Psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, kurie siekia užtikrinti pacientų teises ir gerovę. Vienas iš svarbiausių aspektų yra paciento sutikimas dėl gydymo, kuris apima hospitalizavimą ir kitas medicinines intervencijas.
Tarptautiniai įsipareigojimai ir reformų poreikis
Konferencijos metu buvo pažymėta, kad Lietuva 2010 m. ratifikavo tarptautinį žmogaus teisių dokumentą - Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Konvencija įtvirtiną žymų pokytį nuo protekcionizmo, paternalizmo ir globos sistemos neįgalių asmenų atžvilgiu prie šių asmenų autonomijos, jų valios ir pirmenybės realizavimo įgyvendinant pagrindines žmogaus teises. Būdama Konvencijos šalimi nare, Lietuva turi reformuotį egzistuojančią teisinio neveiksnumo sistemą atsižvelgiant į Konvencijos 12 str. reikalavimus.
Visose šiose šalyse iki šiol egzistuojantys sovietiniai įstatymai dėl teisinio neveiksnumo pripažinimo psichikos ar proto negalios asmenims neatitinta JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, todėl turi būti keičiami. JT Neįgaliųjų teisių komitetas, svarstydamas eilės šalių narių ataskaitas apie Konvencijos įgyvendinimą išreiškė susirūpinimą dėl to, kad „nebuvo imtasi atitinkamų priemonių pakeisti globos sistemas į pagalbos priemonių priimant sprendimus sistemas, realizuojant asmens teisinį veiksnumą.“ Komitetas rekomendavo valstybėms peržiūrėti globos ir priežiūros sistemas bei imtis priemonių pakeičiant jas pagalbos priemonių neįgaliesiems realizuoti savo teises sistema, paremta asmens autonomijos, valios ir pirmenybės principais.
Be to, JT Žmogaus teisių komitetas svarstydamas trečiąją periodinę Lietuvos ataskaitą savo baigiamosiose išvadose taip pat išreiškė susirūpinimą dėl neveiksniais pripažintų asmenų situacijos Lietuvoje. Egzistuojantis neveiksnumo institutas yra kritikuojamas ir neseniai Europos žmogaus teisių teismo priimtame sprendime D.D.
Teisinio veiksnumo reformos pasiūlymai
Konferencijoje pasisakė Rusijos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos valstybių atstovai, kurie apžvelgė jų šalyse priimamus aukščiausios instancijos teismų (Konstitucinio teismo) sprendimus, rengiamus ar jau parengtus teisės aktus, kurie reikalauja ir/ar numato nemažus pokyčius teisinio veiksnumo instituto reglamentavimo srityje. Pasak konferencijoje sveikinimo žodį tarusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, „žinoma pakankamai daug pavyzdžių, kai psichikos sutrikimus turintys asmenys negauna reikiamos pagalbos, į jų būklę nėra tinkamai reaguojama apribojant jų galimybes pakenkti sau ir aplinkiniams. Kita vertus, yra pavyzdžių kai iš žmogaus atimamas veiksnumas, jis priverstinai gydomas tuomet, kai tam nėra jokio pagrindo. Teisinio veiksnumo instituto reforma Lietuvoje yra būtina.
Taip pat skaitykite: Airijos socialinės apsaugos teisės apžvalga
Teisingumo viceministras T. Vaitkevičius pristatė ministerijos rengiamus siūlymus dėl šios srities reformavimo. Siūloma numatyti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu. Taip pat siūloma numatyti galimybę asmeniui, kuriam dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių sudėtinga priimti geriausius jo interesus atitinkančius sprendimus, sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį. Tuomet jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo.
Numatoma pateikti svarstyti ir įstatymų pataisas, kurios užtikrins sąžiningą ir objektyvų bylų dėl asmenų veiksnumo nagrinėjimą. Siūloma numatyti, kad klausimai dėl veiksnumo apribojimo būtų nagrinėjami privalomai dalyvaujant advokatui. Taip pat siūloma įtvirtinti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teisę ne dažniau nei kas tris mėnesius prašyti peržiūrėti teismo sprendimą dėl jo veiksnumo, įtvirtinama ir teismo pareiga savo iniciatyva periodiškai peržiūrėti savo sprendimą.
