Mėgautis tuo, kas suteikia malonumą ir ieškoti galimybių tai pakartoti - normalu ir būdinga ne tik žmogaus prigimčiai. Pasirodo, kad patys įvairiausi gyvūnai - graužikai, plėšrūnai ar žoliaėdžiai - visi linkę prisirišti prie jiems malonių dalykų. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos.
Patyrus kažką malonaus, kas gerina nuotaiką, savijautą, pasotina labiau negu įprastas maistas, smegenyse aktyvuojami malonumo centrai, kurie „ilgisi“ šių malonumų ir ateityje skatins pakartoti veiksmus, teikiančius malonumą. „Smegenyse yra vadinamoji apdovanojimo sistema, atliekant malonias veiklas ji yra stimuliuojama ir išsiskiria hormonas dopaminas. Psichoaktyvios medžiagos dirbtinai stimuliuoja malonumo centrą ir taip skatina dopamino išsiskyrimą, todėl jaučiama stipri euforija ir malonumas, kurių natūraliomis sąlygomis pasiekti praktiškai neįmanoma.
Priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl sunku nustatyti, kada peržengiama riba tarp kontroliuojamo vartojimo ir priklausomybės. Laikas, per kurį išsivysto priklausomybė, skiriasi priklausomai nuo vartojamų medžiagų ir žmogaus individualių savybių: vienais atvejais praeina mėnesiai ar metai, kitais pakanka ir kelių savaičių.“
Priklausomybės mechanizmai: psichologinė ir fizinė priklausomybė
Psichologinė priklausomybė - tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas, siekiant patirti malonumo būseną. Pavartojęs žmogus narkotikų po kiek laiko pajunta pakitusią sąmonės būseną. Po kiek laiko jis gali pagalvoti: „Nieko blogo neatsitiko. O poveikis tikrai malonus… Tai kodėl nepabandžius dar?“ Juk visi trokštame malonumo, naujų potyrių. Taip asmuo tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotiko.
Fizinė priklausomybė - kai organizmas nebegali veikti be priklausomos medžiagos - narkotiko. Kai narkotinės medžiagos pradeda trūkti, organizmas išgyvena abstinencijos periodą. Po tam tikro narkotinių medžiagų vartojimo laiko asmuo jau nebegali, pasibaigus poveikiui, grįžti į normalią sąmonės būseną. Asmuo jaučia vis stiprėjantį fizinį skausmą pasibaigus poveikiui. Todėl griebiasi lengviausios išeities - vartoja vėl iš naujo. Tuomet atsiranda ir fizinė priklausomybė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
„Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos būsena, kuri darosi vis sunkesnė. Abstinencijos metu skauda viską, laužo ir suka visus kaulus. Dažnai „nekalti“ pabandymai, o vėliau dažnesnis eksperimentavimas, tai žingsniai link priklausomybės. Priklausomybė lyg sėlinantis liūtas prie grobio. Iš pradžių ji artėja dvejodama, tačiau kuo arčiau grobio tuo ji labiau užtikrinta.“
Medžiagų įvairovė ir jų poveikio skirtumai
Kad priklausomybę mums gali sukelti alkoholis ir nikotinas, žino kiekvienas, tačiau tai ne vienintelės medžiagos, turinčios tokį poveikį. Jų yra išties nemažai, tačiau mokslininkai išskiria 5 blogiausias, mat būtent šios medžiagos daro didžiausią žalą mūsų smegenims. Kiekvieno narkotiko potencialas sukelti priklausomybę vertinamas pagal žalą, kurią jis gali daryti, pagal jo vertę prekyboje ir tai, kokiu mastu tam tikras narkotikas suaktyvina dopamino sistemą smegenyse bei kiek „malonumo“ jis suteikia.
