Socialinės medijos pakeitė mūsų gyvenimo būdą - nuo to, kaip mes gauname savo naujienas, iki to, kaip mes bendraujame su artimaisiais. Socialiniai tinklai yra visur, jie neišvengiama bei galinga jėga, tad šiame straipsnyje susipažinsime su socialinių medijų statistika ir išsiaiškinsime, kuo ji gali būti naudinga naujaisiais metais.
Web2 technologijų ir socialinių medijų reikšmė
Informacijos ir ryšių technologijų skverbtis į socialinį gyvenimą ir sparti jų kaita formuoja mokymo ir mokymosi pokyčius. Šie pokyčiai ypač ryškūs aukštojo mokslo sistemoje, jie lemiami ne tik šios sistemos teikiamų bendrųjų ar profesinių kompetencijų kaitos poreikio, bet ir įgūdžių, gebėjimų, žinių, būtinų socialinei veiklai, kintančioje socialinėje aplinkoje būtinybės. Informacijos ir ryšių technologijos suteikia naujų galimybių ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo, savaiminio mokymosi kaitai ir plėtrai.
Mokymo(si) pokyčiai siejami su šių technologijų funkcionalumo teikiamomis galimybėmis savivaldžiam individualiam, kolektyviniam, dalyvaujamajam mokymuisi. Besimokantieji, naudodamiesi šiomis technologijomis, iš pasyvių mokymosi turinio vartotojų tampa aktyviais mokymosi proceso dalyviais, mokymasis vis labiau tampa socialiniu procesu, tenkinančiu kiekvieno besimokančiojo individualius gyvenimo tikslus ir poreikius.
Kiek žmonių naudojasi socialinėmis medijomis ir kaip keičiasi prieinamumas
2020 m. visame pasaulyje socialines medijas naudojo daugiau kaip 3,6 mlrd. žmonių. Šie skaičiai prilygsta ~45% visos žmonių populiacijos. Prognozuojama, kad 2025 m. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl naudojimasis socialinėmis medijomis vis dar auga yra ta, jog mobilioji įranga nuolat tobulėja, o tai socialines medijas padaro lengviau prieinamomis, nepaisant to, kur tu esi. Mobiliajai įrangai vis labiau tobulėjant, svarbu suprasti, jog vis daugiau žmonių socialines medijas pasiekia mobiliaisiais telefonais.
91% visų socialinių medijų vartotojų socialinius kanalus pasiekia per mobiliuosius įrenginius. Išmanieji telefonai ir socialinės medijos vystosi greta, tad turėtumėte nuo šių tendencijų neatsilikti ir jūs - užtikrinkite, kad jūsų publikuojamas turinys ir išdėstymas būtų optimizuoti mobiliesiems telefonams.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Laikas praleidžiamas socialinėse medijose
Iš vidutiniškai 3 val. 40 min. per dieną, kurias žmogus praleidžia naudodamasis mobiliuoju telefonu, maždaug pusė šio laiko atitenka socialinių tinklų ar kitoms komunikacijos programėlėms. Žvelgiant per regionus, socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas pasiskirsto netolygiai. Daugiausiai laiko socialiniuose tinkluose praleidžia Pietų Amerikos gyventojai (3 val. 29 min.), o mažiausiai - europiečiai (1 val. 53 min).
Kai socialiniai tinklai vis labiau integruojasi į mūsų kasdienį gyvenimą, tai suteikia begalę galimybių įmonėms. Naudojantis socialinių medijų rinkodara tampa vis lengviau pasiekti savo tikslinę auditoriją, tad šiai sričiai verta skirti vis daugiau dėmesio.
Pandemijos įtaka vartotojų elgsenai
Vis dar besitęsiantis COVID-19 pandemijos laikotarpis neabejotinai turėjo įtakos ir mūsų laikui praleidžiamam internete bei socialiniuose tinkluose. 4 iš 10 interneto vartotojų sako, kad praleidžia daugiau laiko naudodamiesi socialinėmis medijomis nei tai jie darė 2020 m. Pandeminiu laikotarpiu, savo vykdoma veikla galite išreikšti socialiai atsakingo verslo poziciją.
