Daugiau kaip 96 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių namų yra pastatyti iki 1993 - iųjų metų. Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje vis dar kelia daug diskusijų, tačiau kylant energijos kainoms ir senstant pastatų fondams, renovacija tampa nebe prabanga, o būtinybe. Dažniausia priežastis, stabdanti gyventojų ryžtą pradėti modernizacijos procesą, yra finansinė nežinomybė ir baimė dėl galimų didelių išlaidų.
Daugelis vis dar nežino, kad egzistuoja labai aiškūs mechanizmai, ginantys socialiai jautriausias visuomenės grupes. Pradedant svarstyti namo atnaujinimą, svarbu žinoti, kad valstybė skatina šį procesą ne tik žodžiais, bet ir realia finansine injekcija, kuri priklauso visiems be išimties butų savininkams, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybė šimtu procentų apmoka tam tikras su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas. Tai reiškia, kad gyventojams nereikia iš savo kišenės mokėti už pirminius dokumentų tvarkymo ir priežiūros darbus.
Ką valstybė kompensuoja: projekto parengimo, administravimo ir priežiūros išlaidos
100 proc. kompensacija teikiama atnaujinimo projekto rengimui finansuoti. Dar visiškai padengiamos ir projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos. Jei atitiksite reikalavimus ir ši kompensacija jums bus paskirta, nuo to momento valstybė perims jūsų renovacijos kredito ir palūkanų mokėjimą.
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis namas, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Sprendimą dėl lėšų skolinimosi ir preliminarių kreditavimo sutarties sąlygų daugiabučio atnaujinimui finansuoti priima to namo butų ir kitų patalpų savininkai. Vyriausybė taip pat nustatė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų, tenkančių buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, didžiausios mėnesinės įmokos dydį, kuris turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininko pajamas.
Taip pat skaitykite: Nepasiturintiems skirta parama
Specialios nuostatos dėl nepriklausomybės gynėjų ir jų šeimų
Pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką apmokant Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariams tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką ir išmokant vienkartinę kompensaciją už kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir (ar) palūkanas, jeigu jos buvo apskaičiuotos. Vienkartinė kompensacija išmokama šiame punkte nurodytiems asmenims ir tuo atveju, jeigu daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) kreditas nebuvo paimtas, tačiau daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) buvo apmokėtas nuosavomis lėšomis.
Visiška parama nepasiturintiems: kas ir kokiomis sąlygomis nemoka už renovaciją
Viena svarbiausių temų, kalbant apie daugiabučių modernizavimą, yra mažas pajamas gaunančių asmenų apsauga. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai numato ypatingą ir ypač svarbią lengvatą - asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, renovacija nekainuoja visiškai nieko. Ši šimtaprocentinė kompensacija apima ne tik projekto parengimo ar administravimo išlaidas, bet ir paties paimto kredito bei jo palūkanų grąžinimą. Tai reiškia, kad socialiai pažeidžiamam asmeniui kiekvieną mėnesį nereikės mokėti jokių papildomų įmokų bankui už atliktus statybos darbus.
Norint, kad valstybė sklandžiai apmokėtų visas renovacijos išlaidas, gyventojas turi atitikti sąlygas šildymo išlaidų kompensacijai gauti ne tik projekto patvirtinimo metu, bet ir kiekvieną šildymo sezoną, kol išmokamas kreditas (paprastai tai trunka iki 20 metų). Jeigu asmens pajamos padidėja ir jis praranda teisę į šildymo kompensaciją, jis privalo pradėti mokėti renovacijos paskolos įmokas bendra tvarka kartu su kitais kaimynais.
Ne, pats pensinis amžius savaime nesuteikia jokios teisės į nemokamą renovaciją. 100 procentų kompensacija priklauso tik tiems senjorams, kurių gaunamos pajamos (pensija ir kitos įplaukos) yra pakankamai mažos, kad jiems pagal įstatymą būtų paskirta būsto šildymo išlaidų kompensacija. Vertinant teisę į šildymo kompensaciją ir tuo pačiu į visiškai nemokamą renovaciją, atsakingi specialistai skaičiuoja visų būste oficialiai deklaruotų asmenų gaunamas pajamas.
