Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Kaip pradėti: kreipimasis į Užimtumo tarnybą ir tarpininkavimas
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Darbdavys gali apsilankyti Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, laisvas darbo vietas registruoti Užimtumo tarnybos svetainėje naudodamasis el. paslaugomis ar susisiekti bendruoju konsultacijų numeriu 1883 ar el. paštu. Rasti tinkamą specialistą padės Užimtumo tarnybos darbuotojas - tarpininkas.
Visų pirma kartu su specialistu parengsite laisvos darbo vietos aprašą, aptarsite darbo sąlygas, darbuotojui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, tinkamo darbuotojo profilį, kandidatų į laisvą darbo vietą atrankos būdus, laikotarpį, per kurį bus rastas darbuotojas, taip pat - kur bus vykdomos darbuotojų atrankos: įmonėje ar Užimtumo tarnyboje. Darbdaviui atsirinkus kandidatą, turintį negalią, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui.
Jeigu jūsų įdarbinamam žmogui su negalia Užimtumo tarnyboje teikta įdarbinimo su pagalba paslauga, atvejo vadybininkas suteiks konsultacijas, kaip būsimam darbuotojui turi būti pritaikyta darbo vieta, o jeigu iškiltų nesklandumų pradėjus dirbti - tarpininkaus juos sprendžiant.
Įdarbinimo su parama modelis ir jo principai
Įdarbinimo su parama modelis grindžiamas „pirma įdarbinimas - paskui mokymasis“ (angl. - place then train”) principu, todėl asmeniui įsidarbinus pagalba yra tęsiama - padedama atlikti darbo užduotis, teikiama emocinė parama. Įdarbinimo tarpininkas, kurdamas draugišką santykį su ieškančiuoju darbo, pirmiausia stengiasi jį kuo geriau pažinti kokybiniais metodais, tokiais kaip į asmenį orientuotas konsultavimas. Bendraudamas su klientu, specialistas ne tik įvertina informaciją apie asmenį, ką jis gali ir nori dirbti, bet ir šeimos aplinkybes, gyvenamą vietą, transporto grafikus ir kitas aplinkybes, galinčias turėti poveikį darbo paieškoms.
Taip pat skaitykite: sužinokite daugiau apie tarbinantinkavimą socialinėje veikloje
Svarbus principas yra tas, kad žmogus turi dirbti atviroje darbo rinkoje ir gauti darbo užmokestį. Siekiama, kad darbo paieška prasidėtų kuo greičiau, negaištant daug laiko ilgam paruošimui ar apmokymui. Stengiamasi rasti darbuotojui tinkamą darbovietę, ir atitikti darbdavio lūkesčius.
Praktiniai įrankiai: job carving ir darbo asistento paslauga
Vienas darbo suradimo metodų yra darbo sukūrimas (angl. jobcarving, jobdevelopment) - kai įdarbinimo specialistas pasiūlo įmonei sukurti naują darbo vietą neįgaliajam identifikuodamas užduotis, kurias gali atlikti žmogus su negalia. Užimtumo įstatyme planuojama numatyti tokias priemones kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas bandomasis projektas - darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“).
Darbdaviai gali gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis. Darbo asistento pagalbos poreikį ir jo terminą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, ji informaciją apie priimtą sprendimą pateikia Užimtumo tarnybai.
Subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis - 62 proc. patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio (2023 m. - 3,19 Eur) už kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į šių asmenų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba.
Subsidijos darbo vietos pritaikymui ir įrengimui
Įdarbinant žmogų, turintį negalią, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietai pritaikyti. Taip pat subsidija gali būti skirta darbo vietos pritaikymui jau dirbančiam darbingo amžiaus darbuotojui, kuriam nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis arba 30-40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis.
Taip pat skaitykite: Baseinų standartai neįgaliesiems Lietuvoje
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti neįgaliesiems, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti). O taip pat pastatui (patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, projektuojant, įrengiant specialius įrenginius ir kt.
Planuojamoms darbo vietoms pritaikyti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2023 m. negali viršyti 26 tūkst. eurų. Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. Subsidijos lėšos gali būti skiriamos: įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia; remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc.).
Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia. Tokią įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą reikia išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo žmogaus su negalia įdarbinimo.
Mokestinės lengvatos ir subsidijos darbo užmokesčiui
Darbdaviams, įdarbinant neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui. Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų.