Socialinių medijų naudojimas įvairių kartų atžvilgiu
Millennials‘ų karta yra ta, kuri daugiausiai naudoja socialines medijas bei turi geriausią prieigą prie išmaniųjų telefonų. Kita vertus, X karta yra labiau linkusi naudotis planšetėmis. Ši socialinių medijų statistika kartų atžvilgiu gali būti naudinga sprendžiant, kokią platformą būtų geriausia pasirinkti, reklamuojant savo produktą tikslinei auditorijai.
Balso sąsajos ir naujos prieigos formos
2019 m. Global Web Index duomenys rodo, kad balso sąsajų naudojimas per pastaruosius metus išaugo daugiau nei 9%, o 43% pasaulio interneto vartotojų nuo 16 iki 64 metų bent kartą per mėnesį naudojosi balso paieška ir balso komandomis bet kuriame įrenginyje. 2020 m. duomenimis, vidutinis interneto vartotojų naudojimasis balso sąsajomis jau siekia 45%, kas rodo 2% padidėjimą, lyginant su 2019 m.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Daugiausiai balso sąsajomis savo mobiliajame telefone naudojasi Azijos šalių atstovai - indai, filipiniečiai bei kinai. Tikėtina, kad ateinančiais metais valdymas balsu taps daugelio mobiliųjų programėlių dalimi.
Algoritmai, dėmesio ekonomika ir turinio reitingavimas
Visi algoritmai diktuoja, kokią vietą vartotojai užima socialinių naujienų sraute, tačiau kiekviena platforma taiko vis kitokią techniką. Socialiniuose tinkluose algoritmai padeda palaikyti tvarką ir reitinguoti paieškos rezultatus ar reklamas. Esant tokiai daugybei turinio, socialiniai tinklai remiasi įvairiais veiksniais ir teikia pirmenybę tam, kuris, jų manymu, vartotojui patiks. Kiekvienas socialinės žiniasklaidos kanalas turi tam tikras formules, pagal kurias nustatoma, kokie įrašai rodomi naudotojo naujienų kanale. Konkretiems algoritmams sukurti naudojamas duomenų generavimo ir mašininio mokymosi derinys.
Vartotojų įsitraukimas yra šios platformos algoritmo išdėstymo raktas - turinio kokybės įrodymu laikomi „like“ paspaudimai, komentarai ir pasidalinimai. Pirmenybė turiniui teikiama atsižvelgiant į 3 pagrindinius veiksnius. Pirmasis, turinio šaltinis, kuris reiškia, kad jūsų siena užpildoma žmonių ir puslapių, kuriuos sekate ir su kuriais bendraujate, turiniu. Atsižvelgiama ir į turinio pobūdį - algoritmas pranešimus prioretizuoja pagal tai, su kokio tipo turiniu naudotojai sąveikauja dažniausiai.
Kalbant apie šio sparčiai populiarėjančio tinklo algoritmą, svarbu suprasti, kad kitaip nei konkurentai, jis rodo naują turinį, o ne tik tų žmonių, kuriuos jūs sekate. Būtina atkreipti dėmesį į „For You“ skiltį, kurioje rodomi individualiam vartotojui aktualūs įrašai. Šioje platformoje veikia keli paprasti turinio reitingavimo signalai, kaip naudotojo sąveika, antraštės ir grotažymės, įrenginio ir paskyros nustatymai (šalis ir kalba) bei tendencijos.
„Instagram“ platformos algoritmas atsižvelgia net į kelis pagrindinius veiksnius: susidomėjimą, ryšį su naudotoju, sesijos ir paskelbimo laiką. Tikėtina, kad šioje platformoje dažniau matysite turinį žmonių, kuriuos sekate, su kuriais susirašinėjate ar kitaip bendraujate. Matomam turiniui įtakos turi ir jo paskelbimo data, grotažymės, vietos žymos, paminėjimai ir įsitraukimo lygis - kiek mėgstate, komentuojate ar dalijatės kitų vartotojų įrašais.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vartotojų kuriamas turinys, tinklalaidės ir asmeninės mokymosi aplinkos
Moksliniuose darbuose atkreipiamas dėmesys į antrosios kartos saityno (WEB2) technologijų naudojimo mokymui(si) privalumus. R. Petrauskienė pastebi, kad šios technologijos „<...> mokymesi padidina socialinę sąveiką, kuri padeda siekti mokymosi tikslų“ (Petrauskienė, 2011, p. 36). M. Teresevičienė, E. Trepulė, A. Volungevičienė nurodo, kad šių technologijų poveikis siejamas su tuo, kad „<..> kinta ir mokymosi procesas, daugėja integruotų technologinių priemonių, kurios suteikia patrauklumo mokymuisi ir motyvuoja besimokančiuosius, nes kompiuterinės įrangos valdymas perkeliamas vartotojams. Išsiplečia formaliojo mokymosi ribos už švietimo institucijos ribų, neformalusis mokymasis įgyja naujų formų ir susilieja su savaiminiu“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 39).
