Slaugant artimąjį ar vyresnio amžiaus šeimos narį, svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, išmokas ir socialines paslaugas, kurios gali palengvinti šią atsakomybę. Lietuvoje žmonės, apdrausti ligos socialiniu draudimu, gali gauti tikslines slaugos išmokas, kurios kompensuoja prarastas pajamas dėl laiko, praleisto slaugant ligonį šeimos narį.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką slaugai?
Teisę į ligos išmoką slaugant sergantį šeimos narį turi tik apdrausti ligos socialiniu draudimu asmenys. Tai gali būti dirbantys, kurie moka „Sodros“ įmokas arba savarankiškai dirbantys, pasirinkę mokėti draudimą. Išmoką gali gauti tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys.
Kandidatai į išmoką turi turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Išmokos dydis ir trukmė
Ligos išmoka slaugant šeimos narį sudaro 65,94 proc. darbo užmokesčio kompensuojamosios dalies. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugomas vyresnis nei 14 metų artimas asmuo, arba ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant vaiką iki 14 metų. Išmoka mokama nuo pirmosios slaugos dienos tiesiogiai iš „Sodros“.
Jeigu suserga vaikas iki 14 metų, išmoka mokama už ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpį. Verta atkreipti dėmesį, kad skaičiuojamos kalendorinės, o ne darbo dienos.
Taip pat skaitykite: Tikslinės kompensacijos Lietuvoje
Didelės ligos ar ypač sunkių ligų atvejais, išmokos mokėjimo terminas gali būti pratęstas iki 180 ar 364 kalendorinių dienų pagal oficialiai patvirtintas ligų sąrašus.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
- Darbuotojui susirgus ar prižiūrint šeimos narį, reikia gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį) dėl slaugos.
- Po to reikia pranešti darbdaviui, kad „Sodra“ gautų reikalingus dokumentus iš darbdavio ir gydymo įstaigos.
- Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti internetu per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
- Galima pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai skirti visiems būsimiesiems atvejams - tokiu atveju prašymo nesireikės teikti pakartotinai.
Sprendimas dėl išmokos priimamas per 10 darbo dienų, o išmoka mokama per 7 darbo dienas po sprendimo priėmimo.
Slaugos laikotarpio tvarka ir teisės
Ligos išmoka nėra mokama, jei per slaugos laikotarpį darbuotojas dirba ir gauna atlyginimą. Tokiu atveju slaugantysis negali gauti kompensacijos už prarastas pajamas.
Jei šeimoje slaugoma daugiau nei vienas vaikas ar artimasis, kiekvienam išduodamas atskiras nedarbingumo pažymėjimas. Išmoką gali gauti skirtingi asmenys pakaitomis, priklausomai nuo slaugos poreikių.
Ekstremalių situacijų atvejais, pavyzdžiui, karantino laikotarpiu, kai ugdymo įstaigos uždarytos, tėvams gali būti išduodami nedarbingumo pažymėjimai sveiko vaiko priežiūrai.
Taip pat skaitykite: Vadovas: Tikslinės pensijų kaupimo grupės
Darbo kodekso suteikiamos lankstumo priemonės slaugai
Darbo vietoje suderinti darbą ir slaugą padeda keletas priemonių, numatytų Darbo kodekse:
- Laikinasis nedarbingumas - leidžia gauti ligos išmoką už laiką, kai slaugote artimąjį.
- Nemokamos atostogos - darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas asmeniniams poreikiams.
- Lankstus darbo grafikas - darbuotojas dirba nustatytomis valandomis, o likusį laiką gali keisti pagal poreikį.
- Individualus darbo laiko režimas - darbuotojas patys planuoja savo darbo laiką.
- Darbas nuotoliniu būdu - sumažina nerimą dėl atstumo nuo prižiūrimo asmens.
Socialinės paslaugos slaugant artimąjį
Lietuvoje prie slaugos ir rūpybos gali prisidėti savivaldybės ir kitos institucijos, teikiančios:
- Pagalbą į namus - buities tvarkymas, asmens higiena, apsipirkimas;
- Dienos socialinę globą - specialistų pagalbą dienos metu, su maitinimu ir užimtumu;
- Integralią pagalbą namuose - slaugos ir socialinių paslaugų derinys namų aplinkoje;
- Laikino atokvėpio paslaugas - leidžia prižiūrintiesiems pailsėti nuo nuolatinės priežiūros.
Socialinių paslaugų gavimo metu gali būti suteikiama ir psichosocialinė pagalba, konsultacijos, o pagalbą ne visada tenka mokėti pilną kainą - savivaldybės dalyvauja finansuojant.
Skirtingos slaugos rūšys Lietuvoje
| Slaugos rūšis | Teikimo vieta | Kam skirta |
|---|---|---|
| Stacionarinė slauga | Ligoninėse, ilgalaikės globos įstaigose | Pacientams, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra |
| Dienos stacionaro slauga | Gydymo įstaigose | Po operacijų, su negalia, reabilitacijai |
| Slauga namuose | Paciento namuose | Riboto mobilumo žmonėms, kuriems reikalinga medicininė priežiūra |
| Paliatyvioji slauga | Namuose arba specializuotose įstaigose | Terminalinėmis ligomis sergantiems |
| Socialinė slauga | Namuose, dienos centruose | Senjorams, neįgaliesiems, kuriems reikalinga socialinė pagalba |
Psichologiniai ir socialiniai aspektai
Slaugant artimus žmones, dažnai susiduriama su dideliu stresu ir nuovargiu, o tai gali neigiamai paveikti slaugančiųjų fizinę bei emocinę sveikatą. Tyrimai rodo, kad pagalba iš kitų šeimos narių ar socialinių organizacijų gali sumažinti stresą ir palengvinti atsakomybės naštą.
Vis dar yra stiprių stereotipų, ypač prieš moteris, kur jos dažniau atsiranda pagrindiniais slaugos rūpintojais. Todėl svarbu skatinti darbdavių supratimą ir draugišką darbo-politiką, leidžiančią suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo prievoles.
Taip pat skaitykite: individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensavimo tvarka
Praktiniai patarimai slaugantiems darbuotojams
- Praneškite darbdaviui apie savo situaciją ir galimas laikinas nepilno darbo galimybes.
- Kreipkitės į gydytoją ir laiku gaukite nedarbingumo pažymėjimus.
- Pateikite prašymą ligos išmokai „Sodroje“ internetu, tai patogu ir efektyvu.
- Išnaudokite socialines ir psichologines pagalbos priemones, kad išvengtumėte perdegimo.
- Jei neturite šeimos pagalbos, ieškokite pagalbos iš socialinių paslaugų ar privačių teikėjų.
Taigi, Lietuvoje veikia aiški ligos išmokų slaugai sistema, kurios sąlygos ir tvarka numato tiek finansinę pagalbą, tiek platesnę socialinių paslaugų pagalbą, skirtą slaugantiems šeimos narius, padedant išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.