Įdarbinant žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama. Darbdaviams, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. turės socialinės įmonės statusą ir nuo 2023 m. sausio 1 d. išlaikys darbo vietas negalią turintiems darbuotojams, subsidijos šių asmenų darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpis bus skaičiuojamas nuo 2023 m. sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Kaip steigti darbo vietą: paraiška ir reikalavimai
Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia.
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos: projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti) techninės pagalbos priemones, ar darbo procese naudojamus specialius įrenginius, taip pat pastato (patalpų) remontui, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems. Darbdaviai gali gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis.
Teisiniai aspektai ir darbuotojo garantijos
Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle (DK 40 str.).
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.).
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) (DK 126 str.). Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų (DK 137 str. 1 d.).
Nutraukiant darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites. Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.).
NPD ir kitos finansinės garantijos
Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Jei darbuotojui nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), jam taikomas mėnesio NPD yra 740 eurų, jei nustatytas 30-55 proc.
Reformos ir teisės aktų pokyčiai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis,“ - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Statistika, iššūkiai ir visuomenės požiūris
Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis. Potencialiai galėtų dirbti dvigubai ar net trigubai daugiau, tik būtina jiems sukurti tinkamas sąlygas. Lietuvoje dirba tik apie 28 % visų negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių su negalia, apie 166 tūkstančių neturi darbo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. šalyje buvo 147,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš jų dirbo tik apie 30 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Iš jų - 1,4 tūkst. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, kas antras darbo ieškantis žmogus su negalia yra vyresnis kaip 55 m. Pavyzdžiui, 2023 m. duomenimis, Užimtumo tarnyba per septynis mėnesius padėjo įsidarbinti 3,3 tūkst. klientų (-čių) su negalia. Daugiausiai - apie šeštadalį (17,4 proc.) - priėmė administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės.
Statistika rodo, kad dirba tik 3 iš 10 darbingo amžiaus žmonių su negalia. Dažnai pasitaiko išankstinis požiūris, kad darbuotojas su negalia dėl savo sveikatos problemų negalės atlikti darbo ar tai darys nepakankamai gerai, nes jam trukdys negalia. Tačiau sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo, kad žmogus su negalia, pritaikius jam darbo vietą, dažnu atveju yra labai motyvuotas ir lojalus darbuotojas, sėkmingai kuriantis pridėtinę vertę.
Visuomenės nuostatos ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa atskleidė, kad šalies visuomenė yra pasirengusi platesniam negalią turinčių žmonių įsitraukimui į darbo rinką ir, suprantama, visuomeninį gyvenimą. Absoliuti dauguma (95 proc.) respondentų patvirtino, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama. 72 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje. Absoliuti dauguma (90 proc.) tyrimo dalyvių pritaria teiginiui, kad negalią turintys žmonės yra lojalūs darbuotojai. Net 92 proc. visų tyrimo dalyvių patvirtino, kad, būdami darbdaviu, priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama.
„Girdime labai daug pozityvių įsidarbinimo istorijų: vieni įsilieja be papildomos pagalbos, kitiems reikia tam tikrų pritaikymų ar laikinos asistento paslaugos, kol galiausiai darbuotojas geba pareigas atlikti savarankiškai ir kokybiškai. Visos šios geros patirtys, negalią turinčių žmonių buvimas greta mūsų neabejotinai griauna ydingus stereotipus, kurie visiems mums padarė daug žalos,“ - sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Tarptautinė patirtis ir vietiniai projektai
Valakupių reabilitacijos centras, siekdamas didinti neįgaliųjų užimtumą, kartu su partneriais, neįgaliųjų socialinės integracijos specialistais iš Suomijos, Estijos ir Farerų salų įgyvendina Nordplus Adult 2014 programos projektą „Empowerment by employment“ (liet. „Įgalinimas įdarbinant“). 2014-2015 m. įvyko 3 vizitai. 2014 m. lapkričio 3-5 dienomis Valakupių reabilitacijos centre, Vilniuje įvyko pirmasis projekto partnerių susitikimas. Jo metu partneriai susipažino su Valakupių reabilitacijos centro veikla bei pasiekimais neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir įdarbinimo srityse, aplankė Vilniaus teritorinę darbo biržą, neįgaliųjų socialines įmones - UAB „Liregus“ bei UAB „Ūlos juvelyrų studija“.
