Ar kada susimąstėte, kaip sukaupti pakankamai lėšų senatvei ir užsitikrinti finansinį saugumą ateityje? Vienas iš įrankių tam - investiciniai fondai, kurie kaupia ir investuoja jūsų lėšas, kad jos augtų ilguoju laikotarpiu.
Esminiai pensijų fondo veikimo principai
L. Grinevičius pasakoja, kad pradiniame etape fondą galima įsivaizduoti kaip piniginę, kurios priežiūra, auginimas ir saugojimas patikimas jos valdytojui. „Pačioje pradžioje žmogus, kuris kaupia konkrečiame fonde, į jį perveda pinigus. Už šią sumą jis įsigyja vadinamuosius fondo vienetus - tai patvirtinimas, kiek lėšų yra sukaupta. Kai pinigai patenka į fondą, valdytojas juos investuoja į įvairų turtą. Paprastai tai būna investicinės priemonės: vertybiniai popieriai, akcijos, obligacijos ar kitų fondų vienetai“, - aiškina specialistas.
Pasak jo, kai lėšos investuojamos, jų vertė natūraliai kinta kartu su rinkos svyravimais. „Atitinkamai keičiasi ir mūsų turimų fondo vienetų vertė - ji priklauso nuo to, kaip keičiasi fondo turto vertė. Jei fonde būtų laikomi tik pinigai, vertė visada išliktų tokia pati, tačiau investicijos suteikia galimybę ilguoju laikotarpiu tą vertę auginti.“
II pakopos pensijų fondų atveju sukauptų lėšų paprastai negalima išsiimti bet kada - jos skirtos ilgalaikiam kaupimui senatvei. Vis dėlto žmogus gali pasirinkti, kokiame fonde nori kaupti, ar keisti jį priklausomai nuo savo amžiaus, rizikos tolerancijos ir ilgalaikių tikslų.
Kas rūpinasi fondų apsauga?
„Suprantama, kad kaupiant fonde norime būti tikri - lėšos turi likti saugios ir nebūti pasisavintos. Šiandien tam sukurta daug saugiklių. Pirmiausia, fondo valdytojas yra kruopščiai vertinamas finansinių institucijų ir turi gauti licenciją - leidimą vykdyti veiklą“, - sako L. Grinevičius.
Taip pat skaitykite: išsami Swedbank pensijų fondų apžvalga
Lietuvoje šiuos klausimus prižiūri Lietuvos bankas. Vertinama fondo valdytojo kompetencija, turimi įrankiai ir nepriekaištinga reputacija. „Leidimas suteikiamas tik po išsamių patikros etapų, kai nustatoma, kad valdytojas atitinka visus reikalavimus. Tačiau tai tik pirmas saugiklis - priežiūra nesibaigia gavus licenciją. Svarbus ir pats fondo veiklos reglamentavimas. Valdytojai privalo aiškiai apibrėžti, kaip bus disponuojama investuotomis lėšomis: į kokias turto klases investuojama, kokiomis proporcijomis, kokie yra ribojimai. Visos taisyklės derinamos su priežiūros institucijomis“, - aiškina specialistas.
Fondo lėšos patenka ne tiesiogiai į valdytojo rankas, o į depozitoriumą - nepriklausomą trečiąją instituciją. „Valdytojas gali tik duoti nurodymus depozitoriumui, kur investuoti pinigus, ką parduoti ar keisti. Depozitoriumas tikrina, ar visos operacijos atitinka patvirtintas taisykles. Bet kokie nukrypimai yra sustabdomi, todėl lėšos lieka saugios“, - pabrėžia L. Grinevičius.
Eksperto teigimu, paskutinis saugumo sluoksnis veikia pačiose fondų valdymo bendrovėse. „Čia dirba atitikties ir rizikos valdymo specialistai, kurie prižiūri, kad visos operacijos atitiktų fondo taisykles. Nors jie yra įmonių darbuotojai, jų veikla - savarankiška. Jie reguliariai teikia ataskaitas fondo valdybai, užtikrindami, kad nebūtų nuokrypių nuo nustatytų taisyklių.“
Gyvenimo ciklo investavimo principas
Pasak T. Bakučio, antros pakopos pensijų fondų valdymo koncepciją lemia gyvenimo ciklo fondai ir jų valdymo filosofija. Didesnė jaunesnių amžiaus grupių dalyvių turto dalis investuojama į rizikingesniais laikomus aktyvus: akcijas, alternatyvias investicijas (pvz., startuolius). Laikui bėgant, rizikingo turto dalis mažėja ir investuojama į santykinai saugesniais laikomus skolos vertybinius popierius.
