Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamoji recidyvistė S. A., būdama Panevėžio kalėjime, trumposiomis SMS žinutėmis bei skambučiais organizavo nusikalstamą veiką su kitu kaltinamuoju, kuris taip pat pripažintas recidyvistu, E. A., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime. Kaltinamieji davė nurodymus laisvėje esančioms A. B. bei I. S. ir susitarė, kad A. B. susitiks su, apie daromą nusikalstamą veiką nežinančia, I. S. ir perduos jai paketą su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - karfentanilio.
Nustatyta, kad I. S. minėtą paketą turėjo nugabenti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir perduoti S. A. prieš teismo posėdį. I. S. Dviems asmenims, organizavusiems nusikalstamą veiką, pareikšti kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, t. y. neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis organizavimas turint tikslą jas platinti, taip pat pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, t. y. pasikėsinimas neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Asmuo, perdavęs paketą ir atlygį, kaltinamas pagal BK 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu“ 1 dalį ir 2 dalį. Už tokią nusikalstamą veiką gali grėsti laisvės atėmimas iki dešimties metų. Asmuo, priėmęs atlygį, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“ 1 dalį.
Teisinės nuostatos dėl savivaldybių kompensacijų
Dėl savivaldybių kompensacijų: ar apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu kompensacijos, kurios mokamos vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta kompensacijų mokėjimo tvarka, kurioje nustatytas kompensacijos dydis? Pavyzdžiui, švietimo įstaigų darbuotojams - vykimo į darbą / iš darbo išlaidų kompensacija, gyvenamojo būsto įsigijimo išlaidų kompensacija gydymo įstaigoje trūkstamos specialybės darbuotojams ir pan.?
Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta tvarka mokamos kompensacijos, neviršijančios joje nustatytų dydžių, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, <...>, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, <...>.
Taip pat pateikiama išsami pokyčių apžvalga dėl darbo kodekso nuostatų, susijusių su kompensacijomis už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbuotojų lauko sąlygų darbą, keliones ar važiavimus, bei jų mokesčių ir papildomų atostogų reglementavimu.
Taip pat skaitykite: BVP pajamų metodas
Kompensacijų įstatyminės nuostatos ir jų pokyčiai
Pagrindiniai klausimai ir pokyčių laikotarpiai: pirmieji pokyčiai įvyko nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo DK 144 straipsnio 8 dalies pakeitimai dėl kompensacijų dydžio ir taikymo. Dabar įsigaliojo pereinamasis laikotarpis ir galutinis panaikinimas 2023 m. birželio 1 d. Toliau - glausta išvalga apie tai, kas keičiasi:
- Iki 2022 m. lapkričio 1 d. kompensacijų dydis buvo iki 50% bazinio atlyginimo, mokamos kai neapmokamos komandiruotės išlaidos. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. dydis sumažintas iki 30%.
- Nuo 2023 m. birželio 1 d. kompensacijų visai atsisakoma - nebelieka teisės mokėti tokių kompensacijų. Tai reiškia, kad darbdaviams teks peržiūrėti su darbuotojais sutartis ir galimai keisti jų sąlygas.
- Jei darbo sutartyje buvo aiškiai įrašyta kompensacija, vienašališkai jos atsisakyti negalima - tęsiant mokėjimą gali būti taikomi mokesčiai kaip nuo darbo užmokesčio.
- Kompensacijų pakeitimo atvejais darbdaviai turi informuoti darbuotojus iš anksto ir suteikti pasirengimo laiką (DK 45 str.).
Tolimesni aspektai - kaip laikytis pakeitimų: perėjimas prie komandiruotės įvertinimo, dienpinigių skyrimo, ar kitų neapmokestinamų kompensacijų galimybių, bei papildomos atostogos, kurios egzistavo kartu su kompensacijomis, o nuo 2023 m. birželio 1 d. jų panaikinimas taip pat įtakoja darbo laiko reglamentavimą.