Tinklalaidžių naudojimas mokymui(si), kaip mokslinio tyrimo objektas, pradėtas tyrinėti 2000-2005 m., šio laikotarpio moksliniai tyrimai minimalūs, nes tinklalaidžių naudojimas mokymui(si) buvo ribojamas technologinių galimybių (nedidelė atsisiuntimo sparta lėmė negausų šios socialinės medijos naudojimą). R. H. Kay mano, kad tyrimų suaktyvėjimą lėmė du esminiai veiksniai: pramoginio įvairios tematikos turinio gausa (pvz., „YouTube“ svetainėje) ir interneto pralaidumo augimas (Kay, 2012).
Terminas tinklalaidė (angl. podcast) vartojamas vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Rekomendaciniu svetimžodžių atitikmenų sąrašu (patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d.). Mokslinėje literatūroje yra pateikiami tyrimų apie tinklalaidžių potencialą, jų naudojimą mokyme(si) rezultatai (Fernandez ir kt., 2009; Lonn, Teasley, 2009; Walls ir kt., 2010 etc.), tačiau pastebima, kad stokojama empirinių įrodymų apie studijuojančiųjų požiūrį į tinklalaidžių naudojimą mokymuisi, apie tai, kokią naudą teikia, kokį poveikį daro tinklalaidės mokymuisi (Lynch ir kt., 2008; Evans, 2008 etc.).
S. A. Talas ir kiti mokslininkai, tirdami tinklalaidžių naudojimo elgseną, nustatė, kad tinklalaidės yra naudojamos tiek pramoginiais, tiek pažintiniais, tiek socialiniais tikslais (dalintis naujienomis su draugais) (Samuel-Azran ir kt., 2019). Toks tinklalaidžių naudojimas rodo jų potencialą asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui.
Asmeninės mokymosi aplinkos reiškinys moksliniuose tyrimuose atsirado 2005-2006 m. (Fiedler, Väljataga, 2011). Šis reiškinys siejamas su savitu konceptu arba požiūriu: G. Attwellas teigia, kad „labai svarbu, kad asmeninė mokymosi aplinka būtų vertinama ne tik kaip naujų mokymo(si) technologijų taikymas, o kaip koncepcija“ (Attwell, 2007, p. 59). S. Schaffert ir M. Kalzas konceptualiai asmeninę mokymosi aplinką apibrėžia kaip mokymosi aplinką, kurioje besimokantieji integruoja, organizuoja skaitmeninį, internetu platinamą turinį (Schaffert, Kalz, 2009).
N. Dabbagh ir A. Kitsantas asmeninę mokymosi aplinką apibūdina kaip socialinės žiniasklaidos programų ir įrankių rinkinį, formuojantį natūralią sąveiką tarp formaliojo ir savaiminio mokymosi; asmeninė mokymosi aplinka leidžia lengviau atlikti įvairias funkcijas: mokymosi turinio (informacijos) paiešką, klasifikavimą ir filtravimą, kūrimą, individualizavimą, organizavimą, saugojimą, atkūrimą, valdymą, bendradarbiavimą, dalijimąsi (Dabbagh, Kitsantas, 2012).
