Nacionalinės sąskaitos - tai tarptautiniu mastu pripažinta standartizuota statistinių rodiklių sistema, pateikianti plačią nacionalinės ekonomikos raidos apžvalgą. Lietuvoje nacionalinės sąskaitos sudaromos nuo 1992 metų. Nacionalinių sąskaitų sistema (NSS) sudaroma pagal 1995 metų Europos nacionalinę ir regioninę sąskaitų sistemą (ESS1995).
Nacionalinės pajamos - tai rodiklis, naudojamas šalies ekonominei būklei įvertinti ir ekonominei analizei atlikti. Dažniausiai naudojami ekonominiai šalies išsivystymo rodikliai - Bendrasis vidaus produktas (BVP) ir Bendrasis nacionalinis produktas (BNP).
Norint apskaičiuoti šalyje pagamintos visos produkcijos (paslaugų) apimtį, bendru matu tampa rinkos kaina. Sumuojant per tam tikrą laiką šalyje pagamintų įvairių produktų/paslaugų kainas, gaunamas nacionalinis produktas. Konkrečios šalies nacionalinis produktas dažniausiai skaičiuojamas metams.
BVP yra visų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus arba ketvirtį) naudojant šalyje esančius gamybos veiksnius, rinkos vertė. Į daugelio prekių rinkos kainą įskaičiuoti ir netiesioginiai mokesčiai, pvz., pridėtinės vertės mokestis. Todėl prekių rinkos kaina nėra ta kaina, kurią gauna prekių pardavėjas. Rinkos kaina atėmus netiesioginius mokesčius yra gamintojų kainos. BVP yra galutinis rezidentų (visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų) gamybinės veiklos rezultatas.
Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas BVP - tam tikros teritorijos ekonomikos dydį parodantis rodiklis. Tarpinis produktas yra prekė/paslauga, perkama tolesniam perdirbimui arba perpardavimui ir naudojama kaip ištekliai kitų prekių/paslaugų gamyboje.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie socialinį draudimą ir užsienio pajamas
Jei bendrasis nacionalinis produktas būtų skaičiuojamas kaip šalies firmų tais metais pagamintų visų, o ne tik baigtinių prekių verčių suma, neišvengiamai kelis kartus susumuotume daugelį tarpinių produktų. Išimtys daromos investicinėms prekėms - gamybinių fondų prieaugiui. Šios prekės (darbo priemonės) taipogi laikomos galutiniu produktu ir įeina į BNP pagrindinių fondų dydžiu.
Pakartotinių sumavimų išvengiama kiekvienoje gamybos stadijoje kiekvienam produktui skaičiuojant pridėtinę vertę. Pridėtinė vertė - tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų tarpinių produktų vertės.
Kuo gi skiriasi šie rodikliai:
- BVP - nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį (metus), t.y. - BVP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas.
- Tuo tarpu BNP (bendrasis nacionalinis produktas) nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia visų kurios nors šalies piliečių ūkinės veiklos rezultatus Ir taip: BNP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę “-“(minus) užsieniečių gautos pajamos konkrečios šalies viduje “+”(plius) pridedamos šalies piliečių pajamos iš investicijų užsienyje BVP gaunamas šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertė “-“(minus) gautos pajamos iš investicijų užsienyje “+”(plius) užsieniečių pajamos (už investicijas) konkrečios šalies viduje.
Kadangi yra sudėtinga vesti šalies piliečių pajamų gaunamų iš užsienio apskaitą, todėl dažniausiai yra remiamasi Bendrojo vidaus produkto statistiniais duomenimis. BVP - tai pajamos, gautos šalies viduje. Kadangi BNP ekonomistų nuomone yra dažniausiai apibrėžiama kaip teorinė dalis, todėl plačiau naudosiu sąvoką BVP.
Visų pirma, prieš pradedant skaičiuoti BVP , būtina prisiminti BVP skaičiavimo pagrindinės sąlygas (šie kriterijai taip pat galioja ir skaičiuojant BNP):
Taip pat skaitykite: Mokesčių lengvatos: pensijų fondai ir pajamos natūra
- BVP apima ne visas prekes ir paslaugas, kurios buvo parduotos tais metais rinkoje
- Į BVP įeina tik tais metais pagaminta produkcija
- Be to, BVP-ą sudaro baigtinių prekių ir paslaugų vertė
- Skaičiuojant BVP labai svarbu to paties produkto neįvertinti kelis kartus, t.y eliminuoti visas prekių perpardavimo operacijas
- Į BVP, paprastai, įeina tik oficialios rinkos operacijos. Nelegalūs sandėriai, “šešėlinės ekonomikos” (neapskaitomos) produktai/ paslaugos BVP-e neatsispindi.
