Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja nusižudžiusių paauglių, o kartais ranką prieš save pakelia net vaikai. Ši problema ypač skaudi vaikų globos namuose, kur jaunuoliai patiria įvairių sunkumų ir išgyvenimų. Telšių vaikų globos namuose įvykusi tragedija sukrėtė visą bendruomenę ir atkreipė dėmesį į vaikų psichologinę būklę bei globos sistemos spragas.
Dvylikametės Mirtis Globos Namuose
Trečiadienį vakare Telšių vaikų globos namų darbuotoja tikrino, ar visi vaikai guli lovose. Dvylikametės Ugnės (vardas pakeistas) lova buvo tuščia. Apie 22.15 val. globos namų darbuotoja nuėjusi į prausyklą rado mergaitę mirusią. Atvykę medikai bandė gaivinti nepilnametę, tačiau pastangos buvo bergždžios. Pirminiais duomenimis, dvylikametė iš gyvenimo pasitraukė savo noru.
Mergaitė, kuriai spalio 25 d. sukako dvylika metų, palaidota penktadienį Plungės kapinėse. Tačiau ar ji užstos nuo skersvėjo, galinčio pajudinti valdininkų kėdes? Atsakingi asmenys nuo žiniasklaidos užsitvėrė tylos siena.
Tyrimas Ir Versijos
Nepilnametės mirties aplinkybėms ištirti sudaryta speciali komisija. Jai pirmininkauja Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Gusarovas. Kiti komisijos nariai: Telšių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičienė, Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė ir Telšių vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Gražina Liatukienė.
Kitą dieną po nepilnametės mirties susirinkusi komisija dalijosi turima informacija, skirstėsi darbais, svarstė galimas savižudybės priežastis. Neatmetama, kad ryžtis tokiam žingsniui nepilnametę galėjo pastūmėti vaikų patyčios ar psichologinės problemos.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir sėkmės laikinojoje globoje
Komisijos nariai turi surinkti informaciją iš mokyklos, kurioje nepilnametė mokėsi (kiek žinoma, mergaitės charakteristika buvo gera), apklausti globos namų bendruomenę. Anot K. Gusarovo, komisija iki gruodžio 16 d. turi pateikti išvadas dėl mergaitės mirties Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui, kuris spręs atitinkamų įstaigų atsakomybės klausimą.
Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas laikinai einanti Daiva Armalienė nustebo sužinojusi, kad informacija apie 12-metės mirtį nebuvo įtraukta į policijos suvestines. Pasak prokuratūros vadovės, mergaitės mirties aplinkybėms nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Šiuo metu tiriamos įvairios versijos: ir savižudybė, ir privedimas prie savižudybės, ir nužudymas, - teigė D.Armalienė. - Jei tyrimo metu bus nustatyta, kad įvykdyta nusikalstama veika, tyrimas bus perkvalifikuotas pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį“.
Nelengva Vaikystė
Prieš patekdama į globos namus, Ugnė su mama, sesutėmis ir broliu gyveno Varnių seniūnijoje (čia buvo atsikraustę iš Plungės rajono). Varniškiai prisimena, kad mergaitės šeima gyveno netoli mokyklos, alkani vaikai vaikščiodavo gatvėmis, užsukdavo į mokyklą ir prašydavo valgyti.
Į globos namus Ugnė pateko 2004-aisiais. Čia gyvena ir dvi jos seserys, viena iš jų su Ugne gyveno toje pačioje šeimynoje. Kiek žinoma, Ugnės retkarčiais atvykdavo aplankyti jos giminaitis, kuris vis žadėdavo ją pasiimti iš globos namų.
Penktadienį vykusiose laidotuvėse dalyvavo mergaitės mama. Įvairių Savivaldybės įstaigų atstovai pasakoja, kad nelaimės ženklai nebuvo jaučiami - esą Ugnė buvo aktyvi, maloni, mėgdavo šokti, su kitais šokėjais pasirodydavo Savivaldybės renginiuose. Ketvirtadienį mergaitė taip pat turėjo dalyvauti pasirodyme.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės ir Katedra
Tačiau nepilnametę artimai pažinoję asmenys teigia, kad mergaitė buvo užsisklendusi savyje.
Paskutinė Gyvenimo Diena
Pirminiais duomenimis, komisijai pavyko išsiaiškinti kai kurias įvykio detales. Jos kruopščiai slepiamos nuo žiniasklaidos. Komisija atsisako informuoti atliekant tyrimą paaiškėjusias aplinkybes.