Siūloma numatyti ir naują veiksnumo realizavimo priemonę - išankstinį nurodymą, kuriame asmuo galėtų numatyti: asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų rūpintojais; išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai.
Deja, Teisingumo ministerijos pristatytuose teisinio veiksnumo reformavimo siūlymuose išlieka ir visiško neveiksnumo nustatymo galimybės asmenims su psichikos ar proto negalia. Užsienio ekspertų bei Lietuvos specialistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų manymu, tai neatitinka Konvencijos 12 str. reikalavimų, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais ir valstybės narės pripažįsta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse.
Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas: pagrindiniai principai
Paprastai gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas paciento informuotu sutikimu. Informuotas sutikimas reiškia, kad gydytojai pateikė informaciją apie jūsų ligą, ir jūs sutinkate su būtinu gydymu.
Taip pat skaitykite: Vokietijos socialinės apsaugos teisė
Žmogaus teisės draudžia neteisėtą ir savavališką psichinės sveikatos priežiūrą. Todėl valdžios institucijoms reikia rimtų argumentų riboti laisvę, jiems reikia laikytis aiškiai nustatytų procedūrų ir jie neturi elgtis su jumis nepagarbiai. Nepaisant to, tam tikrais atvejais asmuo gali būti hospitalizuotas ir gydomas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje be jo sutikimo. Tai gali įvykti, jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ar negalią, dėl kurios jam reikalingas gydymas, arba kai teismas nusprendžia, kad asmuo įvykdė nusikalstamą veiką būdamas nepakaltinamas, ir kad psichinės sveikatos priežiūros įstaigos pagalba yra būtina.
Priverstinio hospitalizavimo procedūra
Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas gali būti taikomas asmenims, jei iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Priverstinį hospitalizavimą ar gydymą skiria gydytojas psichiatras, atvežus į ligoninę, ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Priverstinis psichikos sutrikimų turinčio paciento hospitalizacija bus galima ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš jo elgesio matyti, kad yra reali grėsmė paties asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui.
Jeigu šie asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.
Sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas, įvertinę paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Sprendžiant dėl nepilnamečio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, priimant sprendimą turi dalyvauti bent vienas gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.
Jeigu psichikos sveikatos priežiūros įstaiga mano, kad gydymas ir toliau yra reikalingas, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi, gali priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.
Taip pat skaitykite: Teisinis pagrindas globai šeimoje
Teisėjo dalyvavimas ir procesiniai užtikrinimai
Naujajame įstatyme reikalaujama, kad teisėjas, priimdamas sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos, privalo pacientą matyti. Įstatyme numatyta, kad teisėjas turi atvykti į medicinos įstaigą arba reikia užtikrinti susisiekimą vaizdo ryšio priemonėmis. Vis dėlto lieka neaišku - ką daryti su ūmios būsenos pacientais, kurių negalima nuvežti į teismą?
Priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą pratęsiant, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki pratęsimo termino pabaigos privalo kreiptis į teismą dėl pratęsimo. Išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas.
Paciento teisės, pareigos ir procesinės garantijos
Pacientas turi teisę gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gauti garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo.
Pacientas turi teisę susipažinti su ligos istorija, ambulatorine kortele, diagnozės, gydymo ir slaugos aprašymu, gauti jo lėšomis padarytas medicinos dokumentų kopijas, taip pat diagnozės ir gydymo aprašymus, reikalauti paaiškinti įrašų jo medicininiuose dokumentuose prasmę. Pacientas turi teisę į konfidencialumą ir nebūti įtrauktam į biomedicininius tyrimus be rašytinio sutikimo.
Pacientas taip pat turi teisę gauti sprendimo išrašyti ar perkelti į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pagrindimą, jeigu paciento tolesnis buvimas ligoninėje nėra mediciniškai pagrįstas, bei teisę reikalauti žalos atlyginimo, jeigu įstaiga ar jos darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūrą, pažeidžia informacijos konfidencialumą, kokybės ir priimtinumo reikalavimus ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį.