„Kai nusprendžiame, kuri turto dalis turi būti paskirstoma tarp akcijų ir obligacijų, parenkami tinkamiausi instrumentai. Vadovaujamės pasauliniu akcijų indeksu - pagal jį investuojame ir stengiamės atspindėti jo proporcijas. Kaip aktyvūs valdytojai, investuojame į tam tikrus geografinius regionus, jei manome, kad tai atneš investuotojams didesnę grąžą, parenkame skolos instrumentus tarp vyriausybių, įmonių obligacijų“, - teigia fondų valdytojas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Swedbank“ pensijų planą
Jis priduria, kad patrauklių grąžos galimybių yra investuojant ir Baltijos šalių rinkose: „Esame vieni ryškiausių dalyvių ir vietinėse kapitalo rinkose - aktyviai dalyvaujame kaip investuotojai į privatų kapitalą, nekilnojamąjį turtą, esame įsigiję miškų, tad šioje rinkoje ilguoju laikotarpiu matome vertę“.
Su laiku investicijų rizika mažėja
„Kai fonduose yra daugiau akcijų, svyravimai gali būti didesni, tačiau ilguoju laikotarpiu svyravimai išsilygina. Gyvename permainų laikais, tad jau esame prisitaikę prie besikeičiančios finansinės aplinkos. T. Bakučio teigimu, rinkų judėjimas ir pensijų fondų rezultatų svyravimai atliepia investavimo koncepciją, pavyzdžiui, jaunesniems pensijų fondų dalyviams, kurių turtas investuojamas rizikingiau, pensijų fondų vertės sumažėjimas šiais metais viršijo 10 proc. O tiems, kuriems nedaug liko iki pensinio amžiaus, toks svyravimas siekia tik 2-3 proc.“
Kaip pasirinkti fondą?
Kiekvienas investicinis fondas turi savitą strategiją, kryptis, rizikas. Todėl renkantis fondą svarbu pagalvoti, kas yra priimtina būtent jums. „Investavimo rizika turėtų atitikti kliento amžių. Kuo jaunesnis žmogus, tuo jo investavimo horizontas yra platesnis, per ilgą laikotarpį gali rizikingiau investuoti. Kuo labiau artėjame prie pensinio amžiaus, tikėtina, turime sukaupę vis didesnį turtą ir tada svarbiausia - kaip jį išsaugoti ir gal kažkiek papildomai uždirbti, tačiau nesivaikant didelės grąžos ir per daug nerizikuojant.“
Anot eksperto, rizika siejama su kainos svyravimais. „Jeigu fondas didesnės rizikos, tai reiškia, kad fondo vienetų kainos svyravimo amplitudė gali būti didelė. Kuo amplitudė mažesnė, tuo mažesnė ir fondo rizika“. Šis aspektas valdomas pasitelkiant skirtingus finansinius instrumentus ir investavimo strategijas. „Pavyzdžiui, akcijų svyravimo amplitudė didelė, o mažiau rizikingi instrumentai - obligacijos, kurių vertė dažniausiai keičiasi nežymiai.“
L. Grinevičius primena svarbiausius veiksnius renkantis fondą:
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie „Swedbank“ pensijas
- Įvertinkite savo amžių, finansinius tikslus ir rizikos toleranciją.
- Pažiūrėkite, kokius instrumentus fondas naudoja ir kaip pasiskirsto rizika tarp jų.
- Atsižvelkite į fondų istorinius rezultatus, bet nepamirškite, kad praeities grąža negarantuoja ateities rezultatų.
- Jei nesate tikri, pasikonsultuokite su finansų specialistu - net trumpas pokalbis gali padėti pasirinkti tinkamiausią fondą pagal jūsų poreikius.
