Vaiko išvykimas į užsienį kelia daug klausimų, ypač jei tėvai yra išsiskyrę ir gyvena skyrium. Ar būtinas kito tėvo sutikimas, jei vaikas išvažiuoja su vienu iš tėvų? Kaip reglamentuojami vaiko išvykimai į užsienį laikantis Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų? Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime teisinius aspektus, susijusius su vaiko išvežimu iš Vokietijos ar kitų užsienio šalių be kito tėvo sutikimo, taip pat pateiksime svarbiausią informaciją apie kelionės dokumentus ir rekomendacijas tėvams.
Vaiko išvykimo į užsienio valstybes teisiniai pagrindai
Vaiko laikiną išvykimą iš Lietuvos į Šengeno erdvei priklausančias valstybes reglamentuoja Šengeno susitarimas. Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės, kuriose nėra sienų kontrolės. Nepilnametis gali laikinai išvykti į Šengeno erdvei priklausančias valstybes vienas arba išvykdamas su vienu iš tėvų ar kitu lydinčiu asmeniu, kuris nėra vaiko įstatyminis atstovas, be kito tėvo sutikimo.
Tačiau jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtinta Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarka. Pagal šią tvarką, jei vaikas vyksta su vienu iš tėvų, antro tėvo sutikimas nereikalingas. Tačiau jei vaikas vyksta vienas arba su jį lydinčiu asmeniu, kuris nėra vienas iš tėvų ar globėjas, pasienio kontrolės pareigūnams privaloma pateikti bent vieno iš tėvų ar globėjo rašytinį sutikimą.
Išimtys dėl sutikimo reikalavimo
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Rūta Repčenkienė pabrėžia, kad sutikimas nereikalingas tik laikinam vaiko išvykimui, t. y. ne nuolatiniam gyvenimui užsienyje.
Išimtis gali būti, jei tėvai teismo patvirtintuose dokumentuose yra susitarę kitaip. Tokie dokumentai dažnai nurodo terminus, per kiek laiko iki numatomų atostogų reikia informaciją apie kelionę pateikti kitam tėvui, taip pat nurodo privalomą pateikti informaciją - kur vaikas apsistos, kiek tęsis atostogos ir panašiai.
Taip pat skaitykite: 35% darbingumo lygis
Atostogos su vaiku užsienyje - skyrium gyvenančių tėvų teisės ir pareigos
Skyrium gyvenantys tėvai turi teisę išvykti su vaiku atostogauti į užsienį be kito tėvo sutikimo, jei nėra kitų teismo nustatytų apribojimų. Tėvai neturėtų riboti vienas kito teisės laisvai judėti su vaiku - jei numatoma, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę į 14 dienų trukmės atostogas su vaiku, šios teisės neturėtų riboti teritorija.
Teisininkė Rūta Repčenkienė ragina tėvus atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvieno sprendimo centre turėtų būti vaiko interesai. Abu tėvai yra vaikui svarbūs, tad derinant atostogas su vaiku, svarbu išgirsti ir vaiko norus, skatinti bendravimą su abiem tėvais, neįvarinėti vaikui streso dėl tėvų konfliktų.
Jeigu skyrium gyvenantis tėvas nori išvykti į užsienį su vaiku kitu metu nei nustatyta bendravimo tvarka, jam reikėtų gauti kito tėvo sutikimą. Tai yra svarbu siekiant užtikrinti vaiko interesų apsaugą ir nevykdyti galimų teisinių pažeidimų.
Reikalingi vaiko kelionės dokumentai
- Vaiko kelionei į užsienį privalomas galiojantis Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė;
- Vaiko gimimo liudijimas nėra kelionės dokumentas ir negali būti naudojamas kaip asmens tapatybės įrodymas išvykstant į užsienio šalį;
- Vaiko asmens dokumentų galiojimo laikas dažnai būna trumpesnis (2-5 metai), todėl būtina atidžiai tikrinti dokumentų galiojimą prieš kelionę;
- Daugelis valstybių reikalauja, kad paso galiojimas būtų ne trumpesnis nei 6 mėnesiai po kelionės pabaigos;
- Jei vaiko pavardė nesutampa su tėvo, su kuriuo vykstama, pavarde, rekomenduojama turėti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą;
- Planavimui svarbu turėti kelionės draudimą, kuris apimtų sveikatos apsaugos išlaidas;
- Rekomenduojama susipažinti su COVID-19 pandemijos ribojimais ir reikalavimais kelionės tikslo šalyje.
Teisiniai niuansai dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje
Vaiko išvykimui į užsienio valstybę nuolat gyventi yra reikalingas kito tėvo rašytinis sutikimas. Net jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, nuolatinis persikėlimas užsienin garantuojamas tik su abiejų tėvų sutikimu arba teismo sprendimu, kuris gali pripažinti nesutikimą nepagrįstu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai pabrėžta, kad skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas riboja galimybę išvežti vaiką į užsienį gyventi, nebent buvo pakeista teismo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Taip pat skaitykite: Kaip apskųsti pensiją teisme?
Tarptautinis vaiko pagrobimas - kaip elgtis?
Tarptautinis vaiko pagrobimas apibrėžiamas kaip neteisėtas vaiko išvežimas į kitą valstybę arba jo negrąžinimas pažeidžiant globos teises. Ši problema ypač aktuali švenčių metu, kai šeimos konfliktų rizika padidėja.