„Telšių ŽINIOMS“ iš patikimų šaltinių pavyko sužinoti, kad Telšių vaikų globos namuose yra įrengtos vaizdo kameros, kurios įamžino paskutines nepilnametės gyvenimo valandas. Peržiūrėjus įrašą, buvo padaryta išvada, kad mergaitė lemtingą vakarą elgėsi įprastai. Kameros užfiksavo, kaip ji, prieš ruošdamasi eiti miegoti, atsibučiavo su savo auklėtojomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Linos Bušinskaitės teigimu, vaizdo kameros Telšių vaikų globos namuose galėjo pažeisti vaikų teisę į privatumą. Vaizdo kameros, anot L. Bušinskaitės, galimos tik bendrai naudojamose patalpose, kitais atvejais - tik tada, jei vaikų yra atsiklausiama ir jei jie sutinka.
Kiek žinoma, vaizdo kameros Telšių vaikų globos namuose yra ir vadinamosiose šeimynose.
Taip pat skaitykite: Išsamus Telšių globos namų tyrimas
Pirminiais duomenimis, iš gyvenimo pasitraukusi mergaitė nepaliko atsisveikinimo laiško. Ikiteisminį tyrimą dėl mažametės mirties pradėję policijos pareigūnai rado ir paėmė mergaitės mobilųjį telefoną.
Psichologinė Pagalba Vaikams
Specialistai ketvirtadienį dirbo iki vėlumos, penktadienį vėl iš pat ryto vyko į vaikų globos namus. „Penktadienį mergaitę laidojo. Mūsų užduotis buvo paruošti vaikus laidotuvėms, - pasakojo Telšių krizių centro psichologė Rasa Vintalienė. - Vaikščiojom po koridorius, kalbinome vaikus - ne visi išdrįsta patys ateiti.“ Pašnekovė yra viena iš penkių psichologų, šiuo metu konsultuojančių vaikus.
„Visada teikiame vaikams psichologinę pagalbą, kai nutinka panašūs dalykai“, - lrytas.lt sakė R.Vintalienė. Šis darbas iš jos reikalauja daug jėgų. „Emociškai turime daug atiduoti. Paskui mes kalbamės su kolegomis, kurie nebuvo įtraukti į procesą. „Išsiventiliuojam“, išsipasakojam, kaip jaučiamės, - kalbėjo R. Vintalienė.
Keliasdešimt 5-18 metų vaikų buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes - iki 16 metų ir vyresni, iki 18 metų. Psichologai taip pat lankė mokyklą, kurioje mergaitė mokėsi, kalbėjo su jos auklėtojais, mokytojais bei administracija.
Paklausta, kaip vaikai jaučiasi, psichologė paaiškino, kad negali detalizuoti - tai būtų neetiška: „Pažadėjome vaikams, kad niekam nesakysime, nei kaip jie reagavo, nei kaip kalbėjo“.
Statistika Ir Problemos
Kas 40 sekundžių pasaulyje kas nors nusižudo. Tai daugiau nei žūva per karus. Lietuva savižudybių sąraše viena iš pirmaujančių. Liūdniausia, kad daugėja nusižudžiusių paauglių, ranką prieš save pakelia net vaikai.
Psichoterapeutų turimais duomenimis, dažniausiai ranką prieš save pakelia paaugliai, augę asocialiose ar nepilnose šeimose, buvę auklėjami labai griežtai ar beveik neprižiūrint, be tėvų meilės ir palaikymo, jautęsi niekam nereikalingi. Pasitaiko atvejų, kai vaikus į savižudybę pastumia psichikos sutrikimai, atsirandantys dėl pačių įvairiausių priežasčių.
Viena iš jų, bene pati ryškiausia - problemos, nesutarimai su tėvais, rečiau - patirtos galvos traumos. Psichoterapeutų tvirtinimu, tarp vaikų (kaip ir tarp suaugusiųjų) jau yra nemažai sergančiųjų depresija, o nuo depresijos iki savižudybės - vienas žingsnis.
Deja, neretai tėvai net neįtaria, kad jų sūnums ar dukterims reikalinga kvalifikuota psichoterapeuto pagalba (kartais gėdijamasi apie tokias problemas kam nors pasakoti, bandoma viską išlaikyti paslaptyje), ir patys ima vaikus gydyti raminamaisiais vaistais. Tačiau raminamieji depresijos neišgydys - reikalingi ir antidepresantai, ir kvalifikuoto psichiatro priežiūra.
Be to, depresijos gydymas trunka gana ilgai - nuo 6 mėnesių iki kelerių metų, o nesukūrus atitinkamos socialinės aplinkos ir nepadedant artimiesiems, šią sunkią ligą išgydyti beveik neįmanoma.
