Šiandien įmonių socialinė atsakomybė dažnai suprantama per siaurai: maždaug „esame socialiai atsakingi: rūšiuojame šiukšles ir dovanojame našlaičiams dovanėles per Kalėdas“. Toli gražu, neginčytina ir tokių iniciatyvų reikšmė ir prasmė, tačiau tai dar - toli gražu ne „lubos“. Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė, organizacijų psichologė Kristina Kovalčikienė sako, kad įmonių socialinė atsakomybė apima įvairias sritis: valdymą, darbo aplinką, santykius, bendruomenę, rinką, skaidrumą, poveikį aplinkai, žmogaus teises ir kitas.
Trys socialinės atsakomybės dimensijos
Pagrindinės sritys, arba dimensijos, kurios yra svarbios tvariai bet kurios organizacijos veiklai, yra trys - ekonominė, aplinkosaugos ir socialinė. Ekonominė sritis reiškia organizacijos siekį būti ekonomiškai perspektyvia ir prisidėti prie regiono ar šalies ekonomikos plėtros bei gerovės. Aplinkos apsaugos sritis apima siekį užtikrinti harmoningą santykį su aplinka, siekiant sumažinti jai keliamą neigiamą veiklos poveikį. Socialinė dimensija apima organizacijos siekį atsakingai elgtis su visomis suinteresuotomis šalimis: darbuotojais, partneriais, klientais, tiekėjais ir visais kitais, kuriems vykdoma veikla gali turėti poveikį, - pasakoja K. Ji turi būti glaudžiai susijusi su įmonės bendra strategija.
Deja, gana dažnai klaidinga interpretacija ar suvokimas lemia, kad socialinė atsakomybė tampa rinkodaros ar komunikacijos tikslinėmis priemonėmis, o ne tikrąja socialine atsakomybe. Socialinė atsakomybė galimybių ribų neturi.
Socialinės atsakomybės įtaka darbuotojams
Šią sritį tyrinėjanti akademikė teigia, kad mokslinėje literatūroje gausu įrodymų, kad įmonių socialinė atsakomybė turi teigiamas pasekmes darbuotojams. „Socialinė atsakomybė organizacijoje yra susijusi su pozityviomis nuostatomis darbo ir organizacijos atžvilgiu, tokiomis kaip suvokiamas organizacijos prestižas, suvokiama organizacinė parama, didesnis pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas į darbą, identifikacija su organizacija, didesnis pasitikėjimas organizacija, organizacinio teisingumo jausmas bei įsipareigojimas organizacijai“, - teigia K. Anot jos, kai darbuotojai savo organizaciją vertina kaip socialiai atsakingą, akivaizdžios tokio požiūrio sąsajos ir su didesniu komandos produktyvumu, pilietišku darbuotojų elgesiu organizacijoje, jų lojalumu ir kūrybiškumu. „Galiausiai, socialinės atsakomybės praktikos ir suvokimas turi įtakos darbo motyvacijai ir apskritai psichologinei darbuotojų gerovei“, - sako K. Visgi pašnekovė linkusi įvardyti, kad tai - verslo organizavimo būdas.
Pasak jos, kad įmonių socialinė atsakomybė neturėtų būti būdas pasipuikuoti, o siekis veikti visuomenės vardan, visų pirma pradedant nuo savęs - t. y. savo darbuotojų gerovės kūrimo. „Tai yra ir verslo kultūra, kai iš tiesų, siekdamas finansinių rezultatų, nepamiršti žmogaus, bendruomenės, kurioje verslas įkurtas, nes be vartotojų jis negalėtų egzistuoti, tad turi būti kažkokia duoklė atiduoda ir visuomenei. Pastebiu, kad dabartiniai mūsų verslai, ypač Lietuvoje, labiau supranta socialinę atsakomybę kaip poveikį bendruomenei, nesvarbu ar vietos bendruomenei, ar plačiąja prasme. Dažnai įmonės darbuotojai paliekami nuošalyje“, - sako D. Oželienė.
Taip pat skaitykite: nedarbingumo išmokos mokėjimo tvarka
Be to, D. Oželienė pabrėžia, kad, realizuojant socialinės atsakomybės sumanymus, būtina nepamiršti ir savo darbuotojų. Socialinės atsakomybės suvokimas atsiskleidžia, įmonėms vykdant tęstinius projektus, o ne vienkartines akcijas, artėjant šv. Kalėdoms ar kitoms šventėms. Geriausia, kai išorės socialinės iniciatyvos taptų tikslinga, nuoseklia ir vertybiškai organizacijai artima veikla, o sprendimai būtų priimami ne tik vadovo nuožiūra, o kuo labiau įtraukiant visus.
