkai pabrėžia, kad atsakingas skirtingų metodikų derinimas gali būti itin naudingas - sumažina įtampą tarp paradigmos priemonių ir neutralizuoja silpnas pavienių metodų vietas (Kessler ir kt., 1998). Kompleksiniuose daugiasluoksniuose tyrimuose svarbu tiksliai identifikuoti įvairius tyrimo veiksnius, todėl mišrių metodų taikymas yra logiškas ir tinkamas.
Tačiau atliekant paprastus, aiškiai apibrėžtus tyrimus mišrių metodų naudojimas nebūtinai yra optimali strategija. Tyrėjams patariama įvertinti metodų naudą skirtinguose tyrimo etapuose, derinant juos pagal poreikį.
Apklausos metodas
Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas - apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas ir tyrimo proceso elementus: nuo temos pasirinkimo iki duomenų apdorojimo, analizės ir ataskaitos rengimo.
Vadovėlyje detaliai aptariami praktiniai apklausos aspektai: klausimyno sudarymo principai, įvairių apklausų būdų privalumai ir trūkumai. Pateikiama daug realių pavyzdžių iš tyrėjų praktikos ir metodologijos literatūros bei analizuojamos galimos sunkumų sprendimo galimybės.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įstatymas
Šis vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologiją, rengia tyrimus ar planuoja taikyti apklausos metodą įvairiems tikslams.
Interviu socialiniuose tyrimuose
Interviu socialiniuose tyrimuose dažnai apibrėžiamas kaip pokalbis tarp tyrėjo ir tiriamojo, kuriuo siekiama surinkti tyrimui reikalingą informaciją. Jie gali būti griežtai struktūruoti su iš anksto pasirengtais klausimais, arba nestruktūruoti, kai klausimų yra mažiau, o pokalbio eiga lanksti.
Tyrėjo vaidmuo priklauso nuo interviu struktūros - nuo aktyviai kontroliuojamo iki laisvos diskusijos. Interviu gali būti atliekami akis į akį, telefonu ar internetu, priklausomai nuo naudingumo ir galimybių.
Interviu metodas yra gana brangus dėl laiko ir finansinių sąnaudų, ypač kai reikalinga apklausti daugybę respondentų ir apdoroti didelį informacijos kiekį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tyrėjo įtaką interviu patikimumui (tyrėjo laikysena, tonas, manieros ir kt.).
Dokumentinis tyrimas
Dokumentinis tyrimas, populiarus Vakarų šalių socialiniuose moksluose, yra svarbi socialinių tyrimų dalis ir pateikia lankstų metodą kvalitatyvinėms studijoms atlikti. Lietuvoje šis metodas nėra plačiai paplitęs nei teorijoje, nei praktikoje, dažnai susiejamas su istoriniais tyrimais.
Taip pat skaitykite: Socialinio ugdymo technologijos (V. Indrašienė, 2004)
Tačiau dokumentinio tyrimo tikslas skiriasi nuo istorinių tyrimų: istoriniuose tyrimuose siekiama suvokti praeitį ir dabarties raidą, o dokumentiniuose tyrimuose - iškelti ir aptarti šiandienos socialines problemas, kurios kilo iš praeities neišspręstų klausimų.
Dokumentai dokumentiniuose tyrimuose vertinami kaip socialinės realybės įrodymai, suteikiantys informaciją apie tiriamo bendruomenės ar socialinio reiškinio aspektus. Taip pat dokumentinis tyrimas gali integruoti kitus metodus kaip submetodus, pavyzdžiui, fokus grupių analizę, ekspertų nuomones, diskursų analizę.
Duomenų analizė socialiniuose tyrimuose
Duomenų analizė apima metodus, kuriais mokslininkas remiasi analizuodamas surinktus kiekybinius ir kokybinius duomenis. Pirminiai duomenys dažnai tinkami būti analizuojami pagal kokybinius arba kiekybinius metodus.
Formalizuoti kiekybiniai duomenys koduojami skaitmenimis ir pateikiami aprašymų matricose, tačiau šis formalizavimas dažnai reikšmingai praranda dalį pirminės informacijos, ypač tiriant naujus socialinius objektus (L. Rupšienė, B. Bitinas).
Transformacijos etape atliekamas pirminių ir antrinių duomenų palyginimas, reikšmingiausių duomenų atranka, gautų rezultatų pateikimas diagramų, grafikų ir lentelių pavidalu.
Kokybinių tyrimų atveju tyrėjas pasitelkia teksto analizę, siekdamas atskleisti tyrimo esmę, o taip pat išskirti pagrindinius socialinės realybės aspektus, pasiekimus bei kliūtis.
| Duomenų rūšis | Surinkimo metodas | Analizės būdas | Informacijos panaudojimas |
|---|---|---|---|
| Kiekybinė | Klausimynai, testai | Kodavimas į skaičius, statistinė analizė | Teiginių patvirtinimas/paneigimas |
| Kokybinė | Interviu, stebėjimai, dokumentai | Induktyvioji, turinio analizė | Reikšmių atskleidimas, vidinių ryšių aiškinimas |
| Mišri | Derinami abu | Integruota | Kompleksinis reiškinio suvokimas |
Vadovėliai, tokie kaip „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“, suteikia svarbių teorinių ir praktinių žinių, kaip taikyti socialinių tyrimų metodus. Jie naudingi ne tik studentams, bet ir praktikuojantiems tyrėjams, besiruošiantiems atlikti kursinius, baigiamuosius darbus ar platesnius socialinius tyrimus.
tags: #tureikyte #2004 #socialiniu #tyrimu #metodai