Swedbank fondų rezultatai ir tvarus investavimas
„Swedbank“ pasirinkta strategija gyvenimo ciklo fondų lėšas nukreipti į tvarias investicijas, jų dalyviams leidžia džiaugtis ne tik trumpalaike, bet ir rinkoje pirmaujančia, stabilia ilgalaike grąža. Nuo 2019 m. investavimo strategija, nukreipta į tvarias investicijas, „Swedbank“ pensijų kaupimo klientams užtikrino ilgalaikę grąžą, kuri buvo viena didžiausių rinkoje.
„Swedbank“ II pensijų pakopos fondų, didesnę lėšų dalį investuojančių į akcijas ir skirtų jaunesnio amžiaus klientams, penkerių metų grąža yra perkopusi 80 proc. ir patenka tarp didžiausių rinkoje. Vyresniems klientams skirtų fondų „Pensija 1968-1974“ ir „Pensija 1961-1967“ grąža siekia atitinkamai 75 proc. ir 42 proc. ir yra didžiausia rinkoje. Šių fondų uždirbta grąža rinkos vidurkį lenkia maždaug trečdaliu.
„Swedbank“ taip pat skiria daug dėmesio tvarumui. „Tai ne išimtis ir II pakopos fondų investicijose. Vienas iš svarbių vertinimo kriterijų - kiek investicinis instrumentas yra tvarus. Tai apima CO₂ emisijų mažinimą, investavimą į tvarias įmones ir jų augimo skatinimą“, - sako ekspertas.
Pasaulinės tendencijos
Remiantis Morgan Stanley duomenimis, tvariai investuojantys fondai praėjusiais metais vidutiniškai uždirbo apie 1,5 karto didesnę grąžą nei tradiciniai fondai - atitinkamai 12,6 proc. ir 8,6 proc. Tvarus investavimas reiškia, kad fonduose laikomas kitoks krepšelis investicijų nei bendras rinkos indeksas. Dėl to gali pasitaikyti laikotarpių, kai tvariai investuojančių fondų ir rinkos rezultatai išsiskiria.
Skaičiavimų prielaidos ir kaupiamo rezultato pavyzdžiai
Svarbu! Skaičiavimui naudojame šiuos duomenis: akcijų grąža - 7 %, obligacijų grąža - 3 %, o bendra grąža skaičiuojama pagal „Swedbank“ gyvenimo ciklo pensijų fondams numatytą rizikingų aktyvų dalį per visą kaupimo laikotarpį. Jeigu įvesite kitokią grąžą, jūsų nurodyta grąža bus naudojama skaičiavimams.
Jei darome prielaidą, kad II pakopos pensijų fondų dalyvis prie sistemos prisijungė pačioje pradžioje ir visą laiką joje kaupė maksimalia apimtimi, šiandien tokioje pensijų fondo sąskaitoje turėtų būti sukaupta apie 18,7 tūkst. eurų. Žvelgiant į ateitį, darome prielaidą, kad šiandien tokiam dalyviui iki pensijos dar likę 23 metai.
Jei kaupiantysis nusprendžia nieko nekeisti ir tęsti kaupimą, tai atsižvelgus į minėtas prielaidas, laikotarpio pabaigoje jo pensijų fonde galėtų būti sukaupta daugiau kaip 130 tūkst. eurų. Vadinasi, dabartinė lėšų suma išaugs apie 7 kartus. Pagal dabartinę anuitetų apskaičiavimo metodiką, tokia suma galėtų virsti apie 590 eurų per mėnesį siekiančia išmoka.
Kaip galutinį rezultatą galėtų paveikti dalies lėšų atsiėmimas? Skaičiavimai rodo, kad poveikis būtų mažesnis nei galima manyti iš pirmo žvilgsnio. Atsiėmus ketvirtadalį lėšų (kurios neviršija paties dalyvio įmokų), „nuostolius“ būtų galima atstatyti per 2-3 metus ir toliau auginti finansinį turtą. Per ateinančius dešimtmečius galima sukaupti beveik 117 tūkst. eurų siekiančią sumą, kuri užtikrintų apie 530 eurų per mėn. sudarančią anuiteto išmoką. Vadinasi, atsiėmus ketvirtadalį lėšų dabar, tačiau aktyviai kaupiant toliau, galutinė išmoka bus mažesnė apie 10 procentų.
