Naujasis nedarbo draudimo įstatymas, įsigaliosiantis nuo 2025 m. spalio 1 d., reikšmingai pakeis nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarką Švedijoje ir paveiks tiek bedarbius, tiek tuos, kurie dalyvauja Užimtumo tarnybos programose. Šiame straipsnyje aptarsime naujojo įstatymo esmę, kaip keisis nedarbo ir aktyvumo išmokos, taip pat pagrindines darbo sutarties nutraukimo taisykles Švedijoje, įskaitant atleidimus, kolektyvinius atleidimus, darbuotojo iniciatyvas ir specialias situacijas, susijusias su nedarbingumu.
Naujas nedarbo draudimo įstatymas: pagrindiniai pakeitimai
Nuo 2025 m. spalio 1 d. Švedijoje įsigalios naujas nedarbo draudimo įstatymas, kuris palies visus, gaunančiuosius bedarbio pašalpą arba dalyvaujančiuosius Užimtumo tarnybos (Arbetsförmedlingen) programose. Pagal naująją tvarką nedarbo išmoka bus skaičiuojama pirmiausia pagal žmogaus pajamas, o ne vien pagal išdirbtas valandas. Norint gauti teisę į išmoką, per pastaruosius dvylika mėnesių reikės būti uždirbus ne mažiau kaip 120 000 Švedijos kronų, o bent keturis mėnesius - gauti ne mažesnes kaip 11 000 kronų pajamas.
Išmokų trukmė priklausys nuo to, kiek mėnesių asmuo atitiko nustatytus pajamų reikalavimus: pagal tai pašalpa bus mokama 66, 100, 200 arba 300 dienų. Pirmąsias 300 dienų kompensuojamosios pajamos bus apskaičiuojamos nuo didžiausios galimos sumos - 34 000 Švedijos kronų per mėnesį (prieš mokesčius), o vėliau ši riba mažės iki 30 008 kronų.
Pokyčiai aktyvumo išmokoms (aktivitetsstöd)
Dalyvaujantiems Užimtumo tarnybos programose ir gaunantiems aktyvumo išmoką (aktivitetsstöd) taip pat įsigalios pakeitimai. Nuo spalio 1-osios minimali išmokos suma už visą darbo dieną didės nuo 223 iki 365 Švedijos kronų per dieną. Tuo tarpu tiems, kurie išmoką gaus pereinamuoju laikotarpiu, bus taikytos nustatytos ribos: nuo 2025 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. mažiausia suma sieks 432 kronas per dieną, o nuo 2026 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d.
Kam tai ypač aktualu
Šie pakeitimai ypač aktualūs Švedijoje gyvenantiems lietuviams, dirbantiems pagal terminuotas sutartis, sezoninius darbus ar dažniau keičiantiems darbo vietas. Naujoji sistema labiau vertins faktines pajamas, todėl būtina tvarkingai saugoti darbo sutartis, atlyginimų išrašus ir pasirūpinti, kad būtų sumokėtos visos socialinio draudimo įmokos. Taip pat svarbu prisiminti, jog narystė a-kassoje nėra privaloma, tačiau verta - ją įsigyti. Naujasis įstatymas suteiks daugiau garantijų tiems, kurie gauna stabilias pajamas, tačiau kartu nustatys griežtesnius reikalavimus tiems, kurių uždarbis svyruoja arba kurie nėra a-kassa nariai. Vis dėlto net ir aktyvumo išmoką gaunantiems asmenims šie pakeitimai bus palankūs - minimali išmokos suma gerokai didės.
Taip pat skaitykite: Švedijos socialinis modelis XXI a.
Nedarbingumo (ligos) išmokos Švedijoje
Nedarbingumas - laikas sveikatai atgauti, o ne keliauti. Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų bei medikų pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime nedarbingumo taisykles ir išmokas Švedijoje. Darbdavys ligos išmoką moka 14 kalendorinių dienų. Išmokos dydis sudaro 80 proc. Jeigu darbuotojas toliau serga, išmokų mokėjimą perima Švedijos socialinio draudimo agentūra. Ji gali mokėti 80 proc. dydžio išmoką ne ilgiau nei 364 dienas, paskui išmoka mažėja iki 75 proc.