Dar 2007 metais narkotikų ekspertas Davidas Nuttas su kolegomis paprašė priklausomybių ligų specialistų trijų balų sistemoje įvertinti, kiek stipriai kiekvienas narkotikas sukelia priklausomybę. Apibendrinęs surinktus rezultatus ir kolegų įvertinimus, psichologijos ir neurologijos dėstytojas dr. Ericas Bowmanas išskyrė penkis pačią didžiausią priklausomybę keliančius narkotikus. Tyrimas buvo publikuotas žurnale „The Lancet“.
Top 5 priklausomybę sukeliančios medžiagos
- Heroinas
- Kokainas
- Nikotinas
- Barbitūratai
- Alkoholis
Heroinas
Pusiau sintetinis opiatų grupei priklausantis narkotikas, gaminamas iš opijaus, o pastarasis iš opijinių aguonų. Kaip ir kiti opiatai, heroinas vartojamas kaip skausmą malšinantys vaistai arba stimuliuojantys narkotikai. Kaip parodė moksliniai tyrimai su laboratoriniais gyvūnais, heroinas malonumo centrus smegenyse suaktyvinti gali net iki 200 proc. Maždaug 23 proc. nors kartą pavartojusių heroiną tampa nuo jo priklausomi.
Heroino vartotojams ankstyvos mirties rizika 6-20 kartų didesnė nei to paties amžiaus ir lyties žmonių, neturinčių priklausomybės. Rizika padidėja dėl heroino kaip narkotinės medžiagos poveikio, viduje esančių priemaišų, tiek ir dėl jo vartojimo būdo. Taip pat gali išsivystyti psichozės, kurios gali būti panašios į paranoidinę šizofreniją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Viena iš pavojingiausių komplikacijų narkomanams yra heroino perdozavimas, mat gyvybei pavojinga jo dozė yra vos 5 kartus didesnė nei ta, kurios reikia norint pajusti jo poveikį. Heroinas yra gaminamas iš morfijaus, vienos iš aguonų išgaunamų narkotinių medžiagų. Jis naudojamas suleidžiant į veną arba rūkant. Poveikis - heroino injekcija sukelia susijaudinimą, po kurio jaučiama ramybė ir svajingumas. Jūs jaučiate šilumą, atsipalaidavimą ir snaudulį.
Kokainas
Itin trumpai (30-60 minučių) veikiantis stimuliantas, ganėtinai greitai sukeliantis stiprią psichologinę priklausomybę. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad kokainas smegenyse net iki trijų kartų padidina dopamino išsiskyrimą. Maždaug 21 proc. nors kartą pavartojusių kokainą tampa nuo jo priklausomi.
Jei kokainas vartojamas kartu su alkoholiu ar heroinu, itin padidėja perdozavimo rizika. Didelė mirties rizika dėl širdies nepakankamumo. Reguliariai vartojant kokainą nervinėje sistemoje įvyksta ilgalaikiai pokyčiai, neretai susergama depresija. Prarandamas apetitas, krinta svoris, užkietėja viduriai, sunku šlapintis, pasireiškia impotencija.
Krekas nėra kitos rūšies narkotikas, jis tik sukelia didesnę priklausomybę negu kokainas. Krekas dažniausiai rūkomas. Kokaino vartojimas gali pažeisti jūsų širdį ir plaučius, o didelės dozės gali sukelti mirtį nuo širdies smūgio ar kraujo trombozės. Kokaino vartojimas kartu su alkoholiu padidina širdies smūgio ir mirties pavojų.
Nikotinas ir tabakas
Tabakas - tai bulvinių šeimos augalas, kurio išdžiovinti lapai naudojami rūkalų gamyboje. Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų ir kt. Nustatyta, kad tabake yra kelios dešimtys vėžį sukeliančių medžiagų. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Jis yra labai nuodingas - mirtina dozė žmogui yra 1 mg nikotino vienam kilogramui kūno svorio. Nikotinas labai nuodingas: nuo kelių lašų (~0,05 g, tiek nikotino būna 200 g tabako) žmogus gali mirti dėl smegenų kvėpavimo centro paralyžiaus. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad nikotinas dopamino išskyrimą smegenyse padidina 25-40 proc.
