Vykdant Lietuvoje vaikų globos sistemos pertvarką, vienas iš svarbiausių klausimų yra siekis didinti gyventojų motyvaciją tapti globėjais ar įvaikintojais. Visgi, greičiausiai naujas šeimas suranda kūdikiai arba jaunesnio amžiaus vaikai. Paaugliams, vaikams su specialiaisiais poreikiais ar negalia globėjus ar įtėvius rasti daug sudėtingiau.
Kodėl žmonės bijo globoti ar įvaikinti?
Žinoma, tokios baimės yra pagrįstos - vaikai, kurie ateina į naują šeimą, kartu atsineša daug įvairių neigiamų patirčių, trauminių išgyvenimų, nepasitikėjimo - juk suaugusieji jų gyvenime dažniausiai buvo tie, kurie juos skriaudė, išdavė, paliko. Todėl naujoje šeimoje vaikams reikia laiko, kad išmokti iš naujo pasitikėti, išmokti naujų elgesio modelių ir atsikratyti visų sunkių išgyvenimų, kurie neretai pasireiškia nepriimtinu elgesiu.
Kita priežastis, dėl kurios bijoma globoti ar įvaikinti vaikus, yra klaidingi įsitikinimai, kuriuos visuomenė turi apie vaikus. Vienas iš dažniausių - kad kūdikius ar jaunesnio amžiaus tinkamai išugdyti lengviau, o vyresni vaikai yra jau su sugadintais genais ar nepataisomu elgesiu. Tai - netiesa. Saugioje, mylinčioje, priimančioje aplinkoje atsiskleidžia geriausi vaiko bruožai.
Genetika, aplinka ir realūs lūkesčiai
Nors mūsų smegenys intensyviausi formuojasi ankstyvoje vaikystėje, jos nenustoja formuotis ir vėliau. Mes visi gimstame su begale įvairių genų ir jų kombinacijų, o kaip jie pasireikš, priklauso nuo aplinkos, t.y. kokius genus aplinka paskatins pasireikšti, o kurie aplinkos dėka visai nepasireikš.
Šiuo atveju globėjai ir įtėviai turi atsiminti vieną svarbų dalyką - lūkesčiai, kuriuos mes keliame vaikams, turi būti realūs ir pasiekiami vaikui. Pvz., jei tikitės, kad vaikas, kuris nelankė mokyklos 3 metus iš eilės, grįžęs į mokyklą, pasivys savo klasės draugus per 3 mėnesius, jūs iš anksto pasmerkiate vaiką nesėkmei. Kartais tai, kad vaikas per 3 mėnesius išmoks išsiplauti po savęs indus, yra labai svarbus žingsnis tam konkrečiam vaikui.
Taip pat skaitykite: Globos ir įvaikinimo procesas Lietuvoje: vaidmenys ir paslaugos
Parama ir paslaugos Lietuvoje: Vilniaus miesto pavyzdys
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina galimybę globėjams ir įtėviams gauti nemokamas specialistų paslaugas - nuo 2016 m. kovo mėn. savivaldybė dalinai finansuoja paslaugas, kurias teikia Žiburio Fondas. Paslaugų tikslas - užtikrinti globėjams ir įtėviams, bei jų šeimose augantiems vaikams įvairiapusę, kompleksinę pagalbą.
Pagalba teikiama tiek esamiems globėjams, kurie savo šeimose jau rūpinasi be tėvų globos likusiais vaikais ir patiems vaikams, tiek asmenims, kurie planuoja ar svarsto tapti globėjais. Žiburio Fondas teikia psichologines konsultacijas, socialines konsultacijas, tarpininkavimą ir globėjų bei globojamo vaiko interesų atstovavimą, informavimą, įvadinius mokymus pagal privalomąją GIMK programą ir kitas paslaugas, priklausomai nuo individualių poreikių.
Nemokamos konsultacijos, kitokia pagalba yra teikiama ir tiems asmenims, kurie svarsto galimybę tapti globėjais ar įvaikintojais - jei asmenys turi tam tikrų baimių, abejonių ar nuogąstavimų, jie turi galimybę nemokamai konsultuotis su Žiburio Fondo psichologais ir socialiniais darbuotojais.
GIMK programa: pasiruošimas ir reikalingi užsiėmimai
Norintys tapti globėjais ar įvaikintojais turi užbaigti 10 užsiėmimų pagal GIMK (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo) programą - užsiėmimai padeda geriau suprasti vaiką ir sudėtingus jo išgyvenimus, ir geriau pasiruošti jo atėjimui į šeimą.
Kita ne visada teisinga nuomonė yra susijusi su tuo, kad GIMK mokymai yra per ilgi, o globos ar įvaikinimo procesas per ilgas. Žinoma, pasiruošimas globai ir įvaikinimui užima laiko, tačiau globai ar įvaikinimui nepakanka noro priimti vaiką į savo namus. Taip ir ruošiantis globoti ar įvaikinti vaiką, būtina praeiti pasiruošimą, įvertinti savo gebėjimus ir galimybes, sulaukti specialistų konsultacijų - visą tai padeda tinkamai pasiruošti, įvertinti tiek savo, tiek savo šeimos galimybes, aptarti įvairius globos ir įvaikinimo aspektus.
