Slaugytojai Lietuvoje tebėra gydytojų šešėlyje. Jie pirmiausiai atleidžiami iš darbo taupant lėšas. Likusieji teikia ne tik slaugos paslaugas, bet ir dirba registratoriais, valytojais ir vairuotojais, o kaimo ambulatorijose - dar ir vaistininkais, tegaudami menką algą. Dėl didelių darbo krūvių sunku užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę, juolab kad šioms paslaugoms net nenustatyti kokybės reikalavimai.
Tuo tarpu slaugytojai suteikia per 80 proc. Apie savo problemas slaugytojai diskutavo Prezidentūroje surengtame Prezidento patariamosios žmogaus teisių apsaugos medicinos srityje tarybos darbo grupės slaugai posėdyje. Iš visos Lietuvos suvažiavę slaugos specialistai vienbalsiai tikino, kad slaugai skiriama per mažai dėmesio. "Slaugai suteikiamas prioritetas - tik deklaracijose. Apie ją gražiai kalbama iš tribūnų. Realiame gyvenime yra kitaip", - akcentuoja patariamosios Žmogaus teisių apsaugos medicinos srityje tarybos prie Respublikos Prezidento narys, kuruojantis slaugą, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas Algirdas Radvila.
"Žmonės palikti likimo valiai. Tam, kad galėtum slaugyti pacientus kaime, bent automobilį reikėtų turėti. Pasak A.Radvilos, didžiausią nerimą kelia kokybiškų slaugos paslaugų stygius. Ypač sudėtinga padėtis kaime. Tai lemia dideli darbo krūviai. Daugelyje įstaigų taupoma slaugytojų sąskaita. Vienoje ligoninėje slaugytoja gali aptarnauti 20 lovų, kitoje - dvigubai daugiau. Pasitaiko, kad naktimis budėti visame skyriuje su 50 ligonių lieka vos viena slaugytoja. Tai didelė netvarka. Perkrauti slaugytojai nebegali dirbti kokybiškai, nuo to kenčia ir pacientai."
"Ką kalbėti apie paslaugų kokybę, jei šiandien nėra net minimalių kokybės reikalavimų", - aiškina A.Radvila. Anot jo, slaugos paslaugas galima kaip tik nori interpretuoti. Yra rekomendacija, kad su šeimos gydytoju turi dirbti 2 ar net 3 slaugytojai, tačiau jos nesilaikoma. Slaugytojai piktinasi, kad jų teikiamos paslaugos nėra detalizuotos. Tai sudaro pagrindą jų darbą nuvertinti.
"Gydytojai dažnai teigia, kad tik jie uždirba pinigus, nes prie jų prisirašę ligoniai. Esą jie išlaiko slaugytojus. Tai netiesa. Mes sunkiai ir daug dirbame, didele dalimi prisidedame prie to, kad ligonis greičiau pasveiktų. Net 60 proc. sėkmės gydymo procese lemia slauga", - sako bendruomenės slaugytojas R.Kalcas.
Taip pat skaitykite: Apie reabilitacijos bendruomenes
Vilniaus rajono Mickūnų ambulatorijoje gydosi 1,8 tūkst. ligonių. Juos "apibėgti" tenka 2,5 slaugytojo. Ambulatorijai priklausantis kaimo medicinos punktas aptarnauja 600 žmonių, gyvenančių 8 kaimuose. Tolimiausias yra už 17 kilometrų nuo medicinos punkto. Jame dirbantis puse etato slaugytojas, be to, kad turi prižiūrėti namuose kūdikius, gimdyves, sunkiai sergančius ligonius, dar seka skiepų kalendorių, bendrauja su pacientais, užsiima medicininių dokumentų tvarkymu, dirba kompiuterių specialistu, registratoriumi, valytoju ir vairuotoju.
Ukmergės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Donata Rimienė sako, kad daugiausiai problemų kyla dėl to, jog į asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainius nėra įtrauktos visos procedūros, kurias atlieka slaugytojai. Jau nekalbant apie tai, kad slaugos įkainiai nėra atskirti nuo bendrų. Į slaugą kaip į podukrą žiūri ir sveikatos politikai. Kitaip niekaip neįmanoma paaiškinti, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje slaugą kuruoja vienas vienintelis vyriausiasis specialistas.