Šiame straipsnyje, integruojant šių mokslininkų įvardijamas besimokančiųjų aktyvias veiklas kuriant asmeninę mokymosi aplinką, asmeninė mokymosi aplinka suprantama kaip mokymosi aplinka, kurioje panaudojant socialines medijas organizuojamas (ieškomas, valdomas, kuriamas ir kt.) mokymosi turinys. A. Courosas, pabrėždamas socialinių medijų bendradarbiavimo, dalyvavimo funkcionalumą, asmeninės mokymosi aplinkos konceptą plėtoja link asmeninio mokymosi tinklo koncepto (Couros, 2010). Asmeninio mokymosi tinklo konceptui būdingas dalyvavimo, bendradarbiavimo mokantis sureikšminimas.
Empiriniai tyrimai ir praktiniai pavyzdžiai švietime
Todėl yra manoma, kad teorinė informacinės elgsenos prieiga, leidžianti nustatyti vartotojų tinklalaidžių paieškos poreikius bei motyvus, pagrindinius tinklalaidžių atrankos kriterijus, jų paieškos šaltinius, tinklalaidžių panaudojimo sritis, vartotojų sąveiką visuose šiuose procesuose, sudaro sąlygas tirti asmeninės mokymosi aplinkos, mokymosi tinklo kūrimą. N. Dabbagh ir kiti mokslininkai atlikę tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar socialinės medijos yra veiksmingos mokymo(si) priemonės, ar jos naudojamos asmeninių mokymosi aplinkų, asmeninių mokymosi tinklų kūrimui, nustatė, kad asmenys, dalyvaujantys savaiminio mokymosi procesuose, naudoja socialinių medijų technologijas, taip pat buvo nustatyta, kad besimokantieji (studentai) yra motyvuoti socialinių medijų technologijas asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui (Dabbagh ir kt., 2019).
Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas - nustatyti, kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai vertina tinklalaidžių neformaliojo savaiminio mokymosi potencialą: ar šios technologijos naudojamos asmeninei mokymosi aplinkai, asmeniniam mokymosi tinklui formuoti. Tyrimui atlikti panaudoti moksliniai tekstų analizės metodai (analizės, abstrakcijos, analogijos, apibendrinimo, palyginimo, dedukcijos, sintezės). Empiriniam tyrimui atlikti panaudotas fokusuotų grupių diskusijos metodas.
Buvo organizuotos šešios diskusijų grupės, kiekvienoje po 6-12 asmenų, pirmo / antro kurso socialinių krypčių studijų programų (verslo informacijos vadybos, leidybos ir reklamos, skaitmeninės komunikacijos, rinkodaros ir reklamos kūrimo, videokūrybos ir medijų) studentai, studijuojantys Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje (universitete, kolegijoje). Diskusijų grupių dalyviai, studijuojantys su informacija, komunikacija, medijomis susijusias specialybes, diskusijai pasirinkti kaip intensyvieji atvejai, pasitelkiant stratifikuotą tikslinę atranką, vadovaujantis prielaida apie tikėtiną šių informantų informacinį, komunikacinį aktyvumą.
Šešių diskusijų grupių imtis pasirinkta siekiant detaliau ištirti reiškinį, įsigilinti į įvairius informantų patirties aspektus. Diskusijos grupės dalyvių patirties informacija buvo gauta naudojant pusiau struktūruotos apklausos metodą.
Virtualūs įrankiai švietime: praktinė Web2 pusė
COVID-19 pandemija atnešė milžiniškus pokyčius švietimo sektoriuje, verčiant mokytojus ir mokinius greitai prisitaikyti prie nuotolinio mokymo. Bet artėjant grėsmei pasibaigti, daug kas išmokto per pandemiją tapo kasdienybe. Virtualūs įrankiai ne tik palengvino švietimo procesą sunkmečio metu, bet ir tapo neatsiejama modernių pamokų dalimi.
Šių virtualių įrankių naudojimas gali padaryti pamokas interaktyvesnes, įdomesnes ir efektyvesnes. Technologijos suteikia daug naujų galimybių ir palengvina mokytojų kasdienį darbą, tačiau svarbu sugebėti jas tinkamai pritaikyti savo mokymo metodams. Populiariausi virtualūs įrankiai: „Google Classroom“ yra neatsiejamas įrankis daugeliui mokytojų. Jis suteikia galimybę organizuoti klasių veiklą, dalintis užduotimis ir vertinti mokinių darbus be popierinio varginimo.
