Psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais, apimančiais tiek Seimo priimtus įstatymus, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus įsakymus. Šie teisės aktai nustato psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, specialistų teises ir pareigas, pacientų teises bei kitus svarbius aspektus.
Pagrindiniai Seimo priimti teisės aktai
- Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 1995, Nr. 53-1290).
- Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-711).
- Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas X-1070 „Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1572).
- Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 2009 Nr. 145-6425).
- Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas (Žin., 2001 Nr. 62-2224).
Svarbiausios Sveikatos apsaugos ministerijos normos ir įsakymai
Žemiau išvardyti įsakymai ir Lietuvos medicinos normos (MN) reglamentuoja specialistų kompetenciją, paslaugų teikimo tvarką bei pacientų priežiūros reikalavimus:
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. V-601 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3514).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-577 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 90-3384).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 17 d. Nr. V-714 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas“.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. V-583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 96-3400) ir jo pakeitimai (įsakymas Nr. V-245, 2011 m.).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 751 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, schematizuotos psichiatrinės apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3118) ir 2013 m. pakeitimai.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 133 „Dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr.).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. V-861 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. V-1052 dėl V-861 pakeitimo (Žin., 2012).
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicininės pagalbos ir būtinosios medicininės pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin.,2004, Nr.).
- Kiti svarbūs įsakymai, reglamentuojantys psichiatrijos paslaugų teikimą, apima psichikos sveikatos centrų, dienos stacionarų, psichoterapijos paslaugų, priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartus bei pacientų duomenų perdavimo tvarką.
Priverstinės hospitalizacijos ir gydymo reguliavimas
Primename, jog Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas galioja dar nuo 1995 m. Šio įstatymo 16 straipsnyje numatoma, jog „be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejį, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių (“Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei“).
Šiuo atveju psichiatras informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą apie priverstinio gydymo paskyrimą. Ši informacija įrašoma į medicinos dokumentus. (...) Kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo - gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras.
Tarptautiniai standartai, konvencijos ir jų reikšmė Lietuvos teisėje
2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. XI-854) užtikrina neįgaliųjų asmenų teisių apsaugą ir įpareigoja Lietuvą reformuoti teisinę neveiksnumo sistemą atsižvelgiant į Konvencijos 12 straipsnį. Ratifikuotos Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.
Būdama Konvencijos šalimi narė, Lietuva turi reformuoti egzistuojančią teisinio neveiksnumo sistemą atsižvelgiant į Konvencijos 12 str. Konvencijoje nurodoma, jog su teisinio veiksnumo įgyvendinimu susijusios priemonės turi suteikti atitinkamas ir veiksmingas garantijas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę.
Siūlymai dėl veiksnumo ir pagalbos priimant sprendimus
2012 m. LR Teisingumo ministerijos parengtame įstatymų projektų pakete siūloma numatyti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu.
Taip pat siūloma numatyti galimybę asmeniui, kuriam dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių sudėtinga priimti geriausius jo interesus atitinkančius sprendimus, sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį. Tuomet jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo.
Siūloma numatyti, kad klausimai dėl veiksnumo apribojimo būtų nagrinėjami privalomai dalyvaujant advokatui. Taip pat siūloma įtvirtinti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teisę ne dažniau nei kas tris mėnesius prašyti peržiūrėti teismo sprendimą dėl jo veiksnumo, įtvirtinama ir teismo pareiga savo iniciatyva periodiškai peržiūrėti savo sprendimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Deinstitucionalizacija, ES gairės ir žmogaus teisių stebėsena
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Europos ekspertų grupės parengtos „Bendrosios Europos gairės dėl perėjimo nuo stacionarios prie bendruomeninės globos“ (Common European Guidelines on the Transition from Institutional to Community-based Care). Šis dokumentas parengtas remiant Europos Sąjungos Įdarbinimo, Socialinių reikalų ir lygių galimybių generaliniam direktoratu.
Žmogaus teisių stebėsenos rezultatai atskleidė, jog stacionarios globos įstaigos pažeidžia visas bazines žmogaus teises - teisę į informaciją, privatumą, saugumą, galimybę pasirinkti ir priimti sprendimus, dalyvauti visuomenės gyvenime. Institucijose naudojamos represijos ir fiziniai suvaržymai, pasitaiko seksualinės ir fizinės prievartos atvejų.
Tokios išvados skatina pereiti nuo institucinės prie bendruomeninės globos. Lietuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2012 m. lapkričio 16 d. buvo patvirtintos Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strateginės gairės. Pagal rengiamą strategiją iki 2030 metų bus pereita nuo institucinės prie bendruomeninės globos.