Kontrolės mechanizmas: dalyvavimas sprendimuose
Nors valstybė suteikia išskirtines sąlygas nepasiturintiems gyventojams, siekiant gauti šimtą procentų siekiančią kompensaciją, egzistuoja viena labai griežta taisyklė, kurią privalu žinoti kiekvienam. Jeigu kompensacijos gavėjas nedalyvauja balsavime arba, dar blogiau, balsuoja prieš daugiabučio modernizavimą, jis stipriai rizikuoja prarasti jam teikiamą valstybės paramą. Pagal galiojančią griežtą tvarką, asmenims, kurie nepritarė renovacijai, artimiausią šildymo sezoną kompensacija už šildymą gali būti sumažinta perpus (50 procentų), o dar kitą sezoną - visiškai panaikinta. Valstybė tokiu mechanizmu skatina gyventojus nebūti abejingus, domėtis savo turtu ir nestabdyti viso namo gerovės kūrimo.
Taip pat skaitykite: Nepasiturintiems gyventojams
Kaip pasinaudoti kompensacijomis: žingsniai nepasiturintiems
- Dažnas gyventojas, sužinojęs apie jam priklausančias lengvatas, pasimeta biurokratiniuose procesuose.
- Pirmiausia asmuo turi kreiptis į savo miesto ar rajono savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos paskyrimo.
- Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šildymo kompensacija dažniausiai skiriama tik vienam šildymo sezonui arba tam tikram nustatytam mėnesių skaičiui.
- Todėl gyventojai privalo patys aktyviai rūpintis kompensacijos pratęsimu ir laiku atnaujinti dokumentus savivaldybėje.
- Finansinei situacijai pablogėjus, pavyzdžiui, netikėtai netekus darbo ir sumažėjus pajamoms, jūs turite kuo greičiau kreiptis į savo savivaldybę dėl šildymo išlaidų kompensacijos.
- Jei atitiksite reikalavimus ir ši kompensacija jums bus paskirta, nuo to momento valstybė perims jūsų renovacijos kredito ir palūkanų mokėjimą.
Kokios dar išlaidos subsidijuojamos: energinio efektyvumo priemonės ir mažoji renovacija
Be šių visiškai kompensuojamų išlaidų, valstybė taip pat teikia paramą energiją taupančioms priemonėms įdiegti. Paprastai ši valstybės paramos dalis siekia 30 procentų visų investicijų sumos, skirtos tokiems esminiams darbams kaip išorinių sienų ar stogo šiltinimas, senų langų keitimas, balkonų įstiklinimas bei šildymo sistemos atnaujinimas. Papildomai 10 proc. valstybė kompensuoja modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kt.
Pagal naujausius teisės aktus iš viso kompensuojama 40 proc. Valstybės parama kompensuojant 15 proc. Pagal dabar galiojančią būsto atnaujinimo (modernizavimo) programą daugiabučio namo skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas, palyginti su ligtolinėmis energijos sąnaudomis, sumažinus ne mažiau kaip 20 proc., kompensuojama 15 proc. rangos darbų kainos. Statybos techniniuose reglamentuose ir kituose normatyviniuose dokumentuose nustatyta, kad renovuojami pastatai turi pasiekti ne žemesnę kaip „C“ energijos suvartojimo klasę.
3. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama subsidijuojant ar dotuojant aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 80 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Įgyvendinant šioje dalyje išvardytas priemonės, subsidijuojama ar dotuojama ne mažiau kaip 60 ir ne daugiau kaip 80 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.
Tais atvejais, kai viso daugiabučio kompleksinis atnaujinimas gyventojams atrodo per didelė finansinė našta arba niekaip nepavyksta surinkti reikiamo kaimynų balsų skaičiaus, verta pasidomėti alternatyviomis galimybėmis. Viena iš populiarėjančių išeičių - mažoji renovacija. Mažojoje renovacijoje parama teikiama keičiant elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus ar atnaujinant senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.