Jeigu vaikas yra išvežtas į valstybes, kurios yra Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų pagrobimo (1980 m.) narės, tėvai gali kreiptis į Centrinę instituciją, kuri padeda inicijuoti vaiko grąžinimo procesą. Šiuo metu šiai konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių.
Tačiau skirtingų šalių Centrinės institucijos taip pat skiriasi: pavyzdžiui, Australijoje institucija pradeda teisminius procesus tiesiogiai, o Jungtinėse Valstijose Centrinė institucija neturi teisės pradėti bylų, o tik suteikia informaciją ir tarpininkavimą. Šie skirtumai gali sukelti painiavą tėvams.
Be to, pasibaigus metams nuo neteisėto vaiko išvežimo, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje šalyje (pvz., lankė mokyklą, prisitaikė prie aplinkos).
Tarptautinė mediacija kaip pagalbos priemonė
Tarptautinė mediacija yra rekomenduojama, kai vienas iš tėvų mato galimybę išvengti brangaus ir ilgo teisminio proceso, ieškodamas bendro sprendimo su kita šalimi. Mediatoriai padeda šalims išspręsti ginčus taikiai, ir jei reikia, į procesą gali būti įtraukti psichologai ar teisininkai.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos analizė
Svarbu atsiminti, kad mediacija nėra psichoterapija ar teisinių paslaugų pakaitalas, o veiksminga papildoma priemonė sprendžiant ginčytinus klausimus.
Rekomendacijos tėvams planuojantiems keliones su vaikais
- Laiku pasirūpinkite vaiko kelionės dokumentais - pasu arba asmens tapatybės kortele;
- Jei keliaujate į šalis, nepriklausančias Šengeno erdvei (pvz., Jungtinę Karalystę, Kiprą, Bulgariją), reikalingas kito tėvo rašytinis sutikimas, patvirtintas notaro ar konsulinės įstaigos;
- Informuokite kitą tėvą apie kelionės tikslą, datą ir vietą, ypač jei taikoma teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka;
- Pasirūpinkite kelionės draudimu, įskaitant sveikatos apsaugą;
- Laikykitės galiojančių COVID-19 reikalavimų ir ribojimų kelionės tikslo šalyje;
- Siekiant išvengti konfliktų, rekomenduojama kruopščiai pasitarti dėl vaiko kelionės su kitu tėvu ir išlaikyti geranorišką bendravimą;
- Jei planuojate persikelti gyventi į užsienį, iš anksto pasikonsultuokite su teisininku dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir galimų teisių.
Praktiniai patarimai ir būtini reikalavimai kelionėms per Šengeno ir ne Šengeno valstybes
Vaikui vykstant į Šengeno erdvės šalis, reikia turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę, o rašytinis kito tėvo sutikimas nereikalingas, nes nėra sienų kontrolės.
Jei kelionė vyksta į kitas ES šalis, kurios nepriklauso Šengeno erdvei (pvz., Airija, Kipras, Jungtinė Karalystė), rašytinis sutikimas bus būtinas.
Jei vaikas keliauja per Šengeno valstybę į ne Šengeno valstybę su lydinčiu asmeniu, kuris nėra vaiko teisėtas atstovas, taip pat privalomas kito tėvo sutikimas, kurį turi patvirtinti notaras arba kitas įgaliotas asmuo.
Atkreipkite dėmesį, jei vaiko pavardė nesutampa su lydinčio tėvo ar motinos pavarde, pasienio pareigūnai gali pareikalauti gimimo liudijimo.
Rašytinio sutikimo reikalavimai
Rašytinis sutikimas turi aiškiai nurodyti:
- Sutikimą duodančio tėvo, vaiko ir lydinčio asmens duomenis (vardas, pavardė, gimimo data ar asmens kodas);
- Kelionės valstybę ar valstybes ir kelionės laikotarpį;
- Parašo tikrumą, patvirtintą notaro, konsulinės įstaigos arba seniūno.
Būtina patikrinti ir laikytis konkrečios kelionės valstybės ar vežėjo keliamų reikalavimų dėl dokumentų formos ir turinio.
Socialiniai ir teisiniai ryšiai su gimtąja šalimi persikraustant į užsienį
Tėvams, jau gyvenantiems užsienyje ir norintiems grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Tai palengvina teisinį procesą, jeigu reikėtų taisyti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ar spręsti kitus su vaiku susijusius klausimus.
Patariama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu, ypač jei planuojamos skyrybos ar vaiko persikėlimas gyventi į kitą šalį, kad būtų išvengta teisinių nemalonumų ir konfliktų ateityje.
Apibendrinant: ką svarbu žinoti?
- Trumpalaikėms kelionėms į Šengeno erdvei priklausančias valstybes kito tėvo sutikimas nereikalingas, o dokumentas turi būti galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė;
- Kelionės į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, bei kelionės su lydinčiais asmenimis arba vienam vaikui reikalauja rašytinio sutikimo, patvirtinto notaro ar kitos įgaliotos institucijos;
- Vaiko nuolatinis išvykimas gyventi į užsienį be kito tėvo sutikimo yra neteisėtas;
- Vaiko interesai ir saugumas yra svarbiausi sprendžiant bet kokius su vaiko išvykimu susijusius klausimus;
- Tarptautinė mediacija ir Hagos konvencija yra pagrindiniai instrumentai ginčams dėl vaiko išvežimo spręsti ir bendravimui skatinti.