Svarbu pažymėti, kad nedarbingumo laikotarpiu asmuo turi paklusti nustatytoms taisyklėms. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau - „Sodra“. Be to, gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis.
Jeigu asmuo yra susiplanavęs atostogas ir tai aptaręs su darbdaviu, tačiau netikėtai susirgo, tuo metu jo suplanuotos atostogos yra perkeliamos. Valstybinė darbo inspekcija taip pat pažymi, kad nedarbingumo metu asmuo turi ilsėtis ir gydytis, o ne poilsiauti egzotiškose šalyse, pajūryje ar pramogauti renginiuose. Apie tai, kad nedarbingumo elgesio taisyklių nėra laikomasi, gali sužinoti tiek gydytojai, tiek ir darbdaviai bei „Sodra“.
Nedarbingumas dėl užkrečiamų ligų ir izoliacija
Nedarbingumas dėl koronaviruso: jei asmuo sugrįžo iš viruso paveiktos šalies ar turėjo kontaktą su sergančiuoju ir jam nepaskelbta prastova arba jis neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, dėl nedarbingumo pažymėjimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu Lietuvos gyventojai grįžta iš šalių, paveiktų koronaviruso, arba turi sąlytį su sergančiuoju, būtina izoliuotis 14 dienų. Paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse.
Stokholme gyvenanti lietuvė papasakojo, kas vyksta Švedijoje
Darbo sutarties formos ir pagrindiniai reikalavimai
Darbo sutartis gali būti žodinė arba rašytinė. Jei tai valstybinė įstaiga, tuomet įdarbinimą privaloma įforminti raštu. Privatinėse įmonėse ir firmose neretai sudaromas žodinis susitarimas, tačiau savo pačių saugumui prašykite iš darbdavio rašytinės sutarties. Darbo sutartį privalote gauti per 1 mėn. laiko nuo darbo pradžios.
Taip pat skaitykite: Švedijos socialinės paramos modelis
Sutartyje turi būti nurodyta: darbdavio ir dirbančiojo vardas ir adresas, įdarbinimo pradinė data, darbo vietos pavadinimas; dirbančiojo pareigos; pareigų pobūdis (laikinas ar ilgalaikis kontraktas); įspėjimo apie atleidimą data arba kontrakto pabaigos data; alga ir algos mokėjimo tvarka; darbo valandos ir apmokėjimas, paliekant darbą; atitinkama kolektyvinė sutartis; darbo sąlygos dirbant užsienyje, jei darbas užsienyje tęsiasi ilgiau nei mėnesį.
Darbdavys privalo informuoti dirbantįjį per mėnesį apie bet kokius pakeitimus aukščiau nurodytose sąlygose. Bandomojo laikotarpio trukmė gali būti įtraukta į kontraktą ir šis bandomasis laikotarpis negali viršyti šešių mėnesių.
Laikinieji kontraktai, minimali alga ir kolektyvinės sutartys
Nėra ypatingų sąlygų, liečiančių laikiną įdarbinimą. Laikino įdarbinimo kontraktai yra sudaromi tokiomis pat juridinėmis sąlygomis kaip ir kiti įdarbinimo kontraktai ir laikinai dirbantys darbuotojai paprastai turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir kiti dirbantieji. Švedijoje nėra nustatyto fiksuoto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, tačiau egzistuoja tam tikros minimalaus atlygio normos, priimamos sudarant kolektyvines sutartis tarp darbdavių ir darbuotojų profsąjungų, veikiančių tam tikruose ekonominiuose sektoriuose.
Kolektyvinėmis darbo sutartimis nustatomi minimalūs darbuotojų mėnesiniai darbo užmokesčiai ir suderėtos darbo sąlygos, kurios yra taikomos darbuotojams, priklausantiems profsąjungoms. Pilnu etatu dirbančiojo minimalus mėnesinis atlyginimas Švedijoje yra apie 13 000 SEK (apie 4870 LTL).