Vaizdo konferencijų platformos, tokios kaip „Zoom“ ir „Microsoft Teams“, tapo būtinos bet kuriai nuotolinei pamokai. „Kahoot!“ yra platforma, leidžianti mokytojams kurti interaktyvias apklausas ir žaidimus, kurie traukia ir motyvuoja mokinius. „Padlet“ yra skaitmeninė lenta, kuri leidžia mokiniams ir mokytojams bendradarbiauti ir dalytis idėjomis. „Edmodo“ platforma palaiko socialinės žiniasklaidos principus, siekiant sujungti mokytojus, mokinius ir tėvus. „ClassDojo“ suteikia galimybę mokytojams vertinti mokinių elgesį ir pasiekimus realiu laiku.
Taip pat egzistuoja ir kitos nuotolinio mokymosi aplinkos: „Moodle“ - modulinė, objektinė nuotolinio mokymosi aplinka. Tai - atvirojo kodo nuotolinio mokymosi valdymo sistema, leidžianti kurti mokymosi procesui skirtas virtualiąsias aplinkas. „Microsoft 365“ pritaikyta švietimo poreikiams tenkinti aplinka. Ji apima vieną bendravimo ir bendradarbiavimo įrankį „Ms. Teams“.
Įgyvendintas projektas kurio metu naudojant „Google for Education“ skaitmeninius sprendimus buvo praturtintos 2, 3, 5 ir 6 klasių pamokos dviejuose Lietuvos mokyklose. Mokytojai turėjo galimybę semtis patirties iš kolegų Airijoje bei Anglijoje, kurie dirba daug metų su Google sprendimais ir taip pagerinti savo pamokų kokybę naudojant virtualias „Google Classroom“ klases, „Gemini“ dirbtinį intelektą, kurti tarpdisciplinines Istorijos, gamtos mokslų, matematikos ir literatūros pamokas.
Dvi projekte dalyvavusios ugdymo įstaigos yra procese tapti pavyzdinėmis „Google for Education“ mokyklomis besinaudojančiomis pilna Google ekosistema - Chromebook OS kompiuteriais, Google for Education bendradarbiavimo platforma, mokytojai sertifikuoti pagal Google programą.
Google Classroom Tutorial
Vaikų saugumas internete ir privatumo iššūkiai
Pasaulio dėmesį prikaustė Australija, uždrausianti jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis populiariausiomis socialinių tinklų platformomis. O Lietuvoje tėvai patys imasi iniciatyvos riboti vaikų veiklą internete. „Tele2“ tyrimas atskleidžia, kad vaikų veiklą naršant kontroliuoja 8 iš 10 šeimų.
„Gana garsiai abejojama, ar netgi oficialiai uždraudus socialinius tinklus jaunimui, pavyks tuos draudimus įgyvendinti. Tai lieka technologijų kompanijų atsakomybėje. O juk žinome, kad jauni žmonės sugeba kūrybiškai apeiti ribojimus, tarp jų ir technologinius.”, - teigia L. Australijoje 2025 m. pabaigoje įsigalioti turintis įstatymas numato ir dešimtis milijonų siekiančias baudas jo nesilaikančioms technologijų įmonėms.
Anot L. Keraičio, sudėtinga rasti balansą tarp vaikų apsaugos ir jų teisės į informaciją bei saviraišką. „Norėdami tvirčiau žinoti socialinio tinklo naudotojo amžių, socialinių platformų kūrėjai turės prašyti arba pasiimti daugiau informacijos apie naudotoją. Jeigu bus nuspręsta prašyti biometrinių duomenų, tai sukels dar naujų privatumo ir duomenų nutekėjimo iššūkių.
Eksperto žodžiais, protingai naudojami socialiniai tinklai gali tapti vertingu informacijos ir naujienų šaltiniu bei galimybe bendrauti su draugais. Apklausos rodo, kad dauguma Australijos tėvų palaiko socialinių tinklų draudimą vaikams. „Tele2“ 2024 m. paskelbtas interneto saugumo vaikams tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų (79 proc.) riboja vaikų praleidžiamą laiką bei turinį internete.