Taip pat skaitykite: Teisiniai įvaikinimo ribojimai Lietuvoje
Apskritai, būtų naudinga, jeigu globėjai į kvietimą dalyvauti mokymuose, konsultacijose, susitikimuose su specialistais žiūrėtų ne kaip į kokią kontrolę ar kritiką jų atžvilgiu, o kaip į palaikymą, siekiant sumažinti jų patiriamą stresą, abejones. Prašyti pagalbos yra natūralu - tai nereiškia, kad globėjas ar įtėvis nesugeba susitvarkyti su vaiko ugdymu ir už tai bus nubaustas ar neigiamai vertinamas.
Finansinė parama Vilniuje
Vilniaus m. savivaldybė teikia ir kitokią paramą globėjams bei įvaikintojams. Pvz., kalendoriniais metais įvaikinti, laikinąją ar nuolatinę globą turintys vaikai į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės priimami be eilės, neatsižvelgiant į teritorinį principą.
Yra rūpinamasi ir finansine parama - asmenims, globojantiems vaikus, be įprastos globos (rūpybos) išmokos, kurią sudaro 152 EUR per mėnesį, yra mokamas 38 eurų globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, o nuo 2017 m. sausio 1 d. Šeimoms, globojančioms (besirūpinančioms) giminystės ryšiais nesusijusius vaikus, iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto papildomai mokami tokio dydžio pagalbos pinigai:
| Globojamų vaikų skaičius | Papildoma išmoka (EUR) |
|---|---|
| Vienas vaikas | 76 |
| Du vaikai | 114 |
| Trys ir daugiau vaikų | 152 |
Tokiu būdu Vilniaus m. savivaldybė yra puikus pavyzdys, kaip pertvarkos procese turi būti užtikrinama kokybiška vaiko globa - finansinė parama turi būti derinama su nemokamai, laiku prieinama pagalba ir paslaugomis globėjams ir įtėviams. Tokia praktika taikoma ir užsienio šalyse - ne tik šalyse, kurios įprastai laikomos gerovės šalimis (pvz., Norvegija, Švedija, Vokietija), bet ir mums artimesnėse valstybėse, pvz., Estijoje.
Specialistų vaidmuo ir pagalbos kultūros keitimas
„Lietuvoje kreiptis pagalbos ir prašyti patarimo, palaikymo, gauti psichologines, kitokias paslaugas vis dar yra gėdinga. Tačiau pagalbos prašymas yra labai svarbus žingsnis, kuris dažnai padeda užkirsti kelią nesuvaldomai krizei. Specialistai tampa svarbus globėjų partneris saugant vaikystę ir padedant globojamam vaikui augti, vystytis ir mokytis iš naujo pasitikėti jį supančiu pasauliu“.
Taip pat skaitykite: Sąlygos ir reikalavimai norintiems globoti vaiką
Pagalba teikiama tiek esamiems globėjams, kurie savo šeimose jau rūpinasi be tėvų globos likusiais vaikais ir patiems vaikams, tiek asmenims, kurie planuoja ar svarsto tapti globėjais. Nemokamos konsultacijos, kitokia pagalba yra teikiama ir tiems asmenims, kurie svarsto galimybę tapti globėjais ar įvaikintojais - jei asmenys turi tam tikrų baimių, abejonių ar nuogąstavimų, jie turi galimybę nemokamai konsultuotis su Žiburio Fondo psichologais ir socialiniais darbuotojais.
Praktiniai patarimai norintiems tapti globėjais ar įtėviais
- Pasiruoškite dalyvauti GIMK mokymuose: tai padės suprasti vaiką ir pasiruošti jo atėjimui į šeimą.
- Kreipkitės į specialistus ir vertinkite jų pagalbą kaip palaikymą, o ne kritiką.
- Formuluokite realius, pasiekiamus lūkesčius vaikui ir švęskite mažus pasiekimus.
- Išsiaiškinkite finansinę paramą savo savivaldybėje ir kitus praktinius privalumus (pvz., prioritetas ikimokyklinėse grupėse).
- Nesikliaukite mitais apie „sugadintus“ vaikus - saugi ir mylinti aplinka leidžia vaikui vystytis.
Taip ir ruošiantis globoti ar įvaikinti vaiką, būtina praeiti pasiruošimą, įvertinti savo gebėjimus ir galimybes, sulaukti specialistų konsultacijų - visą tai padeda tinkamai pasiruošti, įvertinti tiek savo, tiek savo šeimos galimybes, aptarti įvairius globos ir įvaikinimo aspektus. Tai padeda priimti tinkamą sprendimą ir išvengti nemalonių, stresinių situacijų.
Pranešimą paskelbė: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.