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ir kitos galimybės
DK darbuotojui suteikia ne vieną galimybę inicijuoti darbo santykių pabaigą, tačiau kiekvienas pagrindas turi savas taisykles, terminus, galimas išlaidas ir rizikas. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva išbandymo laikotarpiu (DK 36 str.). Gavus darbuotojo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, pirmiausia verta įsivertinti, kas ir kada teikia pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Jei toks pareiškimas teikiamas naujo darbuotojo, kurio bandomasis laikotarpis nėra pasibaigęs, atveju, darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva inicijuojamas DK 36 str. 4 d.
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie Švedijos virtualias pensijas
Jeigu darbo sutartyje yra susitariama dėl išbandymo termino, abi darbo sutarties šalys turi vienodą teisę nutraukti darbo sutartį greičiau ir paprasčiau. Darbuotojas prašymą išeiti iš darbo gali pateikti darbdaviui kad ir paskutinę išbandymo termino dieną. Šiuo atveju atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymo ar įpareigoti darbuotoją „atidirbti“ 20 kalendorinių dienų darbdavys neturi - jeigu prašymą darbuotojas pateikė išbandymo laikotarpiu, paskutinė darbuotojo darbo diena ir darbuotojo atleidimo iš darbo diena gali būti vėlesnė.
Priežasčių, kodėl teikiamas toks pareiškimas, darbuotojas nurodyti neprivalo. Priešingai nei darbdavys, darbuotojas, inicijuojantis darbo sutarties nutraukimą DK 36 str. 4 d. pagrindu, neprivalo darbdaviui nurodyti, dėl kokių priežasčių jis sprendė nebetęsti darbo santykių organizacijoje. Įspėjimo terminas: 20 kalendorinių dienų. Atšaukimo teisė: pareiškimas darbuotojo gali būti atšauktas per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kolektyviniai atleidimai ir perėmimai
Kai perimate įmonę, įgyjate pareigų jos darbuotojams. Perėmę visą įmonę arba jos dalį automatiškai neįgyjate teisės atleisti darbuotojų. Be to, turėsite toliau laikytis bet kurios jau galiojančios kolektyvinės sutarties sąlygų, kol ji bus nutraukta, pasibaigs arba įsigalios nauja sutartis.
Kai prireikia atleisti darbuotojų pagal savo restruktūrizavimo planus, būtina konsultuotis su darbuotojų atstovais ir aptarti įvairius būdus, kaip išvengti kolektyvinio atleidimo arba, jei tai neįmanoma, kaip pasiekti, kad būtų atleista mažiau darbuotojų. Konsultuodamiesi su darbuotojų atstovais turėtumėte aptarti įvairius būdus, kaip išvengti kolektyvinio atleidimo iš darbo, arba, jei tai neįmanoma, kaip pasiekti, kad būtų atleista mažiau darbuotojų.
Kolektyvinis atleidimas iš darbo gali būti vykdomas ne anksčiau kaip praėjus 30 kalendorinių dienų nuo tada, kai išsiunčiate pranešimą raštu kompetentingai institucijai, ir apie tai turite raštu pranešti savo šalies kompetentingai valdžios institucijai. Pagal tas taisykles bet koks sprendimas atleisti 10 proc. darbuotojų arba daugiau turi būti derinamas su atitinkamomis procedūromis. Pavyzdžiui, jei įmonė numatė atleisti 15 darbuotojų, jai gali tekti sumažinti darbuotojų skaičių ir laikytis kolektyvinio atleidimo proceso.
Atleidimo sąlygos, reikalavimai ir darbuotojų teisės
Darbdavys turi pasikonsultuoti su darbuotojų atstovais, siekiant dėl jų susitarti su atstovais dėl visų būsimų priemonių, darysiančių poveikį darbuotojams. Reikalaujama aptarti planuojamus pakeitimus, sprendimus ir galimas alternatyvas. Konsultacijų metu turi būti išlaikytas duomenų konfidencialumas ir saugumas, ir darbuotojams turi būti užtikrinta prieiga prie jų asmens duomenų, jei jie to paprašo.
Jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl savo sveikatos būklės (ligos ar negalios) arba šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens slaugos ar priežiūros, darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą (DK 56 str.). Darbdavys turi pareigą priimti sprendimą dėl darbuotojo pateikto prašymo ne vėliau nei per 5 darbo dienas.
Ilgalaikė prastova (DK 56 str. 1 d.) suteikia darbuotojui teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, jei prastova ne dėl jo kaltės trunka ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba per 12 mėnesių viršija 45 dienas. Atlyginimo neišmokėjimas ar darbų saugos pažeidimai (DK 56 str. 1 d.) - darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, kai 2 mėnesius iš eilės jam neišmokamas visas jo darbo užmokestis arba 2 mėnesius iš eilės darbdavys pažeidžia ar nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Specifinės situacijos: pensija, sveikata ir darbuotojo teisės
Darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, jei jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir pensinis amžius jam sukako pas tą darbdavį. Darbuotojas, išeinantis į išankstinę pensiją, taip pat tas darbuotojas, kuris pas darbdavį pradėjo dirbti jau būdamas pensinio amžiaus, turi teisę nutraukti darbo sutartį DK 56 str. 1 d. 4 p.
Jeigu darbuotojas nurodo darbo sutarties pagrindą, tačiau nenurodo, nuo kokios dienos nori nutraukti darbo sutartį, taikomi DK nurodyti terminai arba, jei darbo sutartyje susitarta, įspėjimo terminai. Darbdavys negali savavališkai pakeisti darbo sutarties pagrindo, jeigu darbuotojas prašo būti atleistas pagal DK 56 str., tačiau prašymo nepagrindžia.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Tvarkingai saugokite darbo sutartis, atlyginimų išrašus ir kitus dokumentus, patvirtinančius pajamas ir darbo trukmę.
- Jei jūsų pajamos svyruoja arba dažnai keičiami darbai, apsvarstykite a-kassa narystę - ji gali suteikti papildomą apsaugą.
- Darbdaviams: prieš planuojant atleidimus, konsultuokitės su darbuotojų atstovais ir kompetentingomis institucijomis bei laikykitės pranešimų terminų.
- Darbuotojams: žinokite savo teises bandomojo laikotarpio metu - galite nutraukti darbo sutartį paprasčiau, bet įspėjimo terminai ir atšaukimo teisė taikomi.
- Nedarbingumo metu laikykitės gydymo režimo ir elgesio taisyklių, nes pažeidimų atvejais gali kilti problemų su išmokų mokėjimu.
Naudingi kontaktai ir informacija
Susisiekite su Užimtumo tarnyba (Arbetsförmedlingen) ir socialinio draudimo agentūra dėl konkrečių išmokų sąlygų. Jei liekate šalyje ilgiau nei tris mėnesius, reikalingas leidimas gyventi (uppehållstillstånd) - kreipkitės į Migracijos tarnybą (Migrationsverket, www.migrationsverket.se). Norėdami gauti leidimą gyventi, turėsite būti pasiruošę parodyti, kad jūs iš tikrųjų pradedate verslą Švedijoje - tai gali būti verslo mokesčių kortelė (F - skattessedel) arba įmonės registracijos pažymėjimas (registreringsbevis).
Jeigu ketinate dirbti Švedijoje taip pat turite registruotis vietinėje mokesčių tarnyboje. Jums bus išduotas administracinis identifikacijos numeris. Daugiau informacijos rasite www.skatteverket.se, nuoroda „Folkbokföring“.
| Temos | Pagrindinė informacija |
|---|---|
| Naujas nedarbo draudimas | Pajamos per 12 mėn. ≥120 000 SEK; ≥4 mėn. pajamos ≥11 000 SEK; išmokų trukmė 66/100/200/300 d. |
| Aktyvumo išmoka | Minimali suma už visą dieną nuo 223 iki 365 SEK; pereinamasis laikotarpis taikomas 2025-2026 m. |
| Ligos išmoka | Darbdavys moka 14 d., 80% dydis; vėliau „Sodra“ iki 364 d., po to 75% |
| Darbo sutartys | Žodinės arba rašytinės; privaloma rašytinė viešajame sektoriuje; sutartį gauti per 1 mėn. |