Pasak A.Radvilos, Lietuvoje yra per 30 tūkst. slaugos specialistų. Gydytojų - kone dvigubai mažiau. Jiems visa ministerija, slaugai - vienas žmogus. Daugelyje šalių skiriamas sveikatos apsaugos viceministras slaugai, jau nekalbant apie kitus specialistus, kuruojančius šią medicinos sritį. Slaugos specialistai siūlo pasekti šiuo pavyzdžiu. Tuomet būtų galima tikėtis, kad slaugos sektorius bus deramai atstovaujamas, slaugos paslaugos bus geriau planuojamos, koordinuojamos ir kontroliuojamos.
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Genovaitė Petrokienė mano, kad ministerijoje reikėtų ir atskiro departamento slaugai. Medikė ragina neuždarinėti kaimo medicinos punktų, kurie yra arčiausiai žmonių, nes bendrosios praktikos gydytojų kabinetai įrengti miestuose ir miesteliuose. Kaimuose jų labai nedaug. Pasiekti toliau esančias gydymo įstaigas senėjantiems gyventojams problemiška. Juolab kad į ligonines patenka tik patys sunkiausi ligoniai, dauguma kitų gydosi namuose. Be bendruomenės slaugytojų pagalbos jie neišsiverčia.
Padėtį gali pabloginti planai slaugos bei palaikomojo gydymo ligonines integruoti į antrojo lygio ligonines. "Kaime daugėja pagyvenusių, ligotų žmonių. Dėl didelių atstumų, sunkios socialinės padėties jiems ypač sunku teikti ambulatorines paslaugas. Jei ligoniui reikia sulašinti keliskart per dieną antibiotikus, o jis gyvena už 20 kilometrų, šią paslaugą jis turėtų gauti stacionare."
Taip pat skaitykite: Socialinės globos apibrėžimas
R.Kalcas siūlo sveikatos politikams kuo skubiau parengti slaugos paslaugų įstatymą. Jame būtų tikslinga numatyti ir jų kokybės kriterijus. Taip pat atskirti slaugos finansavimą nuo gydymo finansavimo bei nustatyti slaugos paslaugų įkainius. Jis ragina slaugytojams suteikti teisę išrašyti slaugos priemones: "Būtų racionaliau ir ekonomiškiau, jei receptus reikiamoms slaugos priemonėms rašytų slaugos specialistas. Jis geriau žino, kuriam ligoniui kokių priemonių reikia. O gydytojai sutaupytų laiko".
Pasak Prezidento patarėjos sveikatos klausimais Vitalės Vinickienės, šiuo metu darbo grupė kaip tik rengia Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įstatymą. Jame nebus apeita ir slaugos paslaugų kokybė.
Bendruomenės slaugytojų vaidmuo ir praktinė veikla
Bendruomenės slauga atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje, ypač kalbant apie žalingų įpročių prevenciją ir sveikatos ugdymą. Bendruomenės Slaugytojų Vaidmuo: į bendruomenės slaugytojas dauguma pacientų vis dar kreipiasi kaip buvo įpratę - "sesute, sesele". Tokio meilaus kreipinio nusipelnydavo medicinos seserys už dėmesį ir kvalifikuotą pagalbą. Nors sveikatos sistemos reforma jas pakrikštijo slaugytojomis, tiksliau apibūdindama jų atliekamą darbą, tačiau žmonėms šis žodis skamba gal šiek tiek valdiškai.
Kauno Centro poliklinikos Šeimos centre, įsikūrusiame Medvėgalio gatvėje, kartu su keturiais bendrosios praktikos gydytojais dirba trys bendruomenės slaugytojos. "Yra pacientų, pas kuriuos einame kasdien, kai kuriuos aplankome rečiau", - "Kauno dienai" teigė Šeimos centro bendruomenės slaugytoja Nida Rudaitienė. - Pacientams namuose tenka atlikti įvairių procedūrų: matuojame kraujospūdį, leidžiame vaistus į veną, raumenį. Jei ligonis sunkus, nevaikščiojantis, namiškius pamokome, kaip elgtis, kad nebūtų pragulų, kaip prausti neįgalų žmogų.
Tačiau mūsų darbas su pacientais - tai ne vien tam tikrų medicinos paslaugų suteikimas. Dalis mūsų darbo - tai ligų profilaktika ir prevencija. Žmonėms suteikiame žinių apie sveiką gyvenseną, kaip išsaugoti sveikatą. Jei ateinu į šeimą ir matau, kad yra rūkančiųjų, mandagiai paaiškinu apie rūkymo žalą. Jei žmogus turi didelį antsvorį, jo arterinis kraujospūdis padidėjęs, papasakoju apie mitybą. Pastebėjusi sergantįjį cukralige valgantį jam netinkančius produktus perspėju apie galimas neigiamas pasekmes ir atitinkamos dietos būtinybę. Nors kūdikius prižiūri pediatrės, bet jei ateinu į šeimą ir matau, kad jauna mama pasimetusi, mes turime kompetencijos patarti kūdikių priežiūros klausimais, kaip maitinti, prausti vaikutį."