Taigi atsižvelgdami į šiuos kriterijus susiduriame su šiomis problemomis:
- Jei prekė tais metais buvo pagaminta, bet nerealizuota, jos vertė į BVP pateks tik tuo atveju, jei dėl to padidės gamybinės atsargos (šių atsargų prieaugis įeina į BVP)
- Tai padaryti nėra paprasta, nes gaminiai (tarpiniai) dažnai pereina daugybę gamybos stadijų. Jei bendrasis nacionalinis produktas būtų skaičiuojamas kaip šalies firmų tais metais pagamintų visų, o ne tik baigtinių prekių verčių suma, neišvengiamai kelis kartus susumuotume daugelį tarpinių produktų. Tačiau išimtis taikoma investicinėms prekėms - gamybinių fondų prieaugiui. Šios Prekės (darbo priemonės) taipogi laikomos galutiniu produktu ir įeina į BVP pagrindinių fondų dydžiu.
BVP Skaičiavimo Metodai
Yra trys pagrindiniai BVP skaičiavimo metodai: gamybos, pajamų ir išlaidų.
Gamybos Metodas
Gamybos metodas apskaičiuoja ekonominę veiklą sudedant visų gamintojų, visos šalies mastu, pridėtąsias vertes (VA), sukurtas kiekvienoje ekonomikos šakoje. Bet kurio gamintojo pridėtoji vertė yra jo produkcijos vertė minus gamybos veiksnių, kuriuos jis perka iš kitų gamintojų, vertė. Gamybos metodas apibrėžia šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) kaip galutinio vartojimo prekių ir paslaugų naujai pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį rinkos vertę.
Nefinansinių įmonių ir bendrovių sektoriaus produkcija yra parduotų prekių ir paslaugų vertės ir gatavų gaminių bei nebaigtos gamybos atsargų likučių pasikeitimų suma. Šie rodikliai skaičiuojami, remiantis įmonių ketvirtine ir metine gamybinių ir finansinių rodiklių ataskaita.
Finansinių įmonių ir bendrovių sektoriaus produkcija paskaičiuojama tokiu būdu:
Taip pat skaitykite: NPD skaičiavimas neįgaliesiems
- Bankų produkcija lygi: gautos palūkanos minus sumokėtos palūkanos, plius pajamos už banko paslaugas.
- Draudimo kompanijų produkcija lygi: faktiški besidraudžiančių įnašai plius pajamos iš draudimo techninių rezervų investavimo, minus išmokos, plius (minus) techninių rezervų padidėjimas.
Valdžios sektoriaus produkcija lygi: visų biudžetinių įstaigų išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti, plius kompensacija dirbantiesiems, plius pagrindinio kapitalo vartojimas, plius gamybos mokesčiai.
Pajamų Metodas
Pajamų metodas matuoja ekonominę veiklą sudedant visas gautas pajamas, apimant darbo užmokestį, mokesčius (vyriausybės pajamos), ir pelną po mokesčių. Taigi, BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, rentos , palūkanų, pelno, nusidėvėjimo bei netiesioginių verslo mokesčių suma.
Darbo užmokestis - tai stambiausia pajamų grupė, ji apima darbo užmokestį ir algas, mokamas samdomiems darbuotojams. Į šią pajamų grupę įeina ir firmų savininkų daromi įnašai į valstybinius bei privačius pensijų bei kitus socialinius fondus, t.y. Nuomos pajamos - tai pajamos, gaunamos iš žemės ar kito nekilnojamo turto. Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. Taip skaičiuojama dėl to, kad BVP parodytų visų namų paslaugas, nepaisant nuosavybės formos.
Palūkanos - tai piniginio kapitalo pajamos. Šių pajamų elementų suma nebus visas BVP(BNP), apskaičiuotas pajamų metodu. Amortizacija - kapitalo nusidėvėjimo išlaidos. Netiesioginiai mokesčiai - mokesčiai, kuriuos valstybė uždeda prekėms ir paslaugoms, jie nustatomi ne pačiai firmai, o jos gaminamai (importuojamai) produkcijai.