Ne kiekvienas apie savižudybę mąstantis vaikas gali drąsiai paimti virvę ir užsinerti ant kaklo kilpą ar į burną susižerti saują tablečių - prieš lemiamą veiksmą bandoma pasidrąsinti alkoholiu, o pastaruoju metu - jau ir narkotikų doze.
Yra nustatyta, jog į savižudybę einama palaipsniui, veikiant daugybė neigiamų veiksnių ir dirgiklių. Dauguma potencialių savižudžių apie savo ketinimus užsimena šeimos nariams, giminaičiams, draugams ar bendradarbiams. Tokios užuominos - tai tarsi pagalbos šauksmas, bandymas atkreipti dėmesį, tarsi paskutinė viltis sulaukti pagalbos ir paramos, todėl jokiu būdu aplinkiniams nereikėtų tokių kalbų ignoruoti, iš taip kalbančių žmonių šaipytis.
Teorija byloja, kad iš 10 nusižudžiusiųjų 8 yra kalbėję apie savo ketinimus. Taigi, jei žmogų apima liūdesys ir pesimizmas, jei jis jaučiasi esąs bejėgis ir sugniuždytas, jei pasidaro dirglus ir piktas, perdėtai emocionalus ir viskam abejingas, jei patiria skaudžius išgyvenimus (artimųjų netektį, konfliktus ar smurtą šeimoje), jei jaučiasi vienišas ir nereikalingas, jei pradeda dažniau vartoti alkoholį ar susivilioja narkotikais - būtina kuo skubiausia patyrusio psichoterapeuto konsultacija.
Pagalbos ieško ir patys nusivylusieji. Nemokama psichologinė pagalba teikiama telefonu tarnyboje "Vaikų linija". Praėjusiais metais nemokamu telefonu bandyta paskambinti beveik 4 milijonus kartų, o konsultantai atsiliepė 87 tūkst. kartų. Tai reiškia, kad psichologinės pagalbos poreikis 50 kartų lenkia tarnybos galimybes.
Pagalbos Telefonai
Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimui reikalinga pagalba, kreipkitės į šias tarnybas:
- Vaikų linija: 116 111 (nemokama, visą parą)
- Jaunimo linija: 8 800 28888 (nemokama, visą parą)
- Pagalbos moterims linija: 8 800 66366 (nemokama, darbo dienomis 10-13 val. ir 17-21 val.)
- Skype konsultacijos: pagalba.moterims (darbo dienomis 10-13 val. ir 17-21 val.)
- Vilties linija: 116 123 (nemokama, visą parą)
Auros Copeland Istorija: Nuo Patyčių Iki Sėkmės
Majamio elito gretose nuolat matomai batų dizainerei, šiuolaikinio meno galerijų savininkei bei filantropei Aurai Copeland šiandien sėkmės pavydėti gali kiekvienas. Vis tik sėkmės Aurai niekas ant lėkštutės nepadėjo, priešingai, savo vietą po saule, pasitelkusi žemaitišką užsispyrimą, puikią nuojautą ir nuo pat vaikystės ugdytą vidinę stiprybę, ji susikūrė pati.
Telšiuose gimusi ir augusi, nuo pat mažų dienų visus bendraamžius praaugusi Aura vaikystėje ir paauglystėje susidūrė su žiauriomis patyčiomis ir savo kasdienybę matė nuspalvintą pačiomis tamsiausiomis spalvomis: „Nuo pat darželio laikų mane visi vadindavo žirafa, į mane mėtydavo šiukšles, netgi spardydavo“, - vaikystėje patirtas traumas LNK laidoje „Bus visko“ šį antradienio vakarą prisimins Aura.
Mokykloje turėjusi atlaikyti psichologinį ir fizinį klasės draugų smurtą, namuose Aura kentė tėvų barnius. Ir kai atrodė, kad gyvenime nieko blogiau būti negalėjo, Auros pasaulį supurtė žinia apie tėvo savižudybę.
Vos tik įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, ten įspūdingos išvaizdos mergina iškart buvo pastebėta mados pasaulio atstovų ir sėkmingai ėmė kopti modelio karjeros laiptais - dirbo su garsiausiais madų namais, netgi nusifilmavo muzikiniame klipe su popmuzikos dievaite Britney Spears. Po kiek laiko pajutusi, jog iš gyvenimo nori daugiau, Aura įstojo į Niujorko Mados technologijų institutą ir ėmė krimsti batų dizaino mokslus.
