Kas yra priklausomybė nuo vyrų (Nr. 19) — priežastys, simptomai ir pagalbos būdai

Priklausomybė - tai pirminė, lėtinė, neurobiologinė liga, kurios vystymąsi ir išraišką lemia genetiniai, psichosocialiniai ir aplinkos faktoriai. Kai kurios ligos, turinčios priklausomybės požymių, ligų klasifikacijoje įvardijamos kaip įpročių ir potraukių sutrikimai. Šiame tekste kalbėsime apie emocinę, elgesio priklausomybę - konkrečiai apie priklausomybę nuo vyrų (kartais žymimą kaip „priklausomybė Nr. 19“), jos mechanizmus, simptomus, pasekmes ir galimus pagalbos kelius.

Kas tai per priklausomybė ir kuo ji panaši į kitas priklausomybes

Visos priklausomybės susideda iš trijų pagrindinių komponentų: įkyrių minčių, savikontrolės praradimo ir tęstinumo, nepaisant neigiamų pasekmių. Priklausomybės atveju priežasties pašalinti neįmanoma - tai ne virusas ar auglys, kurį galima pašalinti vienu veiksmu. Priklausomybės vystymąsi lemia daugelis veiksnių: smegenų pokyčiai (fiziologinė priklausomybės dalis), psichologinės priežastys (emocijų slopinimas, vidiniai konfliktai) ir socialiniai veiksniai (vienišumas, socialinė izoliacija). Kai kurie elgesio sutrikimai, anksčiau vadinti žalingais įpročiais, šiandien verčiami į priklausomybes: pavyzdžiui, priklausomybė nuo interneto, pirkimo, darbo ar santykių.

Priklausomybės nuo vyrų esmė - kaip ji pasireiškia

Priklausomybė nuo vyrų (emocinė priklausomybė santykiuose) pasireiškia kaip stipri, nevaldomo pobūdžio potraukio būsena būti su tam tikru asmeniu, kurio nebuvimas sukelia intensyvų nerimą, liūdesį, baimę ir dažnai depresines būsenas. Būdami emociškai priklausomi, mes darome išvadas ir matome galimus tik blogiausius scenarijus - net menkiausi dalykai verčia mus jausti praradimo baimę. Priklausomi tampame ne tiek nuo paties mylimo asmens, kiek nuo įsivaizdavimo ir vilčių apie tai „kas galėtų būti“.

Dažniausi simptomai

  • Nuolatinės, įkyrios mintys apie partnerį, nepajėgumas koncentruotis;
  • Stiprus nerimas, liūdesys ar depresija, jei partneris nepasiekiamas;
  • Per dideli lūkesčiai partneriui - tikėjimas, kad jis turi užtikrinti jūsų laimę ir saugumą;
  • Elgesio modeliai: nuolatinis skambinimas, žinučių siuntinėjimas, pavydas, reiklumas;
  • Socialinės izoliacijos arba pajautimas „žvėries narve“ - neturėjimas pomėgių, draugų, finansiniai apribojimai;
  • Priklausomybės komponentai: įkyrios mintys, savikontrolės praradimas, tęstinumas nepaisant žalos.

Priežastys - kodėl atsiranda emocinė priklausomybė

Priklausomybė nuo meilės arba partnerio kyla iš nesaugumo, nerimo, baimės, vienišumo ir nereikalingumo jausmų. Pasireiškia tai, kad žmogus praranda ryšį su savimi ir nereiškia sveiko pasitikėjimo: vietoj to atsiranda nelankstūs reikalavimai ir nerealistiniai lūkesčiai partneriui. Dvasinę tuštumą galima užpildyti įvairiais būdais - narkotikais, alkoholiniais gėrimais, lošimais, valgymu ar santykiais. Lygiai taip dauguma priklausomybių prasideda kaip bandymas užpildyti vidinę tuštumą.

Vartotojo patirtis - tipinis scenarijus

Dažnai priklausomi žmonės skundžiasi: „Man jau 34 m. Dar neturiu šeimos... gyvenu mažame mieste, draugų čia neturiu... Jaučiuosi kaip žvėris narve... Kabinuosi į žmogų, kaip skęstantis šiaudo.“ Tokiu atveju vienatvė ir gyvenimo ribotumai skatina klijuoti savo laimę prie kito žmogaus.