Rūkant tabaką, nikotinas veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelia tam tikrą trumpalaikę žvalumo būseną, tačiau rūkymas kenkia žmogaus organizmui, o jo ir alkoholio vartojimas drauge yra dar ir žymiai pavojingesni sveikatai nei jų naudojimas atskirai. Plaučiai nikotiną absorbuoja ir nuneša į smegenis labai greitai, būtent dėl to rūkant itin didėja įvairių vėžinių susirgimų, kvėpavimo takų ir kraujagyslių ligų rizika.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos labai kenkia kvėpavimo sistemai: kvėpavimas tampa negilus, paviršutiniškas, prasideda kosulys, dusulys. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti. Be to vaikų ir paauglių organizmas yra daug jautresnis, todėl ir rūkymo žala žymiai didesnė negu suaugusiam žmogui.
Elektroninės cigaretės - kol tai naujas produktas, kol dar maža patirties ir neatlikta pakankamai tyrimų, galima klaidinti žmones.
Alkoholis
Alkoholiniai gėrimai yra paplitę didelėje dalyje pasaulio - nuo priešistorinių laikų primityvių medžiotojų ir rinkėjų iki šiuolaikinių nacionalinių valstybių. Vartojamas įvairiais tikslais: kaip maisto ar medicininis produktas, higienos priemonė, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, dėl atpalaiduojančio ir euforizuojančio poveikio bei dėl daugelio kitų. Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai, žmones, kaip ir daugelį gyvūnų, alkoholis veikia svaiginančiai.
Eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad alkoholis dopamino lygį smegenyse gali padidinti nuo 40 iki 360 proc. - priklausomai nuo to, kiek alkoholio yra suvartojama. Žinoma, kad ilgalaikis ir dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, kepenų cirozę ir priklausomybę (alkoholizmą). Alkoholis siejamas su kai kuriomis vėžio rūšimis (apie 3,5 % visų vėžio atvejų).
Šalto klimato šalyse stiprieji alkoholiniai gėrimai (pvz., degtinė) vartojami dėl jų „šildančio poveikio“, nes alkoholis plečia kraujagysles, nors šis poveikis yra tik tariamas - alkoholis suteikia šilumos pojūtį, tačiau per išsiplėtusias kraujagysles organizmas netenka dar daugiau šilumos (hipotermija). Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo patirtos žalos sveikatai pasaulyje kasmet miršta apie 3,3 mln. žmonių.
Kitos psichoaktyvios medžiagos: kanapės, ekstazis, LSD, amfetaminai, lakios medžiagos
Kanapės yra natūralus augalas. Vartojamos trys pagrindinės formos. Poveikis - apsvaigimas nuo kanapių atpalaiduoja, tampate kalbiu ir laimingu. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad laikas sulėtėja, paaštrėja spalvos, garsai ir skoniai. Šalutinis poveikis - kanapės gali paveikti jūsų atmintį ir susikaupimą, išvarginti ir susilpninti motyvaciją.
Kanapių rūkymas padidina širdies ir vėžio (pvz., plaučių vėžio) susirgimų pavojų ir gali paveikti jūsų vaisingumą. Nežymių psichinės sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms kanapių vartojimas gali sukelti šizofreniją. Tyrimai rodo, kad ilgalaikiams vartotojams gali būti sunku kontroliuoti kanapių vartojimą ir jie gali tapti priklausomais.