Pacientas privalo kiek įstengdamas suteikti sveikatos priežiūros specialistams informaciją apie savo sveikatą, vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų paslaugų, pagarbi ir derama elgtis su įstaigos darbuotojais, kitais pacientais bei lankytojais, tausoti ligoninės turtą.
Fizinio suvaržymo taikymas ir kontrolė
Fizinio suvaržymo priemonės galėtų būti taikomos rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis priemonėmis ar izoliuojant psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą atskiroje patalpoje. Fizinį suvaržymą gali paskirti tik gydytojas, o jei reikia skubiai, kol žmogus bus atvežtas iki gydymo įstaigos arba kol pacientą pamatys gydytojas psichiatras, sprendimą gali priimti ir greitosios pagalbos medikai ar skyriaus slaugytojas.
Fizinio suvaržymo priemones skiria tik gydytojas psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant, kol asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas psichiatras įvertintų jo psichikos būklę. Fizinio suvaržymo priemonių taikymo metu turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos vertinamas jų būtinumas ir jų taikymas nutraukiamas nustačius, kad nebėra jų taikymo pagrindų.
Nepilnamečių teisės
Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra pasikeitimų ir dėl nepilnamečių teisių. Ankstesniame įstatyme reikėjo tėvų sutikimo gydyti vaiką. Dabar situacija pasikeitė: jei nepilnametis pacientas nėra teismo pripažintas emancipuotu, jis gali būti hospitalizuotas gavus vieno iš tėvų sutikimą, bet tik kai nėra kito iš tėvų prieštaravimo. Taip pat numatyta, kad nepilnametis pacientas nuo 16 metų gali būti hospitalizuotas tik su jo sutikimu.
Alternatyvūs gydymo būdai ir psichoterapija
Naujajame įstatyme numatyta, kad medikamentinis gydymas bus skiriamas tik kraštutiniu atveju, kai nepadės nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas ir psichoterapija. Pasaulio sveikatos organizacija psichoterapiją išskiria kaip vieną iš privalomų ir labai svarbių modernios psichikos sveikatos priežiūros komponentų.
Atstovavimas, ekspertizė ir peržiūros
Naujajame įstatyme daugiau dėmesio skiriama psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens atstovavimui. Pagal patvirtintą tvarką, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto asmens prašymu privalės padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais ar pagalbą priimant sprendimus teikiančiu asmeniu. Priverstinai gydomas ir su tokiu sprendimu nesutinkantis pacientas turi teisę prašyti trijų nepriklausomų ekspertų išvados - jie nustatys, ar žmogų reikėjo priverstinai gydyti.
Būtinybė tęsti priverstinį gydymą turi būti nuolatos peržiūrima. Priverstinis gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje prieš asmens valią yra labai griežtas jo fizinės laisvės apribojimas. Tai turėtų būti taikoma tik atidžiai apsvarsčius, ar tai yra tikrai būtina konkrečiu atveju. Be to, asmuo turėtų būti laikomas įstaigoje tik tol, kol jo priverstinis gydymas atitinka Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme numatytus pagrindus.
Visuomenės psichikos sveikata ir informavimas
Naujajame įstatyme atsirado sąvoka „visuomenės psichikos sveikata“, numatytos priemonės informacijai apie psichikos sveikatą skleisti. Įstatyme numatyta, kad medikų pateikiama informacija turi būti pritaikyta kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, suvokimo lygį.
Išankstiniai nurodymai ir registrai
Išankstiniame nurodyme žmogus galėtų nurodyti asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų globėjais (rūpintojais); išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai. Nuo Naujųjų metų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre bus pateikiami duomenys apie išankstinius nurodymus.