Projekto parengimo kokybė ir sprendiniai: kodėl taupymas ne visada atsiperka
Dėl to labai svarbu tinkamai parengti pastato atnaujinimo projektą, netaupyti lėšų kokybiškesnėms medžiagoms ar naujoviškiems šildymo, vėdinimo, ventiliacijos sprendimams ir pan. Praktika rodo, kad dalinė renovacija neleidžia pasiekti norimo rezultato. Kai kurie gyventojai sako, kad sumažinti šilumos vartojimą galima vien tik renovavus šilumos punkto įrenginius ar šiek tiek rekonstravus šilumos tiekimo sistemą. Tačiau fizikos dėsniai sako, kad šilumos sunaudojimas priklauso nuo temperatūrų skirtumo tarp pastato vidaus ir išorės bei nuo pastato atitvarų šiluminių savybių.
Taip pat skaitykite: Kas gali pretenduoti į socialinę paramą?
Perkant pačias pigiausias medžiagas, labai dažnai tas pigumas grįžta bumerangu patiems gyventojams, kai tenka taisyti aptrupėjusią sienų apdailą, pradėti nesibaigiančią kovą su pelėsiu, savaitėmis laukti statybininkų ar net keletą metų kęsti niekaip nesibaigiantį namo atnaujinimą. Bandant bet kokia kaina sutaupyti, dažniausiai nukenčia arba darbų kokybė, arba medžiagų pasirinkimas, nuo kurio priklauso teigiamas rezultatas: ilgalaikiškumas, eksploatacijos efektyvumas ir t. t.
Labai dažnai kai kurie gamintojai tik deklaratyviai užrašo tam tikras medžiagų savybes (pavyzdžiui, kad tenkina A energinę klasę), kas iš esmės nieko konkretaus nenusako, nes nustatoma tik pastato atitinkama energinio naudingumo klasė, kai atliekamas kompleksinis viso pastato vertinimas. Visuomet rekomenduojama rinktis medžiagas, kurios gali užtikrinti ne tik vieną konkrečią funkciją (pavyzdžiui, šilumos izoliaciją), bet kartu turi ir akustinių bei priešgaisrinių savybių.
Langai, šilumos punktai ir pasiekimai po renovacijos
Vykdant pastato renovavimo darbus ir norint pasiekti iškeltus tikslus („C“ klasę), būtina visus langus pakeisti naujais pagal projekto reikalavimus. Tik tuomet galima pasiekti norimą energijos taupymo efektą, nelaidumą vandeniui ir t. Tačiau praktikoje pasitaiko, kad kartais dalis senų langų yra paliekama. Tuomet iškyla problema, kaip nustatyti pastato energetinę klasę po renovacijos.
Vien tik rekonstravus šildymo sistemą, galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos. O atlikus visą kompleksinę namo renovaciją, galima sutaupyti 50 ir daugiau procentų. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. pastatui šildyti naudojamos energijos. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai po renovacijos šilumos suvartojimas pastate sumažėjo apie 72 procentus.
Skaičiai, tendencijos ir finansavimo aplinka
Nuo to laiko, kai tapo įmanoma savivaldybėms imtis iniciatyvos organizuoti renovacijos procesus bei imti paskolas, renovacijos traukinys pradėjo riedėti daug didesniu greičiu. Naujasis renovacijos modelis išjudino ne vienus metus strigusį daugiabučių atnaujinimo procesą. Sistemingas ir ilgalaikis daugiabučių namų renovacijos procesas prasidėjo tik 2013 m., į daugiabučių namų modernizavimą įsitraukus savivaldybėms.
Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, nuo 2013 m. iki dabar visiškai atnaujinti 1 534 daugiabučiai namai, dar 1 968 atnaujinami šiuo metu. Iš daugiau kaip 1 500 pastaraisiais metais renovuotų daugiabučių beveik 400 atnaujinta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Bendros investicijos į daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo 2013 m. viršija 0,5 mlrd. eurų. Vien praėjusiais metais į daugiabučių atnaujinimą buvo investuota 230 mln. eurų.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Visiškai atnaujinti nuo 2013 m. | 1 534 daugiabučiai |
| Šiuo metu atnaujinami | 1 968 daugiabučiai |
| Investicijos (2013-...) | >0,5 mlrd. eurų |
| Metinės investicijos (praėjusiais metais) | 230 mln. eurų |
| Vidutinis sutaupymas | 50-60% šildymo energijos |
| Maksimalūs atvejai | ~72% sumažėjimas |
Pasak rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra praėjusių metų gruodį atliktą reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, jau norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų išreiškė teigiamą nuostatą dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo procese, dar ketvirtadalis (25 proc.) šiuo klausimu nuomonės neturi.