Taip pat skaitykite: "Prieglobstis" parama
Savo pacientus bendruomenės slaugytojos kviečia atvykti į Šeimos centrą, kur jiems skaitomos paskaitos apie įvairių ligų rizikos faktorius, žalingų įpročių pasekmes, ligų profilaktiką. "Pacientų švietimas - labai svarbus mūsų darbo baras", - įsitikinusi N.Rudaitienė.
Slaugytojos darbas šiame Šeimos centre prasideda nuo paciento sutikimo ir dokumentų sutvarkymo iki pirminės apžiūros. "Slaugos kabinete pacientui pamatuojam kraujospūdį, temperatūrą, jei skundžiasi skausmais krūtinės plote - užrašome kardiogramą." Nida Rudaitienė mano, kad bendruomenės slaugytojos tampa lyg ir savo pacientų šeimų narėmis, jų artimomis bičiulėmis ir patarėjomis. "Būna, kad ateini pas pacientą vaistų suleisti, o jis pirmiausiai sako norįs išsipasakoti dėl kokių nors problemų šeimoje. Išklausome, nuraminame žmogų, nes jam dėl jaudulio ir kraujospūdis būna pakilęs. Žmogus išsipasakoja ir jam palengvėja", - pasakoja Nida Rudaitienė.
"Sunkios gyvenimo sąlygos, nedarbas veikia ir jaunų žmonių sveikatą. Jei aplankiusi pacientą randu jį pasimetusį, apimta nevilties, niekada nepalieku likimo valiai - stengiuosi pasikalbėti, nuraminti ar padrąsinti. Ypač daug dirbti reikia su onkologiniais ligoniais, kad jie atgautų viltį gyventi ir pasveikti. Dažnai pas tokius pacientus praleidžiu, jei tik yra galimybė, po valandą ar daugiau - juk nepaliksi žmogaus, kurį slegia neviltis".
Centro poliklinikoje ir jos filialuose - Šeimos centruose, įsikūrusiuose Medvėgalio ir K.Donelaičio gatvėse, dirba 49 bendruomenės slaugytojos. 25 iš jų dirba kartu su vidaus ligų gydytojais, 17 - su pediatrais, 7 - Šeimos centruose. Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja slaugai Danutė Golubevienė teigė, jog beveik visos slaugytojos įgijusios bendruomenės slaugos specializaciją, nuolat kelia kvalifikaciją, lanko paskaitas. "Jos turi mokėti ir žinoti daugelį dalykų", - sakė D.Golubevienė.
Dainavos poliklinikos bendruomenės slaugytoja Danutė Petruškevičienė apylinkėje dirba nuo 1984 metų. "Darbo daug. Mūsų apylinkėje 1740 pacientų. Iš jų - nemažai vyresnio amžiaus žmonių, senukų, kurie patys negali ateiti į polikliniką. Mes juos lankome namuose. Dažniausiai šiems pacientams tenka leisti vaistus, atlikti kitas procedūras. Jie mūsų labai laukia, nori, kad ateitume ne vien dėl to, kad jiems reikia medicinos paslaugų. Jie nori pabendrauti, dėmesio", - pasakoja Danutė Petruškevičienė.
Bendruomenės slaugytojų darbas nelengvas, o ir kiekvienas pacientas nori sulaukti ne tik kvalifikuotos pagalbos, bet ir žmogiškos šilumos, rūpestingo žodžio. Ne vienas Danutės Petruškevičienės pacientas ją gyrė ir džiaugėsi jos darbu. D.Petruškevičienė, kaip ir kitos bendruomenės slaugytojos, pusę darbo dienos - 4 valandas dirba poliklinikoje kartu su bendrosios praktikos gydytoja, kitas 4 valandas - apylinkėje lankydama savo pacientus.
Slaugos poreikis namuose pastaruoju metu didėja dėl sutrumpėjusio ligonių gydymo stacionaruose. Pacientai po operacijų anksčiau išleidžiami namo ir jiems dar reikia slaugytojo pagalbos.