Skaičiuojant BVP(BNP) pajamų metodu, naudojama pridėtinės vertės išlaidų komponentų suma. Tai sudaro kompensacija dirbantiesiems, susidedanti iš darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų, pagrindinio kapitalo vartojimo suma, mokesčiai gamybai ir importui minus subsidijos gamybai ir likutinis perteklius bei mišrios pajamos:
- Kompensacija dirbantiesiems - samdomiems darbuotojams išmokami piniginiai arba natūriniai mokėjimai už atliktą darbą ir darbdavių įnašai į socialinio draudimo fondus.
- Likutinis perteklius. Tai balansinis rodiklis, kuris gaunamas: pridėtinė vertė minus kompensacija dirbantiesiems, minus mokesčiai gamybai plius subsidijos gamybai.
- Mišriosios pajamos apibrėžiamos kaip nekorporuotų įmonių pajamos (likutinis perteklius), kurios gaunamos gamybos rezultate.
- Pagrindinio kapitalo vartojimas (amortizacija) - gamintojo pagrindinių priemonių atsargų vertės sumažėjimas, kuris įvyksta blogėjant fizinėms savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo ar atsitiktinių gedimų.
- Gamybos ir importo mokesčiai. Privalomi neatlygintini mokėjimai pinigais arba natūra, kuriais valdžios sektorius apmokestina gamybą, prekių ir paslaugų importą, darbuotojų darbą, žemės, pastatų arba kito gamyboje naudojamo turto nuosavybę arba naudojimą.
Taigi, bendrasis vidaus produktas BVP, apskaičiuotas pajamų metodu - yra per metus gautų darbo užmokesčių (W), nuomos pajamų (R), palūkanų (i), pelno (∏), amortizacijos (De) bei netiesioginių mokesčių (Ti) suma.
BVP = W + R + i+ ∏ + De + Ti
Tačiau jeigu vyriausybė teikia subsidijas iš valstybės biudžeto konkrečioms prekėms ar paslaugoms, tai tų subsidijų suma atimama iš netiesioginių mokesčių sumos, kadangi jos yra įskaitomos į pajamas, bet nėra gaminamo produkto kainos dalis.
BVP apskaitos išlaidų ir pajamų metodai - tai du skirtingi požiūriai į BVP, kadangi tai, ką vartotojas išleidžia įgydamas produktą, gauna kaip pajamas tie, kurie dalyvavo šį produktą gaminant. Lygybė tarp išlaidų ir pajamų visada yra todėl, kad balansuojantis elementas yra pajamos, kurios lieka padengus gamintojo išlaidas darbo užmokesčiui, nuomos mokesčiui bei palūkanoms.
Išlaidų Metodas
Gamybos vertė turi būti lygi pajamų, kurios gaunamos gaminius parduodant, vertei. Todėl BVP yra lygus galutinio vartojimo prekių sumai. Galutinio vartojimo prekės yra kelių tipų - vartojimo prekės, investicinės prekės, užsieniečių perkamos prekės. Dalį prekių, kurių negamina vietiniai gamintojai, tenka importuoti. Visų išlaidų, išleistų vartojimo prekėms, kapitalo ir importuojamoms prekėms ir prekėms, parduotoms užsieniečiams, suma yra lygi BVP skaičiuojant išlaidų metodu. Išlaidų metodas matuoja ekonominę veiklą sudedant visų galutinių prekių naudotojų išlaidas. Apskaičiuojant BVP išlaidų metodu, jis nustatomas, kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos.
Į jį įtraukiamos visos išlaidos galutinėms prekėms ir paslaugoms įsigyti, kurias sukuria ekonomikos sistemos dalyviai - namų ūkiai, verslo įmonės, valstybė.
- C- privatus vartojimas
- I- investicijos
- G- vyriausybės išlaidos
- X-M - grynasis eksportas
Susumavę minėtas keturias išlaidų grupes apskaičiuojame BVP (BNP)
Vartojimas tai visos išlaidos prekėms/ paslaugoms, kurias padaro namų ūkiai (šeima, individai) bei nekomercinio pobūdžio organizacijos. Išimtis - gyventojų išlaidos namui, žemei ir kitam nekilnojamam turtui įsigyti: Tai priskiriama investicijoms.