2015 m. kovo 9-11 dienomis trys Valakupių reabilitacijos centro darbuotojai kartu su kitais projekto partneriais lankėsi Dugni organizacijoje Farerų salose. 2015 m. spalio 5-6 dienomis trys Valakupių reabilitacijos centro darbuotojai lankėsi Astangu profesinės reabilitacijos centre (Talinas, Estija), kur įvyko projekto “Empowerment by Emloyment” dalyvių susitikimas profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems bei darbo su klientais gerosios patirties pasidalinimo klausimais. Projekto dalyviai buvo supažindinti su Astangu VRC istorija, teikiamomis paslaugomis, profesinės reabilitacijos programomis ir žmonių su specialiaisiais poreikiais užimtumo reformomis Estijoje.
Vizitų metu medžio apdirbimo, parfumerijos įmonėse ir prekybos centruose šių įstaigų vadovai pasidalino patirtimi, įdarbinant neįgalius asmenis. 2016 m. Valakupių reabilitacijos centro specialistai taip pat lankysis Validia profesinio mokymo centre Suomijoje ir 2016 m. Susiklosčiusi situacija sudaro palankesnes galimybes į darbo rinką įsitraukti negalią turintiems šalies gyventojams.
Darbdavių rekomendacijos: nuo skelbimo iki įvedimo į darbą
- Įvertinkite, ar pasirinktas darbuotojų paieškos būdas yra prieinamas potencialiems kandidatams (-ėms) ir ar toks darbo skelbimas juos ir jas pasieks.
- Skelbkite informaciją apie darbuotojo(s) atranką taip, kad ją matytų žmonių su negalia bendruomenės ir organizacijos.
- Darbuotojo funkcijų aprašymas darbo skelbime turėtų būti aiškus ir detalus, konkrečiai nurodant, kokie lūkesčiai keliami ir kokius darbus reikės atlikti.
- Apsvarstykite galimybę dalį darbo funkcijų atskirti (job carving), jei nerandate tinkamos kompetencijos kandidatų.
- Ruoškitės darbuotojo(s) įvedimui, mokymams, mentoriaus paskyrimui ir veiklos vertinimui.
„Svarbu suprasti, kad žmonių su negalia įdarbinimas yra kompleksinis klausimas, kur reikšmingas ir tinkamas darbdavių požiūris, ir potencialių darbuotojų įsitraukimas, ir valstybės pagalba. Nėra vieno visiems tinkamo varianto ir vadinamieji visiems vienodi standartai iš tiesų ne visada pajėgia atliepti individualius asmens poreikius.“
Pamokos iš praktikos ir kokybės požymiai
Sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo, kad žmogus su negalia, pritaikius jam darbo vietą, dažnu atveju yra labai motyvuotas ir lojalus darbuotojas, sėkmingai kuriantis pridėtinę vertę. Visuomenės nuostatos apie žmones, turinčius negalią, darbo rinkoje keičiasi: girdime labai daug pozityvių įsidarbinimo istorijų. Visos šios geros patirtys, negalią turinčių žmonių buvimas greta mūsų neabejotinai griauna ydingus stereotipus.
Negalia ir užimtumas – Izaoko istorija
Ateities galimybės
Įdarbinimo su parama pavyzdžių galima rasti įvairiose pasaulio valstybėse, nuo Honkongo iki Čekijos. Tokie laiko bei tarptautinės patirties patikrinti modeliai, kaip įdarbinimas su parama, padarytų proveržį siekiant kuo didesnio įvairias negalias turinčių žmonių įsitraukimo į darbo rinką. Būtų skatinamas neįgaliųjų poreikius atitinkančių darbo vietų kūrimas bei abiems pusėms naudingų santykių tarp neįgalių darbuotojų ir darbdavių vystymas.
„Žmonės su negalia - konkurencingi darbuotojai, galintys dirbti įvairius darbus, veikti įvairiose darbo pozicijose ir prisidėti savo patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais prie įmonių kuriamos vertės ir augimo. Tikiuosi, kad naujoji žmonių su negalia užimtumo pertvarka atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir suteiks reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams ir paramą darbdaviams, norintiems savo organizacijų duris plačiau atverti žmonėms su negalia“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
| Priemonė | Kam skirta | Pastabos |
|---|---|---|
| Subsidija darbo vietos pritaikymui | Darbdaviams, pritaikant darbo vietą neįgaliajam | 2023 m. iki 26 tūkst. eurų vienai vietai |
| Subsidija darbo asistento išlaidoms | Darbdaviams, kurių darbuotojui nustatytas asistento poreikis | 62% minimaliojo valandinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką |
| Subsidija darbo užmokesčiui | Darbdaviams įdarbinus tam tikrą asmenį su negalia | Priklauso nuo paraiškos ir sąlygų |
tags: #tarpininkavimas #neigaliesiems #darbe