Dainavos poliklinikos slaugos administratorė Daiva Špiliauskienė tvirtino, kad bendruomenės slaugytojų darbas - asmens sveikatos priežiūra, sveikos gyvensenos propagavimas, ligų profilaktika, medicinos paslaugos - orientuotas į šeimą: nuo vaikų iki pačių vyriausiųjų. Pagrindiniai bendruomenės slaugytojų veiklos aspektai: Ligų profilaktika ir prevencija. Žinių apie sveiką gyvenseną suteikimas. Pagalba šeimoms, susiduriančioms su žalingais įpročiais. Pacientų švietimas apie ligų rizikos faktorius. Pirmosios apžiūros atlikimas ir kardiogramų užrašymas. Emocinė parama ir konsultacijos pacientams ir jų šeimoms.
Pagalba vaikams ir šeimoms, susiduriančioms su priklausomybėmis
2000 m. Jūsų centras teikia paslaugas vaikams ir paaugliams, augantiems šeimose, kurių nariai neretai turi žalingų priklausomybių. Ar lengva vaikams išvengti rizikos perimti tėvų elgesio modelį? Aušra Žukauskaitė: Vaikų dienos centrą lanko įvairių sunkumų patiriantys vaikai, gaunantys socialinę, finansinę paramą, patiriantys įvairių sunkumų mokyklose ir šeimose. Šeimų, kuriose klesti žalingos priklausomybės, vaikai gali perimti tėvų elgesio modelį arba elgtis visiškai atvirkščiai. Tačiau neretai vaikai, nematę kitokio pavyzdžio, perima tėvų elgesio modelį.
Mūsų centro darbuotojų atsakomybė ir pareiga yra padėti vaikams išvengti priklausomybių, pakeisti požiūrį į gyvenimą suvokiant, kad priklausomybė, nepriteklius nėra kažkokia dogma, kad mes galime savo gyvenimą keisti. Padėdami tėvams stengiamės, kad jie keistų savo požiūrį į vaiką, rodydami jam didesnę meilę, atliepdami vaikų poreikius. Kadangi daugiausia dirbame su šeimomis, patiriančiomis socialinių ir ekonominių sunkumų, stengiamės, kad kuo mažiau vaikų būtų paimta iš šeimų. Teikiame tėvams konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo paslaugas.
Labai svarbi bendruomenės savitarpio pagalba vaikams, augantiems šeimose, kamuojamose nuolatinio nepritekliaus, socialinių ir ekonominių grėsmių. Dažnam vaikui toks tėvų gyvenimo būdas tampa norma - jie į tai žiūri kaip į neišvengiamybę.
Pagalbos priemonės vaikams: Socialinė ir finansinė parama. Konsultacijos ir informavimas. Tarpininkavimo paslaugos. Pagalba keičiant požiūrį į gyvenimą.
Kokią pagalbą teikiate vaikams, susiduriantiems su nepriežiūra, prievarta, žalingų priklausomybių rizika? A. Ž.: Vaikai nuolat gyvena tėvų problemomis, jie patiria nuolatinį stresą. Jie nenori būti namuose, norėtų likti dienos centre nakvoti. Bet laikui bėgant vaikai prie to prisitaiko, ir jiems toks gyvenimo būdas tampa norma. Sulaukus 16-17 metų išlenda psichologinės žaizdos, dvasiniai sukrėtimai, ir tuomet atsiranda ankstyvas nelauktas nėštumas, nusikaltimai, valkatavimai, nedarbas.
A. Ž.: Mes suprantame, kad jiems labai sunku. Kažkas pas juos ateina ir pasako, kaip gyventi. Jie nenori, kad policija, vaiko teisių tarnybos, socialiniai darbuotojai kontroliuotų jų gyvenimą. Bet kadangi jie nesupranta, kad gali būti kitaip, jiems reikia mūsų pagalbos. O mūsų tikslas - nutraukti grandinę, kuri yra kaip paveldas per kartas. Tad rašome projektus, norėdami nuo mažens padėti vaikams, nes paaugliams padėti žymiai sunkiau. Paaugliai tėvų problemas perkelia į save, kartais net nebenori gyventi, nes nepajėgia pakelti situacijos.
Mes mokome vaikus gaminti maistą, tvarkytis, ruošti pamokas, taip pat vyksta dailės, sporto, psichoterapijos užsiėmimai. Mūsų projekte "Kai žinių turiu, tai ir rinktis teisingai galiu" numatytos kelios kelionės, į kurias kviečiame vykti ir tėvus. Jei kartu su 30 vaikų vyksta 5 tėvai - tai jau didelis laimėjimas. Tuos žmones galima suprasti - dažnai jie neišeina į viešumą net kelis mėnesius, nes visas pasaulis jiems atrodo kaip priešas.