Net tuo atveju, jei dabar nusprendžiama atsiimti sukauptas lėšas, t. y. savo įmokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, bet pradėjus kaupti II-oje pakopoje iš naujo, ateinantys keli dešimtmečiai nuoseklaus kaupimo vis tiek padės pasiekti gana neblogą rezultatą - galutinė suma siektų apie 76 tūkst. eurų. Tokia suma turėtų užtikrinti apie 340 eurų per mėn. siekiančią anuiteto išmoką.
Jei atsiimtas lėšas gyventojas nuspręstų perkelti į III pakopos pensijų fondą ir į jį kas mėnesį pervestų 3 proc. nuo savo atlyginimo, per ateinančius du dešimtmečius jis sukauptų kiek daugiau nei 90 tūkst. eurų. Galutinė suma būtų apie 40 tūkst. eurų mažesnė nei aktyviai kaupiant II pensijų pakopoje dėl 2 priežasčių - atsiimtos mažesnės sumos ir valstybės paskatos nebuvimo.
| Scenarijus | Apytikslė sukaupta suma | Apytikslė mėn. anuiteto išmoka |
|---|---|---|
| Tęsiant kaupimą II pakopoje | ~130 000 € | ~590 € |
| Atsiėmus 25% ir toliau kaupiant | ~117 000 € | ~530 € |
| Visiškas atsiėmimas ir naujas kaupimas | ~76 000 € | ~340 € |
| Įmokų sustabdymas, paliekant lėšas | ~55 000 € | ~250 € |
Finansinio raštingumo ir vartotojų elgsena
L. Grinevičius pastebi augantį vartotojų susidomėjimą investavimo galimybėmis, tačiau žinios apie tai vis dar ribotos. „Kuo mažiau informacijos pasiekia mus, tuo didesnis išlieka nepasitikėjimas. Dalis žmonių bijo, kad pinigus atiduos „bet kam“, oficialiai veikiančius fondus laiko nepatikimais.“
Taip pat trūksta supratimo, kad investicinis laikotarpis yra banguotas: natūralu, kad pasitaikys ir kilimų, ir kritimų. „Žmonės būna ramūs, kol rezultatas yra teigiamas, fondo vertė auga. Tačiau kai trumpalaikiu laikotarpiu rezultatas tampa neigiamas, atsiranda didelis nerimas, pasipiktinimas. Pastebime, kad didesnės edukacijos banga ateina tuomet, kai investicinis rezultatas būna neigiamas.“
Rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių dar tik pradeda galvoti apie papildomą kaupimą ateityje ir dažniausiai renkasi konservatyvias sumas. Neseniai portale lrytas.lt atlikta apklausa atskleidė, kiek Lietuvos gyventojai papildomai galėtų skirti pensijai. Absoliuti dauguma - 46 proc. respondentų teigė, kad tam skirtų iki 50 eurų per mėnesį. Dar 22 proc. pasirinktų 50-100 eurų, 12 proc. galėtų skirti 100-200 eurų, o apie 17 proc. - daugiau nei 200 eurų kas mėnesį.
Praktiniai patarimai kaupiantiems
- Pasirinkite fondą pagal amžių ir rizikos toleranciją.
- Reguliarios įmokos yra itin svarbios - jos turi didelę įtaką galutiniam rezultatui.
- Stebėkite fondo veiklos rezultatus, bet nepamirškite, kad dėmesį reikėtų skirti ilgajam laikotarpiui.
- Jei norite papildomai investuoti, derinkite II pakopą su III pakopa ar kitais investavimo įrankiais, atsižvelgdami į mokesčius ir grąžos prielaidas.
- Pasinaudokite interneto banku, kur galite rasti visą informaciją apie savo fondą ir atlikti pakeitimus.
„Fondo grąža - vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pasitikėjimą. Pašnekovas pažymi, kad ilguoju laikotarpiu „Swedbank“ fondai išsiskiria konkurencinga grąža: tai rodo nuoseklų, atsakingą požiūrį į klientų investicijas. „Investuojant svarbu kantrybė - pensijų kaupime rezultatai ateina su laiku“, - teigia L. Grinevičius.