Naujas finansavimo modelis ir kvietimai
Pagal naują finansavimo modelį, kai kredito gavėjas yra administratorius, vienam daugiabučiam namui sudaroma viena kreditavimo sutartis. Kredito lėšos išmokamos tiesiai rangovui po investiciniame plane numatytų darbų atlikimo. Valstybės parama suteikiama taip pat tik atlikus darbus. Vienas iš didesnių pastarojo meto renovacijos iššūkių - lėšų pritraukimas.
Paskutinio kvietimo metu yra numatyta daugiabučių renovacijai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. Terminas teikti paraiškas pirmą kartą vykstančiai mažosios renovacijos programai, kurioje teikiama 30 proc.
Teisiniai rėmai ir savivaldybių vaidmuo
Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtas naujas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisykles. Jos numato, kad valstybė teiks paramą senų, pastatytų iki 1993 m., daugiabučių namų butų savininkams, įgyvendinantiems šių namų atnaujinimo projektus pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Nustatant didžiausią mėnesinių įmokų dydį, išskirti du namo atnaujinimo etapai.
Per pirmąjį etapą lėšos kaupiamos namo atnaujinimo projektui parengti, jam administruoti ir draudimo išlaidoms, kredito palūkanoms apmokėti iki projekto įgyvendinimo pabaigos, t. y. iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Šiuo laikotarpiu kaupiamasis dydis negali būti didesnis kaip 0,70 Lt už buto naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą per mėnesį. Antrasis etapas - tai kredito grąžinimas ir palūkanų apmokėjimas įgyvendinus projektą, t. y. iki kredito grąžinimo termino pabaigos.
Be tiesioginės valstybės paramos, kai kurios Lietuvos savivaldybės yra įsteigusios specialius paramos fondus, kuriais papildomai remia daugiabučių kiemų tvarkymą, automobilių stovėjimo aikštelių plėtrą ar net susidėvėjusių liftų keitimą, jei gyventojai sutinka prisidėti tam tikra nuosavų lėšų dalimi. Todėl iniciatyviems namo atstovams ar bendrijų pirmininkams visada rekomenduojama tiesiogiai bendrauti su savivaldos specialistais ir aktyviai ieškoti kompleksinių sprendimų.
Kokybė projektuojant ir rangovų atranka: klaidos, kurių verta vengti
Tačiau mūsų šalies gyventojai dažniausiai mano, kad projektavimo bei statybos darbus jie išmano geriau už profesionalus ir dar investicinio plano rengimo ar projektavimo stadijoje, siekdami sutaupyti, balsuodami dėl investicinio plano sprendinių, neįsiklauso į specialistų nuomonę, imasi nurodinėti projektuotojams, kur ir kaip galima sutaupyti, ko atsisakyti, kad renovacija taptų pigesnė. Dažnai dėl to investicinio plano rengėjai būna priversti pasiduoti gyventojų balsų daugumai ir iš plano išbraukia kai kuriuos sprendinius, kurie tam konkrečiam namui būna reikalingi. Tas pats pasakytina ir apie statybos darbus. Jie priklauso nuo statybininkų kvalifikacijos ir nuo to, kiek stipri bus techninė priežiūra ir kaip bus kontroliuojamas visas statybos procesas.
Kita gana dažna problema ta, kad projektų ar rangos darbų konkursai remiasi vieninteliu kriterijumi - mažiausios kainos pasirinkimu. Pavyzdžiui, nors šiltinimo medžiagos tiesiogiai nematomos, jas tinkamai pasirinkti yra ypač svarbu, atsižvelgiant ne vien į tai, kad jos sulaikytų šilumą, bet kad dar ir būtų ilgalaikės, be to, nereikia pamiršti ir saugos aspektų, ypač gaisro atveju. Šioji savybė ypač aktuali pastatuose, kur būna daug žmonių.