Juos pabaigusi jaunoji kūrėja ėmėsi avalynės dizainerės pareigų, jėgas išmėgino gamindama aksesuarus, o netrukus pasinėrė ir į visiškai naują labdaros sritį, kuri ją nuvedė į šokiruojančiais nusikaltimais garsėjantį Haitį.
Į skurdo kamuojamą valstybę Aura su drauge Raminta pirmąkart išvyko 2014-aisiais, ieškodamos bendradarbiavimo galimybių, tačiau vietos vaikų namuose pamatyta kraupi realybė iškart joms pasufleravo filantropinės veiklos kryptį - edukaciją pasitelkiant menus. Idėją Haičio vaikų namuose įgyvendinti vizualiųjų menų programą vietiniai priėmė labai palankiai, todėl nieko nelaukusi Aura ėmė mokyti likimo nuskriaustus Haičio vaikus.
Pastaruosius Aura liudijo savo akimis, apsilankiusi Haičio vaikų reabilitacijos centre: „Įeinam į vieną kambarį ir seselė sako: „Šita mergaitė nuo vaikystės yra užauginta kaip šuniukas. Ji vaikšto keturiomis - ant rankų ir kelių. Ji loja ir daug metų jai ant kaklo buvo dėtas antkaklis“. Mes įeinam ir ta mergaitė iš tikrųjų ant žemės klūpi ant keturių. Galite įsivaizduoti tokį dalyką?“ - šiurpą keliančiais prisiminimais dalijosi filantropė.
Nuolatinis pavojus Haityje gresia ne tik vaikams. Nesaugus yra kiekvienas. Štai kone dešimtmetį iš Amerikos ten skraidžiusi Aura net kelis kartus vos per plauką išvengė potencialaus pagrobimo. Paskutinį kartą tai įvyko 2021-aisiais, kai į Haitį ji nuvyko iškart po pasaulį sukrėtusių žinių apie šaltakraujišką šalies prezidento žmogžudystę ir daugiau nei tūkstantį gyvybių pasiglemžusį žemės drebėjimą. Nors Aura ir žinojo, kad šalyje tuo metu vyravo chaosas, ji nesitikėjo, jog jau pirmąją dieną pateks į ginkluotų vyrų apsuptį ir nerimaus dėl savo gyvybės.
Zarasų socialiniai globos namai | Gyvenimo pilnatvė
Vaikų Globos Namų Istorijos Teatre
Kuršėnų globos centro (Šiaulių raj.) specialistė Raminta Kudulė sako: „Vis dar tenka išgirsti įvairiausių nuomonių apie globą - klausiama, kodėl vaikai turi palikti biologinę šeimą, abejojama, ar globėjai jais tinkamai pasirūpins. Daugiausia dvejonių juntama mažesniuose miesteliuose. Matydami, kokie pažeisti pas mus atkeliauja vaikai, nusprendėme menine forma aprašyti vaikų istorijas ir atskleisti nenudailintą realybę. Taip pat norėjosi ir viduje susikaupusias emocijas išlieti popieriaus lape“.
Vaizdingi pasakojimai, kurie pavadinti „Vieno vaiko istorija“, nuo 2020 m. reguliariai publikuojami Kuršėnų globos centro puslapyje. Ten šiuo metu jau yra trylika tekstų. Juos netikėtai, internete ieškodama temų apie vaikus, surado žinoma teatro režisierė Laimutė Pocevičienė. Istorijos menininkę taip sudomino ir įtraukė, kad ji kartu su Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ sukūrė spektaklį „Gyvenimas, kuriame aš - ne namie“, kuris bus rodomas Trakų rajone liepos 1 d. minint globos sistemos pertvarkos Lietuvoje dešimtmetį.
Pasak Rugilės Ladauskienės, „Vaikai yra vaikai“ vadovės, įvairiomis komunikacijos priemonėmis siekiama papasakoti žmonėms apie vaikų globą. „Kuršėniškių istorijos nuo pat pradžių nepaliko abejingų - jose atskleidžiama tokia tikrovė, kokia yra iš tiesų, ir kokie vaikai atkeliauja iki mūsų. Mums buvo kiek netikėta, kad žinoma režisierė pasiryžo imtis šios nelengvos temos ir sukūrė itin paveikų spektaklį, kuris kviečia kitu kampu pažvelgti į globos procesą ir vaikų išgyvenimus. Tikimės, kad šios istorijos ir spektaklis atvers būsimų globėjų širdis ir padidins žmonių jautrumą bei empatiją globojamam vaikui. Vaikams geriausia augti šeimoje ar saugioje, šeimai artimoje aplinkoje, todėl tiek globėjų, tiek budinčių globotojų poreikis visuomet yra“, - sako R. Ladauskienė.