Vartojimo išlaidos grupuojamos į tris grupes:
- Ilgalaikio vartojimo prekės, tokios kaip automobiliai, televizoriai, baldai ir pagrindiniai buitiniai prietaisai (tačiau ne būstai, kurie atspindimi investicijose);
- Ne ilgalaikio vartojimo prekės, tokios kaip maistas, drabužiai, automobilių kuras; ir
- Paslaugos, tokios kaip švietimas, sveikatos apsauga, finansinės paslaugos, pervežimas.
Vartojimas - santykis tarp prekių bei paslaugų kainų, jų kiekio, kurį vartotojas nori ir gali įsigyti per laikotarpį, su sąlyga, kad nesikeičia kiti rinkos elementai. • rinkos vartojimą - individualių vartojimų suma, kurie sudaro vartojimo dydį visų ūkio subjektų per nurodytą laiką nurodytam produktui esant skirtingoms kainoms. Aukščiau nurodytais atvejais vartojimo dydis yra matuojamas fiziniais vienetais. Makroekonomikoje vartojimas skirstomas:
- Globalus vartojimas - nurodo visu produktų vartojimo dydį ar apibrėžia jų grupes skaičiuojant visoms vartotojų grupėms. Šiame pavyzdyje vartojimo dydis matuojamas verte esančia bendromis kainoms.
Vartojimo rūšys:
- Efektyvus vartojimas - dalis įsigytų prekių yra paremta turimomis lėšomis.
- Potencialus vartojimas - reiškia norą įsigyti prekes nors to neleidžia vartotojų pajamos. Didėjnat vartotojų pajamoms potencialus vartojimas gali pereiti į efektyvų vartojimą.
Produkto rūšies atžvilgiu:
- Substitucinis vartojimas - vartojimas tokių produktų, kuriuos sunku ar visai negalima pakeisti kitais.
- Komplementinis vartojimas - vartojimas produktų, kuriuos galima lengvai pakeisti kitais.
Elastingumo požiūriu:
- Stabilus vartojimas - kainos pasikeitimas nekeičia vartojimo lygio.
- Elastingas vartojimas - keičiantis kainoms keičiasi vartojimo lygis.
Veiksniai įtakojantis vartojimo lygį:
- rinkos veiksniai:
- pajamų dydis,
- produkto kaina: substituto, komplimentinių produktų, tikėtinos ateities kainos.
- išankstinis produktais apsirūpinimas ko nors tikintis,
- ne rinkos veiksniai:
- vartotojų preferencijos: vartotojų kiekis, pripratimas ir mėgdžiojimas.
- mada
- demografiniai veiksniai : žmonių kiekis, vartotojų amžiaus struktūra, vartotojų struktūra, civilinė būklė, išsimokslinimo lygis, žinojimas,
- geografinės sąlygos,
- klimatinės sąlygos,
- metų laikas,
- galimybių lygis,
- ūkinė situacija,
- politinė situacija.
- Pajamos iš užimtumo
Vartojimo tendencija: augant kainai mažėja paklausa, mažėjant kainai paklausa auga.
Investicijos apima ir šlaidas naujoms investicinėms prekėms, vadinamos bendruoju pagr. kapitalo formavimu ir firmų atsargų pokytį, kurios vadinamos investicijomis į atsargas. Visa investicijų suma vadinama bendrosiomis investicijomis. Jas sudaro dvi dalys: a) atstat...
Valstybės išmokami transferiniai mokėjimai neįtraukiami į vyriausybės išlaidas.
Grynasis eksportas ( NX - net export) - tai šalies eksporto ir importo skirtumas. Eksportas - tai prekės ir paslaugos parduotos užsienyje. Importas - tai prekės ir paslaugos nupirktos kitoje šalyje.
Lietuvos bendrosios nacionalinės pajamos, to meto kainomis, mln. (angl. tai BNP (bendrojo nacionalinio produkto) ir fiksuoto kapitalo vartojimo skirtumas.
Nacionalinis pajamų ir asmeninis disponuojamų pajamų sąryšiai:
- Asmeninės pajamos tai pajamos, kurias faktiaškai gauna namų ūkiai.
- Disponuojamos pajamos tai asmeninės pajamos, atėmus mokestinius bei nemokestinius mokėjimus.