Ekstazis paprastai gaminamas nelegaliose laboratorijose kai kuriose Europos šalyse. Dažniausiai parduodamas tablečių su įvairiais simboliais pavidalu. Poveikis - ekstazis sukelia žvalumo ir teigiamo požiūrio į aplinką poveikį. Jūs jausitės laimingas, ramus ir meilus kitiems žmonėms. Garsai, spalvos ir jausmai tampa intensyvesni. Šalutinis poveikis - gali pakilti jūsų kūno temperatūra, kraujo spaudimas ir pagreitėti širdies plakimas. Pavojus - dauguma legalių narkotinių medžiagų yra išbandomos su gyvūnais, tačiau ekstazis bandomas su žmonėmis. Tyrimai parodė, kad reguliariai šiuos narkotikus savaitgaliais vartojantys asmenys savaitės viduryje patiria kelias dienas trunkančią sekinančią abstinenciją ir depresiją.
LSD yra haliucinogeninis narkotikas. Praėjus valandai po pavartojimo vartotojas pradeda 'kelionę', kurioje aplinka atrodo kitokia - spalvos, garsai ir daiktai atrodo neįprastai ir keistai. 'Kelionės' metu galite matyti vizijas ir girdėti balsus; atrodys, kad laikas slenka lėtai arba greitai. Šalutinis poveikis - sunku numatyti, kokią „kelionę“ patirsite. Blogos 'kelionės' metu galite jausti baimę, jums atrodys, kad prarandate kontrolę, einate iš proto ar mirštate. Pavojus - bloga 'kelionė' kai kuriems žmonėms gali sukelti psichinę ligą.
Amfetaminai yra stimuliuojančių medžiagų grupė, kurie anksčiau buvo skiriami suliesėjimui. Poveikis - priklauso nuo narkotikų naudojimo būdo. Nedidelė praryta dozė sukelia budrumo ir energijos pojūtį. Didesnės švirkščiamos ar rūkomos dozės suteikia malonumo antplūdį. Šalutinis poveikis - kaip ir vartojant kitus narkotikus, pasibaigus poveikiui jūs patirsite abstinencijos sindromą. Didelės amfetaminų dozės gali sukelti paniką, paranoją ir haliucinacijas. Vartojant ilgą laiką gali išsivystyti „anfetaminine psichoze“ vadinama būsena, pasireiškianti šizofrenijos simptomais.
Lakioms medžiagoms priklauso daugumoje namų ūkių randami daiktai, tokie kaip klijai, dažų skiediklis, nagų lako nuėmiklis, benzinas ir aerozolio dezodorantai. Piktnaudžiavimas lakiomis medžiagomis labiausiai paplitęs tarp paauglių. Poveikis - lakios medžiagos gali sukelti euforiją arba apsvaigimą, panašiai kaip alkoholis. Poveikis baigiasi po pusvalandžio. Pavojus - mirtis nuo lakių medžiagų ištinka retai, tačiau gali įvykti dėl daugelio priežasčių, netgi naudojant pirmą kartą.
Medicininis ir socialinis gydymas Lietuvoje
Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Reikia žinoti, kad priklausomybė nuo jų visiems pasireiškia vienodai, todėl ne kiekvienas metodas visiems tinkamas. Nemaža dalis vartojančių psichotropines medžiagas vėliau ar anksčiau išbando daugybę metimo metodų. Bet nesėkmingai. Priklausomybę būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, nes negydant tiek sveikatos, tiek socialinės problemos tik gilėja.
Stebėkite savo savijautą ir venkite streso, daugiau ilsėkitės, dalyvaukite socialinėje veikloje, bendraukite. Ji visada yra - išeitis visada yra. Kad ir sudėtinga situacija, ar asmuo yra priklausomas tiek psichologiškai tiek fiziškai, gydymas ir pagalba yra prieinama.