Teisiniai ribojimai ir psichikos sutrikimų klasifikacija
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę užimti tam tikras pareigas arba turėti tam tikras teises (vairavimo, ginklo, įvaikinimo, vaiko globos ir kt.). Teisiniai ribojimai priklauso nuo TLK klasifikacijos ir konkrečių diagnozių. Pavyzdžiui, F00-F03 (demencijos) ir dauguma psichozinių sutrikimų (F20-F29) nurodytos kaip negalėtos tam tikriems leidimams ar teisėms turėti, tuo tarpu kiti sutrikimai gali būti leidžiami esant ilgai trukusiai remisijai.
| Diagnozė (TLK) | Teisinis ribojimas (pavyzdys) |
|---|---|
| F00-F03 (demencijos) | Neleidžiama B kategorijos transporto priemonių vairavimui |
| F20 (Šizofrenija) | Neleidžiama B kategorijos vairavimui |
| F32 (Depresija) | Neleidžiama tam tikrais aktyviais etapais, leidžiama esant ilgai trukusiai remisijai |
Statistika, iššūkiai ir neaiškumai
SAM aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad Lietuvoje asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, skaičius nuolat didėja, kaip ir visoje Europoje. 2007 metais šalyje ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais sudarė 55,59 atvejų tūkstančiui gyventojų, o 2016 metais - 73,41 atvejų tūkstančiui gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresiniai sutrikimai yra didžiulė ekonominė našta visuomenei ir užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią naštą.
Iššūkiai ir neaiškumai: nepaisant patobulinimų, įstatyme lieka spragų ir neaiškumų. Pavyzdžiui, neaišku, kaip užtikrinti vaizdo ryšį su teisėju ūmios būklės pacientams, kurių negalima nuvežti į teismą. Psichikos sveikatos priežiūra yra jautri sritis, kurioje susikerta asmens teisės ir visuomenės saugumas.
Peržiūros procedūra teisme ir argumentuotas sprendimas
Peržiūros procedūra kartojama laikantis tos pačios procedūros, kokia ji buvo taikoma, kai teismas sprendė pirmąkart dėl asmens priverstinio gydymo. Sprendimas, ar asmens priverstinis gydymas vis dar gali būti pateisinamas, turi būti priimtas kaip galima greičiau. Teismas privalo ištirti visus faktus, kurie padeda pagrįsti būtinumą gydyti asmenį priverstinai, taip pat faktus, kurie nurodo, kad toks gydymas nėra būtinas. Analizuojant faktus turi būti taikomas didelis kruopštumas. Tai reiškia, kad argumentai, kodėl asmuo turėtų būti laikomas prieš savo valią, turėtų būti aiškiai išdėstyti, ypač argumentai, kurie nurodo, kodėl priverstinis gydymas svarbus būtent jam. Argumentai negali būti paviršutiniški ar nežymūs.
Teisiniai, medicininiai ir administraciniai reglamentai
Psichikos sutrikimų priežiūra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir normomis, įskaitant Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą bei gausybę sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir medicinos normų, reglamentuojančių, pavyzdžiui, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro veiklos sritį, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose vaikų ir paauglių psichiatrinė pagalba teikiama Psichikos sveikatos centruose. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos medicinos norma MN 114:2005.
Perdavimo į praktinę sritį ir tolimesni veiksmai
Įstatymų pataisos ir diskusijos: neseniai Seimas priėmė naują Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakciją, kuri įsigalios nuo gegužės. Įstatymą palaikantys Seimo nariai teigė, kad jis reikalingas siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą psichikos sutrikimų turintiems asmenims, ypač tais atvejais, kai jie kelia grėsmę sau ar kitiems. Įstatymo kritikai teigė, kad jis suvaržo žmogaus laisves, nes suvienodinant terminus dėl priverstinio gydymo be teismo leidimo pasirinktas ilgesnis - trijų darbo dienų terminas. Konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad su trijų darbo dienų terminu priverstinis gydymas be teismo sprendimo gali užsitęsti beveik iki savaitės.
Peržiūros ir kontrolės mechanizmai, išankstiniai nurodymai, pacientų teisės ir pareigos, teisminės peržiūros procedūros bei teisinio veiksnumo reformas siekiantys pakeitimai sudaro sudėtingą ir nuolat kintantį teisinį lauką, kuriame vienu metu turi būti užtikrinama asmens orumas, teisės ir visuomenės saugumas.
tags: #teisinis #psichikos #sutrikimu #reglamentavimas