Likus keliems metams iki pensijos, darbuotojams kyla daug klausimų dėl savo teisių, darbo saugumo, socialinių garantijų ir galimybių tęsti darbą. Lietuvos Respublikos teisės aktų reguliavimas užtikrina tam tikras specialias apsaugos priemones ir garantijas darbuotojams, artėjantiems prie pensijos amžiaus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime šias teises bei galimybes, taip pat naujausius siūlymus ir pataisas, susijusias su valstybinių pensijų sistema.
Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų reikšmė
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius įregistravo Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma keisti esamą tvarką, leidžiančią asmenims, turintiems teisę į kelias valstybines pensijas, gauti tik vieną. Šis pasirinkimo principas vertinamas kaip neteisingas, nes pripažįsta tik vieną nuopelną valstybei, o kiti atmetami. Projekto iniciatorius pabrėžia, kad kiekvienas nuopelnas yra savarankiškas ir vertas atskiro pripažinimo.
Šiuo metu daugiavaikiai tėvai, garbės donorai, laisvės kovų dalyviai ir olimpinių ar paralimpinių pasiekimų turintys sportininkai, turėdami teisę gauti kelias valstybines pensijas, privalo rinktis vieną, atsisakydami kitų. Siūlomi įstatymo pataisų pakeitimai užtikrintų lygiavertiškumą tarp skirtingų pensijų gavėjų grupių, nuoseklų nuopelnų pripažinimą, didesnį socialinį teisingumą bei saugumą vyresnio amžiaus žmonėms.
Pagal dokumento aiškinamąjį raštą, priėmus įstatymo pataisas, papildomai pensiją galėtų gauti apie 400-600 gyventojų, o tai pareikalautų papildomų 0,7-1,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Taip pat yra siūloma atsisakyti išimtinių išimčių, pavyzdžiui, garbės donorų atžvilgiu, kurie siūlytos tvarkos pagrindu galėtų gauti kitas pensijas nepriklausomai nuo kitų, tačiau šis pasiūlymas sulaukė Seimo teisininkų kritikos dėl galimo Konstitucijos pažeidimo.
Lygiateisiškumo principas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją
Konstitucija įtvirtina, kad visi asmenys įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ir pareigūnams yra lygūs - tai reiškia, kad negalima varžyti žmogaus teisių dėl jo tapatybės bruožų. Dėl šios priežasties diskriminacija, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę, yra griežtai draudžiama.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Netiesioginė diskriminacija gali pasireikšti akivaizdžiai neutraliais reikalavimais ar praktikomis - pavyzdžiui, viešųjų pastatų laiptai atrodo vienodi visiems, bet tampa kliūtimi judėjimo negalią turintiems žmonėms. Todėl būtina užtikrinti prieinamumą ir lygią galimybę patekti visiems asmenims.
Diskriminacijos forma gali būti priekabiavimas, kuris apima nepageidaujamą, įžeidžiantį elgesį, taip pat seksualinį priekabiavimą.
Darbo santykių apsauga likus 3 metams iki pensijos
Lietuvoje darbuotojams, kurie artėja prie pensinio amžiaus (liko mažiau kaip penkeri - trys metai), pagal Darbo kodeksą taikomos specialios garantijos. Darbdavys, norėdamas atleisti tokius darbuotojus be jų kaltės, privalo laikytis pailgintų įspėjimo terminų. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti pateiktas anksčiau nei įprastu laikotarpiu: dvigubai ilgiau, jei iki pensijos likę mažiau nei penkeri metai, ir trigubai ilgiau, jei mažiau nei dveji.
Be to, kai darbdavys mažina darbuotojų skaičių dėl darbo funkcijų pertekliaus, likti dirbti turi pirmenybę darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai.
Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo amžiaus
Darbuotojo amžius ar senatvės pensijos amžius negali būti teisėta priežastis darbo sutarties nutraukimui, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Specialieji įstatymai gali apibrėžti tam tikras pareigas, kurias vykdyti gali tik tam tikro amžiaus darbuotojai, pavyzdžiui, priešgaisrinės tarnybos darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Darbuotojas, pasiekęs pensinį amžių ir norintis tęsti darbą, neturi teikti jokių prašymų darbdaviui - jo darbo sutartis automatiškai tęsiasi tol, kol nei viena šalis jos nenutraukia.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva
Darbuotojas, įgijęs teisę į visą senatvės pensiją pas dabartinį darbdavį, nutraukiantis darbo sutartį savo noru, privalo įspėti darbdavį raštu likus 5 darbo dienoms.