Dažniausiai tėvai nustato laiko limitus, kiek vaikas gali praleisti naršydamas, tačiau kai kurie taip pat kontroliuoja ir turinį, prie kurio vaikas gali prieiti. „Šiandien Lietuvoje ir pradinukai aktyviai naudojasi soc. tinklais, nors platformų taisyklės aiškiai nurodo minimalų 13 m. amžių. Lietuvoje sprendimų priėmėjų pozicija šiais klausimais lieka neaiški, o mokykloms tenka savarankiškai spręsti šiuos iššūkius, skiriant daug pastangų ir laiko. Matome didėjantį ir tėvų bendruomenių, ir mokyklų administracijų susirūpinimą. Todėl ir mūsų šalyje būtina aiški šalies institucijų ir aukščiausių sprendimų priėmėjų pozicija, reikalingi susitarimai ir konkretūs veiksmai šiems klausimams spręsti”, - sako R.
Per pastaruosius metus „Tele2“ visoje grupėje užblokavo daugiau nei 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinio išnaudojimo turinys. Operatorius automatiškai riboja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių svetainių.
Privatumas, DI ir vartotojų duomenys
Privatumas išlieka svarbi problema interneto vartotojams visame pasaulyje, o naujausi tyrimai rodo, kad 2020 m. buvome labiau ja susirūpinę nei 2019 m. Global Web Index praneša, kad 64% interneto vartotojų yra susirūpinę dėl to, kaip įmonės naudoja surinktus vartotojų duomenis, palyginti su 63% 2019 m. pradžioje.
„Skaitmeninio privatumo paradoksas“ pabrėžia, kad vartotojai tuo pačiu metu naudojasi nemokamomis paslaugomis ir nerimauja dėl duomenų naudojimo. Nauja „Surfshark“ analizė atskleidžia, kad visi socialinių tinklų vartotojai yra automatiškai įtraukiami į DI modelių apmokymą ir dauguma socialinių tinklų platformų stipriai apsunkina vartotojų galimybę apsaugoti savo duomenis ir iš tokio modelių apmokymo pasitraukti.
„Jei kada nors dalijotės turiniu socialiniuose tinkluose, labai tikėtina, kad jūsų įrašai, komentarai ar nuotraukos buvo panaudotos DI modelių apmokymui. Jei norite, kad jūsų duomenys tokiems tikslams nebūtų naudojami, galite pasitraukti, tačiau tai nėra taip paprasta, kaip vieno mygtuko paspaudimas. Dauguma socialinių tinklų platformų neturi aiškių, patogių atsisakymo galimybių ir kreipia vartotojus į ilgus ir komplikuotus privatumo politikos dokumentus, prašo teikti specialius prašymus. Kitaip sakant, norint apsaugoti savo duomenis, gali tekti paplušėti“, - teigia Vaidas Ruzgas, „Surfshark“ tyrėjas.
Platformos vartotojams reikia atlikti net 19 žingsnių, kad galėtų atsisakyti tokio jų duomenų išnaudojimo. „Tai reiškia, kad vartotojų duomenys greičiausiai jau buvo panaudoti DI modelių apmokymui, nes atsisakymas dabar galioja tik ateities duomenų naudojimui“, - aiškina V.Ruzgas. Ekspertas taip pat pažymi, kad DI modelių mokymas dažnai apima ir privačius duomenis, o tai kelia ypatingą nerimą.
Tačiau kitos socialinių tinklų platformos pasiekia tiek viešus, tiek privačius duomenis. Šio pasaulinio forumo diskusijos atvirai naudojamos DI kūrimui ir tobulinimui, o platforma turi galiojančias sutartis su „Google“ ir „OpenAI“ dėl vartotojų sukurtų duomenų licencijavimo. „Discord“ platforma išsiskiria kaip vienintelė išimtis tarp 10 „Surfshark“ tyrime analizuotų platformų. Šios platformos privatumo politika aiškiai nurodo, kad nenaudoja vartotojų duomenų DI modelių apmokymui.
Psichologiniai veiksniai: dėmesio ekonomika ir trumpi vaizdo įrašai
Daugeliui iš mūsų diena dažnai prasideda nuo vieno brūkštelėjimo pirštu. Keletas vaizdo įrašų virsta keliomis dešimtimis. Socialiniuose tinkluose minutės lengvai išsitęsia iki kelių valandų. Trumpų vaizdo įrašų platformos veikia kitaip. „Dėmesio ekonomika iš esmės yra lenktynės, skverbiantis į smegenų kamieno dugną, - teigė A. Raskinas. Mokslininkai jau seniai žino, kad malonūs potyriai suaktyvina smegenų atlygio sistemą.
