Teisė - tai žmonių elgesį reguliuojančių taisyklių visuma. (F. Von Hayek) Teisė yra socialinis interesas paverstas visuotinai privalomą elgesio taisykle, skirta žmonių elgesiui norminti, priešingiems interesams derinti. (A. Vaišvila)
Teisės sampratų įvairovė apima klausimus: Kas yra teisė? Iš kur atsiranda arba kas sukuria teisę? Kokia teisės paskirtis? Kokia valstybės paskirtis ir koks jos santykis su teise?
Teisės sampratos: pagrindinės įžvalgos
Pozityvistinė (subjektyvi) teisės samprata. Teisė ir moralė perskirta. Teisėtumo pirmenybė prieš teisingumą. Ji pabrėžia teisės normų išskirčių ir teisinių reguliavimo mechanizmą kaip pagrindinį teisinio reguliavimo elementą.
Nepozityvistinė (objektyvi) teisės samprata. Teisė įpareigoja neatsižvelgti ar išleisti teisės aktai. Įstatymų teisė vertinama žmogiškumo požiūriu. Teisės šaltiniai - Dievo apreiškimas, žmogaus prigimtis, žmogaus protas.
Teologinė teisės kilmės teorija. Jei teisės paskirtis - siekti bendros gėrovės, tai ar ji gali būti sukurta žmogaus? Hamurapis, Saulės dievas; Žydų Dekalogas ir „Tora“; „Kiekviena teisė yra dievų dovana“ (Digestai).
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu artimoje aplinkoje Lietuvoje
Prigimtinių teisės teorija. Teisės pagrindas - esminiai žmonių interesai, kurie kiekvienam žmogui būtini ir kuriuos paradęs žmogus negalėtų jaustis pilnavertiškai. Teisės šaltiniai: Dievo apreiškimas, žmogaus prigimtis, žmogaus protas.
Normatyvistinė teisės samprata. Teisė nagrinėjama kaip gryna elgesio norminimo technika, atskiriant nuo ideologijos, socialinių interesų ir kitų „priemaišų“. Institucinismus. Pozityvizmas teigia, kad teisė gali būti ribota įtakojama šalių laisvė.
Teisinės teorijos vyraujančios kryptys
Teorinės kryptys kilūs iš įvairių šaltinių: teisės įtaka jėgos persvara, visuomeninės sutarties teorija, socialinių funkcijų teorija. Jėgos persvara pagrįsto intereso teorijos įskaitinės: L. Gumplovičiaus „prievartos“ teorija; K. Markso ir F. Engelsso teorija; R. Jėringo „Interesų jurisprudencija“.
Teisės personalizmas akcentuoja žmogų kaip vertybinį pirmumą prieš socialinius darinius, teigia, jog asmuo yra kultūriškai nepakankamas savo interesų įvairovei įgyvendinti, todėl keitimasis vyksta lygiaverčių mainų pagrindu. Teisė kaip teisių ir pareigų vienovė apsaugo individą nuo visuomenės priespaudos ir visuomenę nuo individo egoizmo.
Teisė ir valstybė
Visuotinis privalomumas teisei suteikiamas valstybės. Teisė pasireiškia valstybės vidaus organizacijoje ir valstybės veikloje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo teisės Lietuvoje
Teisės principai
Bendrieji teisės principai: demokratiškumas, humanizmas, lygybė. Teisės principai padeda formuoti tikslus, užpildyti spragas ir kurti precedentų teisę.
Teisių ir pareigų vienovę konkretinantys tikslai: prieš įstatymą visi lygūs; asmens teisės priklauso nuo vykdomų pareigų; privilegijų neleistinumas; socialinio kompromiso principas; žmogus ne priemonė, o tikslas; įstatymas - tai tauta nustatytas arba taikomas teisės aktas; besilaikantis įstatymų pilietis turi teisę priversti įstatymams paklusti valstybę ir kitus piliečius.
Teisėtumo principas. Įstatymas negalioja atgal; įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia; negalima ginčyti padarinių, kilusių iš veiksmų, kuriais žmogus elgėsi dėl savo naudos; iš neteisėtų veiksmų teisinė teisė neauga.
Principų taikymas užpildo teisės spragas, padeda tiksliau išaiškinti konkrečių teisės normų prasmę. Remiantis principais kuriama precedentų teisė.