Bendroji pridėtinė vertė atskiros ekonominės veiklos ar atskiro institucinio sektoriaus veiklos grynasis rezultatas, gaunamas ia bendrosios produkcijos vertės atėmus tarpinį vartojimą.
Nacionalinėse sąskaitose likutinis perteklius yra ta pajamų dalis, kuri tenka kapitalui. is nesutampa su pelnu, kuris rodomas buhalterinėse ataskaitose. iam gamintojui, atsargų vertė. Galimi trys amortizacijos atvejai: 1) naudojamas pagrindinis kapitalas fiziaškai susidėvi; 2) laikui bėgant kinta pinigų perkamoji galia, pagrindinio kapitalo paklausa ir pasikla bei kitos rinkos sąlygos, todėl kapitalas gali nuvertėti neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas, ar ne; 3) dėl mokslinės technologinės pažangos gerėja naujo pagrindinio kapitalo savybės, o senasis kapitalas mažiau vertinamas, t. y. nuvertėja.
Amortizacijos lėšos nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos, jos yra investuojamos į gamybą, išsaugant pradinį darbo priemonės gamybinį pajėgumą. Kapitalas pamažu perkeliamas į produkcijos vertę.
Kapitalo nusidėvėjimo problema: dalis BVP yra skirta prekių ir paslaugų gamybos metu susidėvėjusiam kapitalui atkurti. `ios sąnaudos atitenka kapitalo savininkams (tai kapitalo grąžos dalis). Japonijoje ji sudaro apie 20 proc.
Lietuvoje 2008 metais pagrindinio kapitalo vartojimas (t.y. nusidėvėjimas) to meto kainomis sudarė 12,2 mlrd. Lt (arba 12,4 proc. nuo BVP). Taigi, kai iš BVP atimsime grynąsias užsienio investicijas ir kapitalo nusidėvėjimo pajamas gausime grynąjį nacionalinį produktą (jis tiksliau parodo šalies gyventojų pajamas, kurios 2006 metais buvo apie 15 proc.
Lietuvos Bendroji pridėtinė vertė ir BVP, įvertintas gamybos metodu, 2008 ir 2009 m.
Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, 2008 (2009) m., %.
BVP įvertinimas išlaidų metodu apima galutines prekes ir paslaugas, kurias nupirko namų ūkiai, įmonės ir vyriausybės institucijos visuose jos lygiuose. minus prekių ir paslaugų importas.
Nacionalinis sąskaitų išlaidų skiltys (kas perka?) apima prekes ir paslaugas, kurias perka namų ūkiai, nevyriausybinis sektorius, verslas ir vyriausybė (visuose lygiuose). ios vartojimo išlaidos, kurios apima tiesioginį namų ūkių individualius ar kolektyvinius poreikius tenkinimą, o taip pat ne pelno organizacijų, kurios tenkina namų ūkių poreikius (pavyzdžiui, religinės bendruomenės, sporto ir kiti klubai, politinės partijos ir t.t.) vartojimą. Vyriausybės išlaidos neapima transferinių mokėjimų ir skolos palūkanų mokėjimų.
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas investicijos (I) sudarytos iš gamintojų rezidentų įsigijimų (pirkimų), turto perleidimų, pagrindinio materialiojo ir nematerialiojo turto. Taigi, kalbama apie įrangos, mašinas, transporto priemones, pastatus ir t.t. Investicijos sąvoka ekonomikoje. Tai, kas yra investicija žmogui, gali nebūti investicija ekonomikai. Esamo turto priklausomybė, tai nėra investicija. Investicija ekonomikoje laikoma tik tai, kas kuria naują kapitalą. Pavyzdžiui. Jonas perka naują butą. Petras perka seną namą. Kokia bendra investicija? 2 namai, 1 namas ar nieko? Atsakymas tik Jono butas. Kodėl? Petro pirkinys nekuria naujo (ekonomikos mastu) turto. Petrui jo pirkinys investicija, bet namo pardavėjui turto praradimas (disinvesticija) , taigi, turime 0.
Ar turistų išlaidos padidina BVP? Taigi, turistų vartojimas didina šalies BVP, nes auga eksportas (bet ne vartojimas!).
tags: #bvp #pajamu #metodu #kompensacijos #darbuotojams