Išeitinės išmokos jų skaičiavimas ir sąlygos
Išeitinė išmoka - tai finansinė kompensacija, skiriama darbuotojui darbo santykių nutraukimo atveju, kai darbdavys inicijuoja atleidimą be darbuotojo kaltės arba dėl svarbių priežasčių. Ši išmoka priklauso darbuotojui pagal Darbo kodeksą, jos dydis priklauso nuo darbo stažo, vidutinio darbo užmokesčio ir papildomų nuostatų, įtrauktų į darbo sutartį ar kolektyvinę sutartį.
Darbo kodeksas reglamentuoja sąlygas, kada išeitinė išmoka nepriklauso: terminuotos sutarties pabaigos atvejais, darbuotojo norimo išėjimo be svarbios priežasties, bendro sutarimo dėl išėjimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl disciplininių pažeidimų. Taip pat svarbu, kad išmokos mokėjimo laikotarpis būtų laikomas: išeitinė išmoka turi būti sumokėta per 5 darbo dienas po atleidimo.
Kai išeitinė išmoka priklauso, jos dydis gali būti nustatytas pagal darbo stažą ir vidutinį darbo užmokestį, o kai kurios situacijos gali įtraukti papildomas nuostatas - pavyzdžiui, atskiros sutarties sąlygos ar kolektyvinė sutartis gali suteikti papildomų teisių ar paramų.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Be to,DK 31 str. 1 d. numato, kad darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbo funkcijai atlikti; kai surašomi kompensacijų tyrimai dėl priemonių ar turto naudojimo, kompensacijų dydis gali būti priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tenkinamos visos išvardytos sąlygos (rašytinis susitarimas; priemonės naudojamos tik darbo tikslais; kompensacijos dydžio nustatymas įmonės politikose ir kt.).
Taip pat svarbu, kad išeitinė išmoka yra reguliuojama pagal teisės aktų norminius punktus: privaloma informuoti darbuotoją įspėjimo laikotarpiu, kuris gali būti 1-2 mėnesiai, priklausomai nuo darbo stažo, ir įstatymais nustatytų atvejais gali būti mokamos papildomos nuostatos ar kompensacijos.
Darbo laikas ir dienpinigių reguliavimas po pokyčių
Darbo laikas kilnojamojo pobūdžio arba lauko sąlygose, arba susijęs su kelionėmis, pradžioje buvo žymimas įprastame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o maksimalus darbo laikas per 7 dienas - 60 valandų. Tačiau dėl naujų teisės aktų pokyčių šių kompensacijų teisinis reglamentavimas pasikeitė.
Kam reikia dienpinigių, kai nėra kompensacijų? Lietuvoje daug taisyklių paaiškinama, kad komandiruotės apibrėžimai turi būti taikomi tik tuo atveju, jei darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir vyksta į kitą vietą. Be to, kilnojamojo pobūdžio darbai dažnai nėra laikomi komandiruote pagal teismų praktiką, todėl dienpinigių išmokėjimo teisinė pagrindai yra riboti.
Tačiau vis dar galima svarstyti alternatyvas neapmokestinamoms išmokoms - pavyzdžiui, kompensacijoms už priemonių ar turto naudojimą, kurios laikomos neapmokestinamomis tik tomis sąlygomis, kai jos nustatytos rašytiniu susitarimu ir naudojamos tik darbo tikslams.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Mobingas, smurtas ir priekabiavimas darbo santykiuose
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pokyčiai, įtvirtinantys mobingo, smurto ir priekabiavimo prevenciją. Nustatoma, kur yra draudžiami smurto ir priekabiavimo veiksmai (darbo vietose, pertraukų metu, kelionėse, renginiuose, socialinėje veikloje ir pan.). Darbdaviui priskiriama pareiga įgyvendinti prevencijos priemones, parengti tvarką pranešimų teikimui ir nagrinėjimui bei organizuoti mokymus darbuotojams. Daugiau informacijos pateikiama DK pokyčiuose, kurie įtakoja ir kompensacijų reglamentavimą.
tags: #teo #kompensacijos #darbuotojams