Teismų praktika ir žmogaus teisių bylos
Primename, kad 2012 metais D.D. byloje prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, kad bylos nagrinėjimas Lietuvoje dėl neveiksnios pareiškėjos globėjo pakeitimo buvo neteisingas. Jai nebuvo paskirtas advokatas, pareiškėja neturėjo galimybės savarankiškai kreiptis į teismą dėl jos prievartinio apgyvendinimo socialinės globos namuose.
JT specialiojo pranešėjo dėl kankinimų ataskaita pabrėžia, jog „nepriimtina, kad teisės aktai leidžia gydytojams prievarta teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas prieš jų valią. Vadinasi, teisės aktai turi būti pakeisti taip, kad pirmenybė priimant sprendimą būtų teikiama susijusio asmens nuomonei. Bet kokios formos ir trukmės suvaržymai ar atskyrimas turi būti draudžiami visur, įskaitant psichiatrijos ligonines.“
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės ir tėvystės
Psichikos sveikatos paslaugų lygiai ir organizacija
Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose vaikų ir paauglių psichiatrinė pagalba teikiama Psichikos sveikatos centruose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymas reglamentuoja vaikų ir paauglių psichiatrinių paslaugų organizavimo principus.
Lietuvos medicinos norma MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ reglamentuoja gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro veiklos sritį, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
Taip pat yra nustatyti pirminio, antrinio ir tretinio lygio psichiatrijos paslaugų teikimo reikalavimai, psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinės kainos bei priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartai.
Slaugos vaidmuo psichikos sveikatos priežiūroje
Slaugos praktikos įstatymas reglamentuoja slaugytojų vaidmenį ir kompetenciją psichikos sveikatos priežiūroje. Lietuvos medicinos norma MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas“ nustato psichikos sveikatos slaugytojo kompetencijas ir atsakomybę.
| Teisės aktas | Reglamentavimo sritis |
|---|---|
| Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas | Bendrieji psichikos sveikatos priežiūros principai, pacientų teisės, paslaugų organizavimas |
| Slaugos praktikos įstatymas | Slaugytojų vaidmuo ir kompetencija psichikos sveikatos priežiūroje |
| Įsakymas Nr. V-601 (MN 53) | Gydytojo psichiatro teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė |
| Įsakymas Nr. V-577 (MN 114) | Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė |
| Įsakymas Nr. V-861 | Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka |
Teisės aktų suderinamumas su ES ir JT standartais
Paskutinis reikšmingiausias ES dokumentas - 2009 metais įsigaliojusi Lisabonos sutartis - pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis įvardija žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę, žmogaus teisių užtikrinimą. „Bendrosios Europos gairės dėl perėjimo nuo stacionarios prie bendruomeninės globos“ apibendrina keletą metų trukusį konsultacijų, gerosios patirties bei ekspertizės kaupimo procesą ir įvairių Europos Sąjungos šalių patirtį.
Tarptautinio masto procesai bei ekspertų išvados ir rengiami dokumentai patvirtina, kad psichikos sveikatos priežiūros sritis yra sparčiai humanizuojama įtvirtinant žmogaus teisių standartus. Lietuvoje, deja, neskubama keisti įstatyminių nuostatų, o tuo pačiu ir įsigalėjusių praktikų dėl žmonių su negalia institucinės globos, hospitalizacijos procedūrų ir jų, kaip pilnaverčių asmenų, dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių.
Kiti susiję teisės aktai ir reglamentai
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicininės pagalbos ir būtinosios medicininės pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymas dėl vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų patvirtinimo.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 dėl privalomųjų mokymų programų patvirtinimo.
- Įsakymai dėl asmens duomenų teikimo, informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, priklausomybės ligų stebėsenos, apmokėjimo už paslaugas tvarkos - visi šie aktai susiję su psichikos sveikatos priežiūros administravimu ir apsauga.
Pastaba dėl teisės aktų dinamiko ir pakeitimų
Teisės aktai yra nuolat keičiami ir papildomi, todėl svarbu sekti tiek Seimo priimamus įstatymus, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus ir Lietuvos medicinos normas. Daugelyje sričių taikomi konkretūs reikalavimai, standartai bei tvarkos aprašai, kurie detalizuoja paslaugų teikimą ir užtikrina pacientų teisių apsaugą.
tags: #teises #aktai #reglamentuojantys #psichiatrine #pagalba #ir