Kompleksinis kvartalų atnaujinimas: platesnė nauda gyventojams
Pradėjus taikyti naująjį renovacijos (finansavimo) modelį, atsirado idėja renovuoti ištisus miestų kvartalus, atnaujinti ne tik pastatus, bet ir jų aplinką, vaikų žaidimų ir automobilių aikšteles, inžinerinę infrastruktūrą. Kompleksiškai atnaujinant kvartalus, ne tik atnaujinami pastatai, bet ir tvarkoma kvartalo aplinka, t. y. įvažos, šaligatviai, automobilių vietos, želdiniai, apšvietimas, atliekų surinkimo konteinerių vietos ir t. t. „Kompleksinis kvartalų atnaujinimas yra geriausias būdas pasiekti maksimalų energinį efektyvumą visos šalies mastu.
Iš daugiau kaip 1 500 pastaraisiais metais renovuotų daugiabučių beveik 400 atnaujinta didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kita dalis - kitose šalies savivaldybėse. Iš mažesnių savivaldybių išsiskiria Ignalinos savivaldybė, Druskininkuose - 70 daugiabučių, Tauragėje - 42, Molėtuose - 41 daugiabutis namas.
Praktiniai patarimai nepasiturintiems: dažni klausimai ir atsakymai
- Daugiabutyje esančių komercinių patalpų savininkai yra pilnaverčiai pastato bendraturčiai, todėl jie taip pat privalo prisidėti prie pastato atnaujinimo ir proporcingai apmokėti savo dalį. Tačiau jiems valstybės paramos mechanizmai yra gerokai griežtesni.
- Jeigu jūsų bute yra deklaruotas dirbantis vaikas ar kitas pilnametis giminaitis, jo pajamos bus priskaičiuojamos prie bendrų šeimos pajamų.
- Nors šis būdas neapšiltina pastato išorinių sienų, teisingai modernizuotas šilumos punktas gali sumažinti sąskaitas už šildymą nuo 15 iki 25 procentų.
- Kokybiškai apšiltintos sienos išleidžia 4-5 kartus mažiau šilumos. Palyginimui, pakeisti langai - 2-3 kartus.
- „Kompleksinė renovacija vienu metu išsprendžia visas būstą kankinančias problemas, o po renovacijos daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir estetiškai patrauklūs.
„Pirmųjų namų atnaujinimas Lietuvoje parodė, kad šiai veiklai reikalingi kokybiški projektiniai sprendiniai, tinkamos medžiagos; modernizavimo darbai turi būti atliekami kokybiškai, o jų techninė priežiūra - kvalifikuota. Remiantis Lietuvos ir kitų šalių daugiabučių namų modernizavimo patirtimi bei įvairių mokslininkų tyrimų duomenimis, yra paruošti ir šiame kataloge pateikiami daugiabučių namų atnaujinimui skirtų tipinių detalių brėžiniai.
Ką prisiminti priimant sprendimą: dalyvaukite, planuokite, tikrinkite
Mūsų nuomone, būtų geriausia, jei viskas būtų planuojama pamečiui. Nes kai rangovas samdosi ir projektuotoją, jis iš projektuotojo reikalauja, kad būtų suprojektuota tai, kas atitinka reikalavimus, bet panaudojant pigiausias ir nebūtinai kokybiškas medžiagas. Dr. Renovuojant pastatus nuolat susiduriama su įvairiomis problemomis.
Valstybė ir Europos Sąjunga gyventojams skiria lėšas būsto atnaujinimui. Bet kaip jas tikslingai panaudoti? Kaip padaryti, kad po būsto modernizacijos netektų atlikti papildomus laiku neatlikus darbus? Atsakymus į visus rūpimus klausimus, gausybę pavyzdžių ir kitos naudingos informacijos dabar galima rasti Č. Ignatavičiaus ir S. „Siekiant gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos ir apsaugoti nuo galimų klaidų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu, kartu su Česlovu Ignatavičiumi parengėme "Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei priemonių katalogą 2011".
Pagal sovietines normas nurodoma, kad dažytų arba tinkuotų fasadų apdailos eksploatacijos trukmė yra 6-8 metai. Renovacija, be abejo, yra visomis prasmėmis naudingas dalykas. Atnaujintuose pastatuose šilumos suvartojimas sumažėja vidutiniškai nuo 40 iki 60 procentų. Atitinkamai sumažėja ir mokėjimai už suvartotą šilumą.
tags: #tar #nepasiturintiems #gyventojams #tenkancias #atnaujinimo #projekto