Sveikata - vienas svarbiausių socialinių ir asmeninių gyvenimo išteklių. Reikia pasidžiaugti tuo, kad Lietuvoje vis plačiau pradedame ne tik kalbėti, bet ir vystyti sveikatos turizmą. Tačiau tai vyksta ne taip sparčiai, kaip galėtų, turint tokius gamtinius bei rekreacinius išteklius ir jų pritaikymo galimybes.
Ką apima sveikatos ir sveikatingumo turizmas
Pateiktame pirmame paveiksle sveikatos turizmo šaka yra išskirstoma į kelias grupes, tai sveikatinimo bei sveikatingumo turizmą. Sveikatinimo turizmas gali būti suvokiamas kaip sveikatos atstatymo būtinybė. Sveikatingumo sveikatos prevencijos priemonė, paslaugų paketas teikiamas tikslu užkirsti kelią sveikatos sutrikimams.
Sveikatinimo turizmą sudaro gydomojo pobūdžio paslaugos siekiant suteikti gydymą ar reikalingą reabilitaciją po gydymo. Sveikatingumo turizmo paketas apima paslaugas, kur suteikiamos gydymo prevencijai teikti sveikatingumo, grožio puoselėjimui skirtos paslaugos. „Sveikatos turizmas - ne tik ligoninės, tai ir SPA procedūros, netradicinė medicina, turizmo ir apgyvendinimo verslai“, - pasakojo pranešėjai.
Lietuvos privalumai ir neišnaudotas potencialas
Lietuva turi itin gerų SPA centrų, kurortų, sanatorijų ir reabilitacijos centrų, kurie yra populiarūs tiek šalies gyventojų, tiek atvykstamojo turizmo atstovų tarpe. Turistai pageidauja ir paslaugų, kurios neatsiejamos nuo atsipalaidavimo, ieškoma kūno, proto dvasios ar streso valdymo programų.
Patogi geografinė padėtis, europiniai medicinos standartai, aukšta specialistų kvalifikacija, rusakalbis ir anglakalbis medicinos personalas, asmeninis dėmesys ir aukštas aptarnavimo lygis bei prieinamos paslaugų kainos, ypač palyginus su Vakarų šalimis, yra Lietuvos konkurencingumą rinkoje didinantys veiksniai. Dėl geografinio, kalbinio ir kultūrinio artumo Lietuva yra prieinamesnė Rytų rinkoms. Lietuvos patrauklumą rinkoje didina ir tai, kad Lietuva turi daugiau gydytojų ir lovų nei kitos ES šalys ir turi potencialo priimti reikšmingus medicinos turistų srautus.
Taip pat skaitykite: „Impuls“: socialiai atsakingas verslas
Ekonominis poveikis ir eksporto galimybės
„Sveikatos turizmas - viena perspektyviausių ir ilgalaikių Lietuvos eksporto sričių“, - akcentavo pranešėjai. „Vidutinis medicinos turistas, palyginti su atvykusiu atostogauti, gali išleisti 5-10 kartų daugiau pinigų paslaugoms, susijusioms ne tik su medicina, bet ir su turizmu bei apgyvendinimu“, - sakė konferencijos dalyviai.
Tokios tendencijos skatina mintis apie aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto didinimą. Lietuvos kelionių verslo asociacija pristatė turizmo gaires ir ambicingą tikslą - 2030 metais turistai mūsų šalyje išleis 5 milijardus eurų. Per 2019 metus Lietuvą aplankė beveik 3 mln. turistų. Lietuvos medicinos paslaugų kokybę vertinant, „Man atrodo, kad Lietuva turi visko, tik ne motyvacijos“, - sakė vienas iš pašnekovų.
Klasterių ir rinkodaros vaidmuo
Ponas Paškevičius teigia, kad būdas ne tik skatinti medicinos turizmą, bet ir suteikti galimybių iš jo naudos gauti kuo daugiau verslų - klasteriai. „Svarbus suvokimas, kad sveikatos turizmas - viena perspektyviausių ir ilgalaikių Lietuvos eksporto sričių“, - akcentavo jis.
„Labai svarbu yra atrasti tikslines savo rinkas ir nuolat komunikuoti su jomis, reklamuotis ir didinti savo žinomumą“, - kalbėjo pranešėjai. Kaip pagrindinį Lietuvos trūkumą minėjo prasta rinkodara: be reklamos ir tikslinių rinkų atskyrimo universalumas mažai ko vertas. „Nėra šalių, į kurias vyktų medicinos turistai iš viso pasaulio - dažniausiai jie renkasi kaimynines ar nelabai tolimas šalis, atitinkančias jų lūkesčius“, - pažymėjo ekspertai.