Taip pat skaitykite: Tik vyrams nr19: kas svarbu žinoti apie vartojimą

Pasekmės sveikatai ir gyvenimui

Būdami emociškai priklausomi, žmonės praranda malonumą užsiimti kitomis anksčiau įprastomis veiklomis; formuojasi asmeninių, socialinių, finansinių ar net sveikatos praradimų grandinė. Priklausomybė neretai lydi depresiją: liūdesys, motyvacijos stoka, sumažėjęs energingumas, nepasitikėjimas savimi, kaltės jausmas, mintys apie mirtį ar savižudybę, nesugebėjimas susikaupti, nemiga ar apetito praradimas. Jei panašūs simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją.

Kaip atpažinti skirtumą tarp meilės ir priklausomybės

Daugeliui mūsų gali būti sunku įžvelgti skirtumą tarp meilės ir priklausomybės. Meilė savaime yra abipusė, paremta pagarba ir laisve. Priklausomybė remiasi nelanksčiais reikalavimais, kontrolės siekimu ir baime prarasti. Būdami emociškai priklausomi, mes nuolat mąstome apie blogiausius scenarijus ir prarandame ryšį su savimi - vietoje to, kad santykiai būtų priedas prie pilnaverčio gyvenimo, jie tampa pagrindine gyvenimo prasme.

Praktiniai žingsniai ir strategijos, padedančios mažinti emocinę priklausomybę

Žmonės, siekiantys pakeisti savo elgesį, gali vadovautis iš anksto susidarytu nesudėtingu planu. Jei nusprendėte spręsti problemą savarankiškai, pažvelkite į aplinkybes, kurios jus skatina priklausyti partneriui, išsirinkite vieną iš jų ir sugalvokite kuo daugiau būdų, padėsiančių jums išvengti nesaikingo prisirišimo susidūrus su konkrečia situacija.

  1. Meilė sau. Sveikų ryšių atveju santykiai yra tik priedas prie jau pilnaverčio gyvenimo. Mokykitės mylėti save - klausykite savęs: „kaip galėčiau labiau save palaikyti?“
  2. Lūkesčių mažinimas. Pašalinkite per didelius lūkesčius, kad partneris turi užtikrinti visą jūsų laimę.
  3. Savanoriškas planas. Susidarykite konkretų veiksmų planą: stebėkite, kada prasideda įkyrios mintys, kokios situacijos jas sukelia, ir turėkite alternatyvias veiklas.
  4. Artimųjų parama. Pagalvokite, ar savo aplinkoje turite žmonių, kurie galėtų padėti kuriant šį planą, taip pat kilus sunkumams jo laikantis.
  5. Dalykinė ir laisvalaikio veikla. Išplėskite savo draugų ratą ir įtraukite kasdienines veiklas, kurios padės nukreipti dėmesį: hobiai, sportas, savanoriška veikla.
  6. Stebėkite emocijas. Kiekvieną kartą susidūrę su potraukiu kreiptis į partnerį prisiminkite savo planą ir priežastis, dėl kurių ėmėtės keisti savo įpročius.
  7. Nepasdavėkite po nesėkmių. Jei palūžote - sukaupkite jėgas ir bandykite vėl; atkryčiai dažni, bet jie neprivalo būti galutiniai.

Profesinė pagalba - kada kreiptis ir kokios galimybės

Jei priklausomybė stipriai trukdo gyventi, verta kreiptis į specialistus. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Pagalbos dažnai ieškoma pas psichologus, šeiminių santykių konsultantus, psichiatrus, priklausomybių centrus arba reabilitacijos bendruomenes.

Vertinga žinoti: „Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė jam laiku padėti. Nepaisant to, pagalbos kreipiasi žmonės ir po 10 ar 25 metų vartojimo.“

Taip pat skaitykite: Lietuvos vyrų pensinio amžiaus pokyčiai ir tendencijos

Terapeutiniai metodai, naudingi emocinei priklausomybei gydyti

  • Kognityvinė elgesio terapija (KET) - padeda keisti įkyrias mintis ir elgesio modelius;
  • Pažinimo ir eksperimento pratimas - stebėti savo reakcijas, praktikuoti alternatyvias veiklas;
  • Šeimos ir porų terapija - jei norima koreguoti santykių dinamiką;
  • Psichoterapinės programos ir ilgesnės reabilitacijos programos - kai reikalinga sisteminė pagalba;
  • Grupinės savipagalbos (anoniminiai susitikimai) - įgaunate palaikymą iš žmonių, turinčių panašią patirtį.

Pažink medijas su Klaudija. Kaip atpažinti priklausomybę nuo socialinių tinklų?