Pavyzdys iš NAVAP: prieš pora metų vykusiuose Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) svarbiausią apdovanojimą „Metų socialiai atsakinga įmonė 2022“ laimėjo konsultacijų bendrovė „SDG“, įvertinta už socialiai atsakingą veiklą: kuriant darbuotojų gerovę, remiant bendruomenes ir vykdant aplinkai draugišką veiklą. Įmonė jau daugiau kaip 15 metų vykdo socialinius projektus, tarp kurių „Saugok save darbe“. Iniciatyvas papildo dešimtmetį rengiamas protų mūšis „Būkime saugūs ir sveiki darbe!“, skirtas Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai. Vykdomas projektas „Apsaugokime mūsų ateitį“, kurio metu pradinukams dalinami atšvaitai, šviesą atspindinčios liemenės ir edukacinės spalvinimo užduočių knygelės „Mokausi būti saugus“, skaitomos saugaus eismo pamokėlės. Jau keletą metų šios akcijos tikslas - aprūpinti visus Lietuvos kaimų mokyklų pirmokus šviesą atspindinčiomis liemenėmis.
Anot bendrovės atstovų, pats mylimiausias „SDG“ darbuotojų finansuojamas socialinis projektas - „Kalėdinės vaikų svajonės“. Jos metu vaikai iš vaikų globos namų, socialinių dienos centrų ar vaikų šeimų kuria originalius kalėdinius atvirukus. Projekto metu yra pildomos vaikų svajonės. Svarbu, kad į šiuos socialinius projektus įsitraukia ir kitos verslo įmonės bei jų darbuotojai. Be išorinių projektų, įmonė taiko socialinių naudų krepšelį darbuotojams, tarp kurių - keturių su puse dienos darbo savaitė, materialinė pagalba, papildomi laisvadieniai ir kita. „Mes visi pirmiausia esame žmonės su įvairiais poreikiais. Skubėdami, atsiduodami darbui, kartais tiesiog nespėjame pasirūpinti tuo, kas būtina, kad neprarastume optimizmo ir matytume prasmę tame, ką darome.“ „SDG“ vykdomi socialiniai projektai padeda darbuotojams surasti papildomų prasmių gyvenime, pagalvoti apie tuos, kuriems pasisekė mažiau, išbandyti įvairių veiklų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su jų atliekamu darbu“, - pasakoja „SDG“ personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Jasienė. Pasak jos, dažnai per darbo pokalbius išgirsta, jog kandidatai stebi įmonės socialines veiklas ir teigia norintys dirbti tokioje įmonėje, kuriai rūpi darbuotojai, rūpi bendruomenė, rūpi aplinka. „Galime sakyti, kad dėl įmonės vykdomų iniciatyvų nejaučiame darbuotojų trūkumo“, - pasidžiaugia pašnekovė. Be to, R.
Infliacija, globalizacija ir visuomenės poreikiai skatina įmones plėtoti integruotą požiūrį, kuriame ekonominė nauda, aplinkos apsauga ir socialiniai santykiai lieka neatskiriami nuo įmonės kultūros ir kasdienės praktikos. Nuo vadovų sprendimų priklauso, ar socialinis poveikis bus numatytas nuo įmonės įkūrimo momento iki ilgalaikio perspektyvaus augimo.
Geriausia, kai išorės socialinės iniciatyvos taptų nuoseklia ir vertybiškai artima organizacijai veikla, o sprendimai būtų priimami įtraukiant visus darbuotojus, o ne tik vadovybę. Reikia skaidrumo, nuoseklumo ir nuolatinio dialogo su bendruomene, klientais, tiekėjais ir partneriais. Tokiu būdu įmonės gali sukurti tvarią kultūrą, kurioje finansiniai rezultatų siekiai dera su žmonių gerove ir socialine atsakomybe.
Taip pat skaitykite: trijų sričių korporatyvinės socialinės atsakomybės modelis
| Dimensija | Kas įtraukta | Priežastys | Poveikis darbuotojams |
|---|---|---|---|
| Ekonominė | Ekonominis augimas, regiono plėtra, gerovė | Verslo tvarumas, finansiniai rezultatai | Užtikrintas užimtumas, lojalumas |
| Aplinkosaugos | Aplinkos poveikio minimizavimas, resursų tausojimas | Aplinkos apsauga, įmonės įvaizdis | Darbuotojų pasitikėjimas, įsipareigojimas |
| Socialinė | Atsakingas suinteresuotųjų šalių valdymas | Bendruomenės, klientų, darbuotojų gerovė | Motyvacija, kūrybiškumas, pilietiškumas |
Kalbant apie praktines priemones, svarbu kurti tęstinius projektus, o ne vienkartines akcijas. Įmonės turėtų įtraukti darbuotojus į projektų planavimą ir įgyvendinimą, skatinti bendradarbiavimą su vietinėmis bendruomenėmis bei remti aplinkai draugiškas iniciatyvas. Pavyzdžiui, NAVAP atvejis rodo, kad ilgalaikės iniciatyvos, tokios kaip „Saugok save darbe“ ar „Apsaugokime mūsų ateitį“, kuria pridėtinę vertę visai organizacijai ir visuomenei.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
tags: #triju #dimensiju #imoniu #socialines #atsakomybes #modelis