Vieniems labai nori ir stengiasi, o kiti girtavimą yra perėmę iš tėvų ir senelių. Jie susizgrimba tik tada, kai paimamas vaikas. Dabar yra įstatymų, kad tėvai negali gerti vaikų akivaizdoje, o reikia kelių dešimtmečių, kad požiūris pasikeistų. Reikia suprasti, kad girtavimas nėra pavyzdinis modelis.
Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio dalyvaujate projekte "Kai žinių turiu, tai ir rinktis teisingai galiu", skirtame alkoholio vartojimo prevencijai. Papasakokite apie šį projektą: kokio amžiaus vaikams ir jaunuoliams jis skirtas? Kokie jo tikslai? Ieva Dumbliauskaitė: Tikslinės projekto grupės yra dvi: 7-12 metų vaikai ir 13-16 metų paaugliai. Siekiame vaikams suteikti teorinių žinių apie neatsargų vaistų vartojimą, tabako, alkoholio gaminius, taip pat energetinius gėrimus, kurių pardavimas vaikams jau, beje, yra uždraustas.
Vaikams organizuojame kūrybines dirbtuvėles, protmūšius, žaidžiame žaidimus, kurie padeda įtvirtinti teorines žinias. Su vaikais dirba psichologai, jie moko atsakomybės - kad vaikai neįjunktų į žalingų medžiagų vartojimą ir išmoktų pasakyti "ne". Vaikams svarbu turėti savo vertybes ir tvirtą nuomonę apie tai, kas jiems svarbu. Organizuojame vaikų laisvalaikio užimtumą, siekdami atitraukti juos nuo žalingų užsiėmimų.
Vaikams dažnai atrodo normalu išgerti kasdien - nes jie mato savo tėvus taip elgiantis. Mes mokome vaikus, o jie grįžta namo ir mato priešingus dalykus. Gana sunku pritraukti vaikus lankyti dienos centrą, o teorinės paskaitos jiems neįdomios… Tuomet remiamės praktika ir analizuojame vaiko išgyvenimus, aptardami konkrečią situaciją ar filmą. Turime savanorių iš įvairių organizacijų, įmonių vadovų, kurie ateina ir pasakoja savo gyvenimo istorijas.
Kaip bendraujate su centro lankytojų tėvais? I. D.: Geriau sekasi bendrauti telefonu, nes tėvus pasikviesti atvykti sudėtinga. Jei jie atvyksta į didžiąsias šventes - šv. Kalėdas ar šv. Velykas - mes stengiamės kuo labiau su jais pabendrauti. Bet šiaip pakviesti pokalbiui apie tai, kaip auklėti vaikus, yra sunku. Tėvai turi savo įsivaizdavimą: pasakiau, ir vaikas turi klausyti. Mes bandome jiems paaiškinti, kad dabartiniai vaikai nebūtinai elgiasi taip, kaip jų tėvai vaikystėje.
Nors tėvai sunkiai tai priima, mes tikime savo darbu, tikime, kad nors vienas sakinys įstrigs tam tėvui ar mamai, ir jis sureaguos. Su tėvais bendraujame neformalioje aplinkoje, prie arbatos, ir atsiliepimų būna kuo geriausių, nors tų susitikimų galėtų būti ir daugiau. Rugpjūčio mėnesiui parengėme projektą kelių dienų vaikų išvykai kartu su tėvais.
Pagrindinės bendruomenės slaugytojų veiklos sritys
| Veiklos Sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Ligų Profilaktika | Rizikos faktorių nustatymas, švietimas apie prevencines priemones. |
| Sveikatos Ugdymas | Žinių apie sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, žalingų įpročių vengimą suteikimas. |
| Pagalba Šeimoms | Konsultacijos, parama, tarpininkavimas sprendžiant šeimos problemas, susijusias su priklausomybėmis. |
| Pirmosios Apžiūros | Kraujospūdžio matavimas, temperatūros nustatymas, kardiogramų užrašymas. |
| Emocinė Parama | Išklausymas, nuraminimas, padrąsinimas, vilties suteikimas. |
Apibendrinant, bendruomenės slaugytojai atlieka svarbų vaidmenį ne tik teikiant medicinos paslaugas, bet ir šviečiant visuomenę apie sveiką gyvenseną bei padedant šeimoms, susiduriančioms su žalingais įpročiais. Jų darbas yra orientuotas į šeimą, nuo vaikų iki senyvo amžiaus žmonių, ir apima įvairias veiklas, nuo ligų profilaktikos iki emocinės paramos.
tags: #tamosiunas #a #ir #kt #bendruomene #ir