Teisės paskirtis ir funkcijos
Teisės paskirtis: organizuotu būdu saugoti visų socialinių grupių interesus, derinti priešingus interesus, palaikyti rimtį, garantuoti teisnumo lygmens žmogaus teises.
Taip pat skaitykite: kaip gauti teisinę pagalbą patyrus smurtą
Diskriminacija ir diferenciacija: diskriminacija - savavališkas teisių atėmimas; diferenciacija - teisių pridėjimas tiems, kurie objektyviai nepajėgia vykdyti pareigų arba teikia visuomenei naudingą veiklą.
Teisės funkcijos: reguliavimo; socialinio kompromiso; valstybės prievartos legalizavimo ir normavimo (represija); informavimo; auklėjamoji (pažeidimų prevencija).
Teisinis reguliavimas
Tai socialinio reguliavimo forma, kai poveikis žmonių elgesiui daromas teisės normomis ir principais. Sritis De minimis non curat lex et praetor. Reguliuojami gali būti santykiai, jei juos galima suformuluoti teisės kalba, jie kartojasi ar yra visuotiniai ir gali būti kontroliuojami valstybės.
Teisiniai metodai: imperatyvusis - liepimas, draudimas (viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama); dispozityvusis - leidimas, pasirinkimo suteikimas (viskas kas nėra uždrausta įstatymo, leidžiama).
Teisės egzistavimo lygtis
Teisinės galimybes skiria: subjekto požiūrio lygmenys - individas; grupė; visuomenė. Žinių laipsniu teisė gali būti eilinė; profesionali; mokslinė. Teisinė sąmonė skirstoma kaip teisinė sąmonė, papildyta teisėtumu. Teisės kūrimo būdai: originalioji kūryba; sankcionavimas; ratifikavimas.
Formalieji: norminis pobūdis, formalusis apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, sistemiškumas. Turiningieji: laisvė, lygybė, teisingumas.
Teisės normos požymiai
Socialinės normos (teisės, moralės, papročių, korporacinių normų) ir techninės normos sudaro teisinės normos struktūrą. Teisės normų skirtumai nuo moralės: moralė kuria asmenines pareigas, teisė - dar ir teisę reikalauti iš kito elgesio; moralės sankcijos dažnai nenuspėjamos; teisės laikymąsi garantuoja valstybė.
Teisės pažeidimo sudėtis ir atsakomybė
Teisinė atsakomybė gali būti nepozityvioji (nustačius pažeidimo sudėtį) arba pozityvioji (suvokimas, kad būtina vykdyti pareigas ir atlyginti žalą). Atsakomybės tikslai: sumažinti pažeidėjo teises iki jo paties pareigų; atlyginti žalą; didinti pagarbą teisės ir teisingumo principams; vykdyti pažeidimų prevenciją.
Teisinės atsakomybės rūšys: civilinė; materialinė; drausminė; administracinė; baudžiamoji.
Teisinė kultūra ir teisės veiksmingumas
Teisinė kultūra - teisės paliepimų žinojimas ir jų įgyvendinimas; praktiniu asmens elgesiu virtusi teisinė sąmonė; teisinė sąmonė, papildyta teisėtumu. Teisės veiksmingumo sąvoka apima formalų veiksmingumą: institucijų veikimą, normų priėmimą, pažeidimų išaiškinimą, baudžiamųjų priemonių taikymą.
Teisės pamoka "Konstitucija ir jos reikšmė"
Teisinė sistema
Teisinė sistema - sugrupuotų ir suderintų hierarchiniais bei koordinaciniais ryšiais susietų teisės normų, aktų ir jų grupių (teisės institutų, šakų) junginys. Nacionalinė teisinė sistema apima teisės institutus, teisės šakas ir jų tarpusavio sąsajas.
Duomenų gijos: pavyzdžiai iš normų
Dispozicija - jei sutartis sudaryta, jos reikia laikytis. Pavyzdžiai: transporto priemonių vairavimas ir blaivumas; sulaikymo procedūros; kelių eismo ir aviacijos saugumo pažeidimai; teisinės atsakomybės už sutartinių ar teisinių reikalavimų nesilaikymą.
- Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šio tipo transporto priemonių - bauda arba administracinis areštas.
- Vedybų sutartys turi būti sudaromos notarine forma.
- Avarijų ir kitų teisės pažeidimų atvejais taikoma įvairi atsakomybė.
tags: #teisines #ir #socialines #strukturos