Kada gali prireikti priverstinio arba teisinio įsikišimo

Yra situacijų, kai žmogus dėl savo elgesio kelia realią grėsmę sau arba aplinkiniams. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta, kad asmuo gali būti hospitalizuojamas priverstinai tik tais atvejais, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalą sau arba aplinkiniams. Taip pat teismų praktikoje už tam tikrus nusikaltimus priklausomiems asmenims kartais suteikiama galimybė rinktis gydymą arba bausmę.

Kaip palaikyti žmogų, kuriam sekate priklausomybę

Artimieji neretai bando padėti kontroliuodami sergančiojo veiksmus - taip gimsta kopriklausomybė. Tai gali pasireikšti kaip skolų apmokėjimas, sergantįjį teisintojantys pasiteisinimai ar pastangos išgelbėti jį nuo pasekmių. Nors geranoriška pagalba svarbi, svarbu leisti sergančiajam patirti elgesio pasekmes ir suvokti situacijos rimtumą. „Būna, kad iš nevilties ir nežinojimo, kaip pagelbėti, artimieji apmoka sergančiojo skolas, jį teisina. Turėtume leisti sergančiajam patirti savo elgesio pasekmes, suprasti situacijos keblumą.“

Prevencija ir ilgalaikė sveikimo perspektyva

Sveikimas nuo priklausomybės - tai ne vien žalingo elgesio atsisakymas, bet gyvenimo būdo keitimas: įsitikinimų, mąstymo bei elgesio korekcija, mokymasis kontroliuoti ir reikšti emocijas blaiviam protui, naujų vertybių suradimas ir prarastų susigrąžinimas. Gyvenimo džiaugsmas grįžta su laiku. Svarbu sekti atkryčio simptomus ir laikytis specialistų rekomendacijų.

Problemos sritisPrevencijos / pagalbos žingsniai
Vidinė tuštuma, vienišumasMeilė sau, socialinių ryšių plėtra, hobiai
Įkyrios mintys apie partnerįKognityvinė terapija, veiklos nukreipimas
Per dideli lūkesčiaiLūkesčių mažinimas, realistiški tikslai santykiams
Atkryčiai ir krizėsSpecialisto konsultacijos, psichoterapija, grupinė parama

Kaip pradėti keistis - praktinis planas

  1. Palyginkite situacijas, kurios sukelia įkyrias mintis arba nerimą - fiksuokite jas dienoraštyje;
  2. Susidarykite konkretų elgesio pakeitimo planą - kas bus kitas žingsnis, kai pajusite potraukį;
  3. Išplėskite savo kasdienę veiklą - įtraukite vieną naują hobį ar socialinę veiklą;
  4. Kreipkitės pas profesionalą, jeigu simptomai stiprūs arba tęsiasi ilgai;
  5. Leiskite sau palaipsniui mažinti priklausomybės intensyvumą - nepaspirkite už nesėkmes.

Apie kolektyvinį vaidmenį ir visuomenės atsakomybę

Specialistai teigia: „Kiekviena visuomenė turi tiek priklausomybių, kiek nusipelno savo abejingumu ir pasyvumu.“ Priklausomybė dažnai painiojama su moralizavimu („pats kaltas“), tačiau suvokiant ją kaip ligą, atsakomybė persikelia ir daliai visuomenės - ar yra parama, paslaugos, prevencinės programos. Populiarių, bet neveiksmingų „greitų sprendimų“ gausa kartais tik confuzuoja sergančius - todėl svarbu remtis mokslu ir patikimais gydymo metodais.

Trumpa rekomendacijų santrauka

  • Pripažinkite problemą: tai pirmas ir būtinas žingsnis.
  • Sukurkite konkretų elgesio keitimo planą ir ieškokite artimųjų pagalbos.
  • Ieškokite profesionalios pagalbos: psichologas, psichoterapeutas, poros terapija.
  • Plėskite socialinį tinklą ir grįžkite prie pomėgių bei rutinų, kurios stiprina savivertę.
  • Jei kyla savižudiškos mintys ar intensyvi depresija - kreipkitės į gydytoją ar skubią pagalbą.

Priklausomybė nuo vyrų - tai rimta, dažnai ilgalaikė problema, tačiau ji nėra nei „galutinė“ nei „neišgydoma“. Su laiku, tinkama strategija ir profesionaliu palaikymu - gyvenimo pilnatvė ir emocinis atsparumas gali sugrįžti.

Taip pat skaitykite: rekomendacijos socialiniams darbuotojams dirbantiems su vyrais

tags: #tik #vyrams #nr #19 #priklausomybe