Idėja aprašyti vaikų globos istorijas po vieno sukrečiančio įvykio kilo Kuršėnų šeimos namų globos koordinatorei R. Kudulei. Tik pradėjusi dirbti, ji priėmė į globos centrą atvežtus ketverių ir šešerių metų brolius - jie buvo suplyšusiais drabužiais, purvinais „kroksais“, o ant vaikų ropinėjo įvairūs vabalai.
Globos centro specialistės teigimu, vaikų istorijos atsiranda tuomet, kai pajunti, kad reikia apie tai papasakoti. „Aš paruošiu pagrindinius faktus, o kolega Renatas Šemeta įvelka juos į meninį rūbą. Dažniausiai istorijos gimsta po labai išskirtinių atvejų. Pavyzdžiui, kai vaikas buvo paimtas ir sugrąžintas į šeimą penkis kartus. Tokios situacijos labai skaudžios ir įsirėžia į atmintį“, - sako R. Kudulė.
Pasak R. Šemetos, globėjų ir įtėvių rengimo specialisto, visi vaikai į globos centrą atkeliauja psichologiškai traumuoti, jaučiasi niekam nereikalingi, jų menka savivertė. „Globėjai, pas kuriuos laikinai apsigyvena vaikai, pasakoja, kad jų sveikata būna apleista, sulėtėjusi raida. Šeimos aplinkoje jie dažnai nelavinami, patiria psichologinį ar fizinį smurtą. Tenka vaikus supažindinti su maisto įvairove, ne tik duona, vandeniu ar dešrelėmis, mokyti elementarių higienos dalykų. Žmonės turi suprasti, koks pažeistas vaikas atkeliauja pas mus ir kiek gėrio globėjai sugeba duoti globotiniams, parodyti, kokia gali būti mylinti šeima“, - pasakoja R. Šemeta.
Kuršėniškių aprašytas vaikų istorijas į teatro sceną perkėlusi L. Pocevičienė sako, kad spektaklyje labiausiai ieško vilties, kurią svarbu surasti net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose, o taip pat nori parodyti ir globėjų laukiančius iššūkius. Spektaklio centre - keturios jautrios ir tikros vaikų istorijos.
„Perskaičiau vieną, antrą, trečią istoriją ir, deja, jose nesuradau nieko teigiamo, sunkūs išgyvenimai, beprotiškai jautru, nežinai, kaip jiems padėti. Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studiją „Savi“ lankantys vaikai šiai temai neliko abejingi. Jie taip pat turi vidinių problemų, išgyvena asmenines dramas, tad spektaklis jiems tapo savotiška terapija“, - pasakoja spektaklio režisierė.
Jauniesiems aktoriams buvo emociškai sunku įsikūnyti į herojus, jiems padėjo kūrybos procese dalyvavę psichoterapeutai. Taip pat vaikai spektaklio metu keičiasi vaidmenimis - atsiduria ir skriaudžiančiojo, ir skriaudžiamojo pozicijose. „Temos labai giliai paliečiančios, kuriant buvo ir ašarų, ir pauzių. Po pirmųjų rodymų pastebėjome, kad spektaklyje pasakojamos istorijos jautriai priimamos tiek aštuonmečių, tiek šešiolikmečių, tiek jų tėvų“, - pasakoja spektaklio režisierė.
L. Pocevičienės teigimu, spektaklyje norėjosi perteikti ne tik viltį, bet ir parodyti, kad tarp mūsų yra vaikų, kurie netekę tėvų globos, jaučiasi pasimetę, kupini įvairiausių emocijų ir kaip svarbu jiems augti saugioje šeimos aplinkoje. Režisierė spektaklį planuoja plačiau pristatyti nuo rudens.
Statistika
Balandžio mėnesio duomenimis, globos institucijose gyveno 1082 tėvų globos netekę vaikai, iš jų - 1013 šeiminiuose namuose. 3247 globėjų šeimose augo 4253 tėvų globos netekę vaikai. Laikinai globojamas 1271 vaikas, kuriam nesant galimybių sugrįžti į biologinę šeimą reikės suaugusiųjų, kurie galėtų jį globoti.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Globos institucijose gyvenantys vaikai | 1082 |
| Iš jų šeiminiuose namuose | 1013 |
| Globėjų šeimose augantys vaikai | 4253 |
| Globėjų šeimų skaičius | 3247 |
| Laikinai globojami vaikai | 1271 |