Kas sukelia priklausomybę ir kodėl ją taip sunku gydyti? - Judy Grisel
Praktiniai požymiai, į ką atkreipti dėmesį
- Netipiškas elgesys, mažėjantis mokymosi ar darbo rezultatas;
- Sutrikęs miego ritmas, dirglumas, sumažėjęs apetitas;
- Pastebimi fiziniai pokyčiai: odos paraudimas, ankstyvas senėjimas, dantų emalio nykimas;
- Elgesio pokyčiai priklausomai nuo medžiagos: išsiplėtę arba susitraukę akių vyzdžiai, mieguistumas ar hiperaktyvumas;
- Pasitraukimas iš socialinių ryšių, izoliacija ar priešingai - didesnis polinkis į rizikingą elgesį.
Rizika jaunam amžiui ir prevencija
Smegenys vystosi iki maždaug 25-ųjų metų, tad psichoaktyvias medžiagas pradėjus vartoti iki tol, priklausomybė gali susiformuoti lengviau ir greičiau. Pavyzdžiui, jei kalbame apie moksleivį, tuomet nereikėtų ignoruoti tarsi be priežasties mažėjančio pažangumo, netipiško elgesio, sutrikusio miego ritmo, dirglumo, sumažėjusio poreikio maistui ir panašiai.
Kai kurie parduodami „legalūs“ produktai pažymėti pastaba „neskirta vartoti žmonėms“, kad jų tiekėjai galėtų aplenkti įstatymus. Nei vieni iš tokių narkotikų nebuvo išbandyti su žmonėmis dėl saugumo. Mes nieko nežinome apie tokių narkotikų sukeliamą vidutinės trukmės ar ilgalaikį poveikį.
Kaip asmuo tampa priklausomas: nuo pirmo bandymo iki įsitvirtinusios priklausomybės
Jau labai senai pastebėta, kad žmonės gali liguistai priprasti prie įvairių narkotinių medžiagų. Vienas pirmųjų apie tai prabilo žymusis gydytojas ir filosofas Avicena dar XI amžiuje. Yra išlikusių jo rašytų vaistų, kurių sudėtyje buvo opijaus, receptas su įspėjimu, kad ilgai vartojant šiuos vaistus galima prie jų priprasti.
Pavartojęs žmogus narkotikų po kiek laiko pajunta pakitusią sąmonės būseną. Pasibaigus narkotinės medžiagos veikimui, asmuo gali grįžti į normalią sąmonės būseną. Po tam tikro narkotinių medžiagų vartojimo laiko asmuo jau nebegali, pasibaigus poveikiui, grįžti į normalią sąmonės būseną. Asmuo jaučia vis stiprėjantį fizinį skausmą pasibaigus poveikiui. Todėl griebiasi lengviausios išeities - vartoja vėl iš naujo.
Prevencijos žinutės
- Švieskite jaunimą apie medžiagų pavojus ir priklausomybės mechanizmus;
- Stebėkite elgesio ir sveikatos pokyčius anksti;
- Kreipkitės į specialistus - diagnostiką ir gydymą atlieka gydytojas, valstybės pagalbą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras;
- Skatinkite sveikus būdus malonumui ir streso mažinimui: socialinė veikla, poilsis, pomėgiai.
| Medžiaga | Poveikis | Pagrindiniai pavojai |
|---|---|---|
| Heroinas | Stiprus euforijos antplūdis, atpalaidavimas | Didelė perdozavimo rizika, infekcijos, aukšta mirties rizika |
| Kokainas | Stimulacija, padidėjęs energingumas | Širdies problemos, nosies gleivinės pažeidimai, depresija |
| Nikotinas (tabakas) | Trumpalaikė žvalumo būsena | Vėžys, kvėpavimo ir širdies ligos, priklausomybė |
| Barbitūratai | Raminamasis poveikis | Kvėpavimo slopinimas, perdozavimo rizika |
| Alkoholis | Svaiginamasis poveikis, euforija | Kepenų ligos, psichozės, vėžys, mirtis |
Informacija apie priklausomybę ir medžiagų poveikį yra plati ir sudėtinga, tačiau svarbiausia - atpažinti problemas anksti ir kreiptis pagalbos. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu.
tags: #priklausomybe #keliancios #medziagos