Išeitinės išmokos
Išeitinė išmoka - tai piniginė kompensacija, kurią darbdavys moka nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Ji suteikiama, kai atleidimas įvyksta dėl darbdavio ekonominių priežasčių, veiklos restruktūrizacijos ar kitų objektyvių aplinkybių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti.
| Atleidimo pagrindas | Išeitinės išmokos dydis | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės | 2 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU) | Gali būti papildomos išmokos pagal stažą |
| Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių | 2 VDU | Svarbios priežastys numatytos Darbo kodekse |
| Nutraukimas bendru sutarimu | Nėra numatyta | Galima susitarti individualiai |
| Darbdavio valia, jei apie atleidimą nepranešta laiku | 6 VDU | Pranešimas pateiktas mažiau nei prieš mėnesį |
| Terminuota sutartis (ilgesnė nei 2 metai) | 1 VDU |
Išeitinės išmokos suma dažnai priklauso nuo darbuotojo darbo stažo. Ilgesnis stažas toje pačioje įmonėje lydi didesnes išmokas. Papildomos išmokos pagal darbo trukmę gali siekti nuo vieno iki trijų vidutinių atlyginimų.
Kada išeitinė išmoka nepriklauso?
- Baigiantis terminuotai darbo sutarčiai;
- Darbuotojo savanoriškai nutraukiant darbo sutartį be pateisinamos priežasties;
- Darbuotojo atleidžiant dėl rimtų nusižengimų ar netinkamo elgesio;
- Darbo sutarties nutraukimu bendru sutarimu (išeitinės išmokos gali būti, bet nebūtinai).
Nauji įstatymų projektai ir jų poveikis
Pastaruoju metu vyksta daug šiuolaikinių teisės aktų atnaujinimų, susijusių su darbo teisės ir socialinių apsaugos sričių tobulinimu. Vilniaus universiteto mokslininkai pristatė naujus projektus, įskaitant Darbo kodeksą, Užimtumo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo bei Pensijų socialinio draudimo įstatymus.
Taip pat skaitykite: Svarbiausia informacija apie bedarbio pašalpas
Tačiau kritikai teigia, kad šie pakeitimai mažina darbuotojų garantijas, ypač priešpensinio amžiaus darbuotojams, sumažindami nedarbo ir išeitines išmokas. Be to, bus įvedama suminė darbo laiko apskaita, kuri gali būti metinė, kas gali įtakoti viršvalandžių apmokėjimą.
Lygių galimybių užtikrinimas darbo rinkoje
Lygių galimybių kontrolierius remiasi įstatymais, skirtas užkirsti kelią diskriminacijai pagal lytį, amžių, negalią, tautybę, socialinę padėtį ir kitus požymius. Įstatymai numato draudimą tiesioginei ir netiesioginei diskriminacijai, seksualiniam priekabiavimui ir priekabiavimui darbe.
Lietuvos darbuotojai turi teisę į vienodas galimybes dirbti, kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti bei būti teisingai atlyginti už vienodos vertės darbą. Darbdaviai privalo užtikrinti darbo sąlygų pritaikymą negalią turintiems asmenims ir nediskriminuoti darbuotojų atleistiems likus keliems metams iki pensijos.
Darbo santykių nutraukimas ir teisinės garantijos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojo amžius ir pensijos amžius pats savaime nėra pagrindas nutraukti darbo sutarties iniciatyvą darbdaviui, išskyrus ribotas įstatymų nustatytas išimtis. Jei darbuotojas pageidauja nutraukti sutartį pats, jis turi laikytis įstatymų numatytų terminų bei teisės aktų nustatytų procedūrų.
Valstybės tarnautojai taip pat turi tam tikras papildomas garantijas, pavyzdžiui, jiems taikomas ilgesnis įspėjimo laikotarpis, siekiant užtikrinti sklandžią institucijų veiklą ir užkirsti kelią staigiems personalo pokyčiams.
Darbuotojams artėjant pensiniam amžiui svarbu suvokti savo teises ir pasinaudoti numatytomis apsaugos priemonėmis bei socialinėmis garantijomis, kurios leidžia užtikrinti žmogaus orumą, darbo saugumą ir teisingą socialinę apsaugą.