Lietuvos gyventojų emocinis atsparumas stiprėja, tačiau vis daugiau žmonių susiduria su rizikingu socialinių tinklų naudojimu, atskleidžia naujausias Tele2 kartu su Vilniaus universitetu (VU) atliktas tyrimas. Anot ekspertų, per didelis socialinių tinklų naudojimas siejamas su didesniu vienišumo jausmu ir gali tapti emocinę savijautą bloginančiu faktoriumi.
Emocinis atsparumas ir rizikos veiksniai
Naujausio tyrimo duomenimis, aukštu emociniu atsparumu - gebėjimu susidoroti su gyvenimo sunkumais ir stresu - pasižymėjo 63 proc. šalies gyventojų, kai metais anksčiau ši dalis siekė 58 proc., rodo antrus metus iš eilės Tele2 užsakymu atliktas tyrimas. Rizikos veiksniai, neigiamai veikiantys žmonių emocinę gerovę, išlieka panašūs kaip kitose ES šalyse. Aukštą priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką patiria 6 proc. gyventojų, tačiau tarp 18-24 m. Tyrime taip pat atskleista, kad perteklinis naršymas socialiniuose tinkluose siejamas ne tik su mažesniu emociniu atsparumu, bet ir su didesniu vienišumo jausmu.
Jaunimas - didžiausia pažeidžiamumo grupė
Labiausiai pažeidžiamas - jaunimas. Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, apklausos duomenimis, išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių paveikti žmonių savijautą. Tele2 rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė atkreipia dėmesį, kad ypač intensyvus socialinių tinklų naudojimas pastebimas 18-24 m. „Dažniausiai gyventojai teigia intensyviai naudojantys socialinius tinklus, kad pamirštų asmeninius sunkumus. Natūralu, jog tokiu būdu pabėgti nuo įtampos ir rūpesčių labiausiai bando jauni žmonės. Tačiau ankstyvame amžiuje intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais dažniau siejamas su nepageidaujamo pripratimo prie jų rizika, ypač tarp tų, kurie jau susiduria su nerimu, depresija ar dideliu stresu“, - sako S. Tyrimas atskleidžia, kad jaunimą, kuris socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, labiausiai aplanko ir vienišumo jausmas - šią problemą nurodo daugiau nei trečdalis visų 18-24 metų lietuvių. Žemesnis streso lygis taip pat tiesiogiai siejasi su mažesne socialinių tinklų priklausomybės rizika: ši tendencija ryškiausia 45-54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais.
Tinklo naudojimo įtaka ir atsakomybė
„Labai svarbu suprasti, ar socialiniai tinklai mums padeda, ar kenkia. Socialiniai tinklai savaime nėra blogis, o naudojami atsakingai jie gali tapti puikia priemone ryšiams palaikyti“, - teigia I. Truskauskaitė. Tyrimas atskleidžia paradoksą: nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas - 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų. Tele2 ir VU siūlo nemokamą testą, leidžiantį įsivertinti santykį su socialiniais tinklais; jį atlikusiems pateikiama įžvalgų bei patarimų, kaip naudotis saugiai ir atsakingai.
Techniniai sutrikimai didelių platformų lygmenyje
Pastaruoju metu įvyko platesni sutrikimai keliose didžiosiose socialinių tinklų platformose. Socialinio tinklo „Facebook“/ „Meta“ ekosistemos sutrikimai, panašūs į „Instagram“ ir „Messenger“ gedimus, buvo fiksuoti visame pasaulyje: vartotojai pranešė apie prisijungimo problemas, pranešimus ir naršymo srautą. Downdetector duomenimis, internete buvo užregistruota daugiau nei 104 tūkst. pranešimų apie sutrikimus. Akcentuojama, kad atskiros problemos galėjo būti susijusios su techniniu gedimu, o ne tik tinklo priežastimis.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Rekomendacijos ir saugumas naršant
Kibernetinio saugumo ekspertai pataria būti ramiais ir turėti papildomus komunikacijos šaltinius, jei pagrindinės platformos sutrinka. Pavyzdžiui, siūlomi alternatyvūs komunikacijos kanalai: „Signal“, „Telegram“. Tiesioginė rekomendacija - neturėti vienintelės komunikacijos priemonės ir palaikyti ryšį su artimaisiais per kelis skirtingus kanalus. Taip pat svarbu žinoti, kaip elgtis susidūrus su techniniais gedimais, ir nepanikuoti, kol sprendimas įdiegtas.
Taikant tyrimų duomenis galima kurti strategijas, kaip sumažinti riziką: ugdyti atsparumą, skatinti atsakingą naudojimą, naudotis įvairiais komunikacijos kanalais ir rinktis įrodytais metodais grįstas priemones. Viešai skelbiami testai ir patarimai padeda gyventojams įvertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir suprasti, kada jie gali būti naudingi, o kada - kelti pavojų savijautai.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu vykdė UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, naudojančių internetą, nuomonę. Apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
Uoliai dirbome, kad atkurtume prieigą prie mūsų programėlių ir paslaugų. Taip pat pastebima, kad įvyko plataus masto sutrikimai, kurie paveikė kelias pagrindines platformas. Vartotojai dažnai kreipėsi į techninę pagalbą ir ieškojo alternatyvų laikotarpiu bekontaktėse situacijose. Atnaujinimai ir įspėjimai apie gedimus buvo išreiškiami šaltiniais, kuriais dalijamasi visuomenėje ir žiniasklaidoje.
- Raskite pusiausvyrą tarp socialinių tinklų ir realių ryšių.
- Nustatykite asmenines ribas naršymo laike.
- Sukurkite kelių komunikacijos šaltinių planą kritinėmis situacijomis.
- Naudokitės saugiais ir patikimais metodais bei įrankiais naršydami.
Turėkite omenyje, kad atsakomybė už socialinių tinklų naudojimą ir emocinę savijautą tenka kiekvienam vartotojui. Kiekvienas gali pasirinkti, ar platformos suteiks naudingą ryšį, ar taps papildoma įtampa. Svarbiausia - sąmoningas ir atsakingas naudojimas, siekiant išlaikyti socialinį ryšį be neigiamų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti toksinius psichikos sutrikimus?
Taip pat skaitykite: Širdies ritmo sutrikimai ir darbas
tags: #sutrikimai #socialiniuose #tinkluose #mewe #lapkriti