Rinkos, į kurias siūloma orientuotis Lietuvos verslininkams, yra Skandinavija, arabų šalys ir kaimynai - Baltijos bei Rytų Europos valstybės. „Atrandame suomių rinką. Jiems nereikia nieko aiškinti, kaip nereikia aiškinti nei lenkams, nei latviams“, - atkreipė dėmesį viceministras.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie "Regsana"
Sezoniškumo mažinimas ir vietinė nauda
„Medicinos turizmas, kuriuo galima užsiimti visus metus, yra puiki išeitis kovojant su sezoniškumu“, - pasakojo konferencijos dalyviai. Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos sektorius turi stiprias tradicijas: „Sveikatos turizmas turėtų būti viena prioritetinių šakų. Turime tokias gilias sanatorinio gydymo tradicijas ir visas galimybes: kurortai, gamtiniai veiksniai, sanatorijos.“
Vienas iš dialoge pateiktų pavyzdžių: „Vien į Druskininkus gegužę-rugpjūtį atvykdavo 6 tūkstančiai klientų iš Izraelio. Tai reikšdavo maždaug 58 tūkstančius lovadienių. Izraelio klientas - ilgalaikis: atvykęs į kurortą, čia jis praleidžia nuo 10 iki 15 dienų.“ Tokie srautai kuria darbo vietas ir didina vietinių verslų pajamas: viešbučiai, restoranai, transporto paslaugos, vietiniai tiekėjai.
Socialinis poveikis ir sveikatos ekonomika
Besivystančios gydymo technologijos ir gerėjantis medicinos paslaugų prieinamumas yra reikšmingos gyventojų sveikatos lygio gerėjimo determinantės, tačiau jos nėra vienintelės. Visuomenės sveikatos mokslų tradicija teigia, kad sveikatos paslaugų dinamika apsprendžia apie 20 procentų, o sveika gyvensena, socialinė ir fizinė aplinka bei genetiniai faktoriai likusius apie 80 procentų gyventojų sveikatos lygio pagerėjimo.
Ryšio tarp ekonomikos ir sveikatos lygio sudėtingumas nereiškia, jog šis ryšys neegzistuoja. Didėjantis gamybos kiekis kuria prielaidas sveikatos stiprinimui, bet ir sveikatos lygio gerėjimas kuria prielaidas ekonominei plėtrai: sveikesnių žmonių darbas yra kūrybiškesnis ir našesnis. Straipsnyje hipotezė, kad ekonomikos kilimas lemia sveikatos lygio gerėjimą, priešpastatyta hipotezei, kad sveikatos lygio gerėjimas lemia ekonomikos kilimą; tikrovėje tarp BVP ir VGT dinamikų egzistuoja abipusis priežastinis ryšys.
Sveikatos išlaidų struktūra ir investicijos
Bendrosios Lietuvos išlaidos sveikatai 2008 metais sudarė maždaug 6,7 milijardo eurų, iš kurių tik maždaug 22 procentai buvo statistikos apskaitomos valstybinio sektoriaus išlaidos sveikatai. Marc Lalonde koncepcijoje kalbama apie tai, kad sveikatos paslaugos ir prekės lemia apie 20 procentų pažangos gyventojų sveikatos srityje. Panašiai ir analizė rodo, kad valstybės finansuojamos sveikatos paslaugos sudaro apie 25 procentų Lietuvos bendrųjų išlaidų sveikatai.
Taip pat skaitykite: Sveikatingumo ir grožio verslo studijos SMK
Pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo dalis ekspertų pasisakė už sveikatos sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą, tačiau apžvalgos rašymo laikotarpiu vyrauja vertinimai, kad šalyje medikų trūksta. Europos Sąjungos valstybių statistika rodo, jog sveikatos sektorius plečiasi ir darosi vis svarbesnis ekonomikai.
Struktūrinės problemos ir strateginės kryptys
„Man gaila, kad gairių pristatyme nebuvo nė žodeliu užsiminta apie dideles pajamas generuojantį sveikatos turizmą“, - apgailestavo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė. Turizmo rinkodaros specialistas akcentavo, kad didžiausia kliūtis sveikaus, darnaus turizmo tikslams pasiekti - turizmo sektoriaus susiskaldymas: „Vyksta toks „kaladėlių dalijimasis“ - čia tavo, čia mano.“
„Į tai ir reikėtų atkreipti dėmesį Lietuvai - svarbu, kad bet kokia strategija būtų ilgalaikė, o ne kuriama keleriems metams“, - teigė ekspertai. Jie pabrėžė, kad labai svarbu atrasti tikslines rinkas ir nuolat komunikuoti su jomis, reklamuotis ir didinti savo žinomumą.
Rekomenduojamos prioritetinės kryptys
- Formuoti ilgalaikes rinkodaros kampanijas ir identifikuoti prioritetines rinkas (Skandinavija, arabų šalys, Baltijos ir Rytų Europa).