Pernelyg intensyvi smegenų atlygio sistemos stimuliacija naudojant labai malonius, nenatūralius dirgiklius, pavyzdžiui, azartinius lošimus ir persivalgymą, sukelia dopamino - smegenų atlygio ir malonumo neuromediatoriaus - antplūdį. Siekdamos apsisaugoti, smegenys sumažina jautrumą - ląstelės sumažina dopamino receptorių, reikalingų malonumui patirti, skaičių. „Laikui bėgant mums reikia vis daugiau vaizdo įrašų - ne tam, kad pasiektume euforiją, o tiesiog tam, kad jaustumėmės normaliai, - sakė ji.
Visuose 42 Bairoito universiteto mokslininkų analizuotuose tyrimuose kartojasi keletas temų, įskaitant dažnesnius dėmesio sutrikimus, prastesnį darbinės atminties funkcionavimą, didesnį nerimą ir depresiją, silpnesnį savikontrolės mechanizmą ir priklausomybę primenančius elgesio modelius. „Mes dar toli gražu nepasiekėme dėmesio inžinerijos piko, - sakė A. Raskinas. - Šiuo metu įžengiame į DI 2.0 erą, t. y. generatyvinio dirbtinio intelekto erą.
Rekomendacijos turinio kūrėjams ir švietimo praktikams
- Skirkite daugiau dėmesio mobiliam dizainui: ateinančiais metais skirkite dar daugiau dėmesio kuriant turinį, pritaikytą būtent šiai įrangai, pvz.: savo tinklaraštyje susiaurinkite teksto stulpelius.
- Aktyvus bendravimas su auditorija: 71% vartotojų, kurie turėjo teigiamą patirtį su prekės ženklu, greičiausiai rekomenduos šį prekės ženklą savo draugams ir šeimos nariams, tad socialiniuose tinkluose svarbu bendrauti su vartotoju atsakant į jo komentarus, žinutes ar paminėjimus.
- Naudokite tinklalaides ir trumpus vaizdo įrašus kaip asmeninės mokymosi aplinkos dalį: tinklalaidės yra naudojamos tiek pramoginiais, tiek pažintiniais, tiek socialiniais tikslais, o jų potencialas asmeniniam mokymuisi yra didelis.
- Laikykitės privatumo rekomendacijų ir informuokite auditoriją apie duomenų naudojimą: vartotojams reikia aiškumo apie tai, kaip jų duomenys gali būti panaudoti DI apmokymui.
- Įtraukti balso sąsajas ir naujas prieigos formas: balso sąsajų naudojimas nuolat auga ir gali tapti svarbia mobiliųjų programėlių dalimi.
Trumpa lentelė: pagrindinės Web2 technologijų funkcijos ir nauda švietimui
| Technologija / priemonė | Pagrindinė funkcija | Nauda švietimui |
|---|---|---|
| Tinklalaidės (podcast) | Garso turinio dalijimasis | Mobilus, asmeninis mokymasis; papildomas pažinimas |
| Virtualios klasės (Google Classroom, Moodle) | Mokymo turinio valdymas ir komunikacija | Organizacija, užduočių valdymas, vertinimas |
| Vaizdo konferencijos (Zoom, Teams) | Realiojo laiko bendravimas | Interaktyvios pamokos, diskusijos, grupinė veikla |
| Žaidybinės mokymo priemonės (Kahoot) | Interaktyvūs testai ir žaidimai | Motyvacija, įgūdžių patikrinimas |
Švietimo sektorius nuolat tobulėja, o technologijos tampa neatsiejama jo dalimi. Virtualūs įrankiai ne tik palengvina mokymosi procesą, bet ir leidžia formuoti aktyvias, socialiai įtrauktas mokymosi aplinkas. Svarbu atsakingai derinti technologijas su privatumo apsauga ir ugdyti kritinį vartotojų požiūrį į turinį.
tags: #technologine #socialiniu #mediju #platforma #web2 #ir