- Skatinti klasterių kūrimą, jungiant verslą, mokslą ir valdžią, siekiant kainų sinergijos ir efektyvesnio paslaugų paketo rinkodaros.
- Investuoti į mineralinių ir geoterminių išteklių panaudojimą - ypač Vakarų Lietuvoje glūdinčio geoterminio vandens galimybes.
- Vystyti paslaugų paketų integraciją: medicinos paslaugos + reabilitacija + poilsis + rekreacija.
- Diegti kokybės ženklinimą ir tarptautinius standartus, kad stiprintų pasitikėjimą užsienio klientų akyse.
Praktiniai pavyzdžiai ir sektoriaus patirtys
Pasaulinės tendencijos rodo, kad sveikatinimas ir medicininės turizmo paslaugos tvirtais žingsniais kuria pridėtinę vertę. Gražvydo Mockaus, Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovo, teigimu, „LitCare“ prognozės rodė, kad metinis į Lietuvą atvykstančių medicinos turistų skaičius gali augti 15% ir metinės pajamos iš sveikatos turizmo 2020 m. pasiekti reikšmingas sumas.
Pavyzdžiai iš praktikos taip pat demonstruoja, kad elgesio ir rinkodaros sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį: „Jei praneši, kad į Turkiją vyksti kaip medicinos turistas, dažnai skrydžio bilietui gauni 20-25% nuolaidą“, - minėjo ekspertai, pabrėždami pridėtinės vertės struktūrų svarbą (pvz., skrydžių skatinimo programos).
Galimi ekonominio ir socialinio poveikio rodikliai
Sveikatos turizmo plėtra gali duoti naudą ne tik verslininkams, bet ir platesnei visuomenei: darbo vietų kūrimas, apyvartos augimas turizmo sektoriuje, didesnės vietinės žiedinės naudos grandinės - nuo vietinių ūkininkų tiekiamo maisto iki apgyvendinimo ir transporto paslaugų. Be to, ilgalaikis poveikis sveikatos lygio gerėjimui ir darbo našumui gali stiprinti šalies ekonominį pajėgumą.
| Aspektas | Galimas poveikis |
|---|---|
| Apyvartos augimas | Padidėjęs turizmo ir medicinos paslaugų eksportas, didesnės užsienio turistų išlaidos |
| Sezoniškumo mažinimas | Sveikatinimo paslaugos - visus metus teikiamos, mažina sezoninį svyravimą |
| Vietos verslų nauda | Apgyvendinimas, restoranai, transportas, vietiniai tiekėjai gauna nuolatinius užsakymus |
| Sveikatos lygio gerinimas | Ilgesnė gyvenimo trukmė, didesnis darbo našumas, ilgalaikė ekonominė nauda |
Iššūkiai, kuriuos būtina spręsti
Tarp pagrindinių trūkumų minimi: rinkodaros stokos problemos, sektoriaus susiskaldymas, ribotas ilgalaikių strategijų formavimas ir nepakankamas mineralinių vandens išteklių panaudojimas. „Man gaila, kad nebuvo nė žodeliu užsiminta apie dideles pajamas generuojantį sveikatos turizmą“, - atkreipė dėmesį sektoriaus atstovai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į geopolitinius veiksnius: „Turizmo dinamikai įtakos turi netgi konfliktas Izraelyje. (...) Geri santykiai su lenkais, vokiečiais, latviais, estais ir izraeliečiais neleido Lietuvos sanatorijoms pajusti didelių pokyčių, netekus rusų ir baltarusių rinkos.“ Šios aplinkybės reikalauja lankstaus rinkodaros ir rinkų diversifikavimo strategijų.
Kaip judėti toliau
Siekiant išnaudoti potencialą, būtinas koordinuotas veiksmas: susivienyti mokslo, verslo ir valdžios institucijoms. Susitelkus į klasterius, tikslines rinkas ir ilgalaikes strategijas, galime sustiprinti Lietuvos pozicijas sveikatos turizmo žemėlapyje. Reikia gerinti rinkodaros veiksmingumą, diegti tarptautinius kokybės standartus, plėtoti integruotus paslaugų paketus bei išnaudoti geoterminius ir mineralinių vandenų išteklius.
„Pats sveikatos turizmas yra viena iš seniausių turizmo rūšių“, - primena autoriai, tačiau pabrėžiama, kad susidomėjimas išaugo tik pastaraisiais dešimtmečiais ir daugelis valstybių jau paskelbė sveikatos turizmą prioritetine turizmo sritimi. Lietuva turi visus pagrindus žengti į šią perspektyvią rinką, jei tik imsis koordinuotų, ilgalaikių ir nukreiptų priemonių.
tags: #sveikatingumo #turizmas #pest #socialiniai