Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio skiriama efektyviam socialinės paramos lėšų panaudojimui. Savivaldybės, perėmusios atsakomybę už piniginės socialinės paramos teikimą, susidūrė su iššūkiu ne tik užtikrinti paramą tiems, kuriems ji iš tiesų reikalinga, bet ir efektyviai panaudoti sutaupytas lėšas.
Pilotinis projektas ir sutaupytos lėšos
2011 m. patvirtinus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, 2012 m. penkiose šalies savivaldybėse įgyvendintas pilotinis projektas, kai piniginės socialinės paramos teikimas vykdomas kaip savarankiška savivaldybės funkcija. Įgyvendinant šį projektą šalyje per metus sutaupyta milijonai litų. Eksperimentas pavyko, jame dalyvavusios savivaldybės sutaupė milijonus litų, skirtų socialinei paramai teikti.
Šilalės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė pasidalino sukaupta patirtimi apie projektą, kuris truko trejus metus, 2012-2014 m. Per 2012 m. iš piniginei socialinei paramai gautų lėšų savivaldybei liko apie 3,9 milijono litų ir per metus sumažėjo vidutiniškai apie 25 proc. paramos gavėjų. 2013 m. sausio 1-ąją gavėjų buvo 1879 asmenys, o 2012 m sausio 1 d. - 541 asmeniu daugiau.
Sutaupytos lėšos skirtos mokyklų, seniūnijų ir kitų įstaigų socialinėms reikmėms. Tai sprendė savivaldybės taryba.
Būdai eliminuoti nepagrįstus paramos gavėjus
Savivaldybės administracijos direktorius seniūno teikimu sudarė seniūnijose Socialinės paramos teikimo komisijas, kurios priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus dėl socialinės paramos skyrimo. Į komisijų sudėtį įeina bendruomeninių organizacijų ir gyvenamosios vietovės bendruomenės pirmininkai ar nariai, seniūnaičiai ir kiti suinteresuoti nepriekaištingos reputacijos asmenys - bendruomenės slaugytojai, socialiniai pedagogai. Komisijos teikia rekomendacijas dėl socialinės paramos skyrimo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens, kurie registruoti darbo biržoje.
Taip pat skaitykite: Socialinių pašalpų pasekmės
Komisijos analizuoja probleminius atvejus (piktnaudžiavimo, paramos teikimo socialinės rizikos asmenims, piniginės socialinės paramos formą (pinigais, nepinigine forma); kviečia piniginės socialinės paramos gavėjus pokalbiams; dalyvauja tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turtą ir užimtumą bei kitus su piniginės paramos teikimu susijusius atvejus.
Kas geriau nei bendruomenės nariai gali žinoti apie savo kaimynus? Tai didžiulė parama socialiniams darbuotojams aiškinantis piniginės socialinės paramos reikalingumą. Didžiulę reikšmę turi lankymasis paramos prašančių asmenų namuose, gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimas bei pokalbiai.
Šis darbas yra komandinis. Dirbo visi - Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų socialiniai darbuotojai bei seniūnai, žinoma, ir šių komisijų nariai. Gerų rezultatų pasiekta tik bendru darbu, susikalbėjimu ir supratimu. Žinoma, darbo padaugėjo, tačiau nei atlyginimas padidėjo, nei buvo įdarbinta naujų žmonių, tiesiog darbai buvo geriau organizuojami ir koordinuojami. Nustatomas darbo laikas seniūnijų socialiniams darbuotojams, kada dirbama seniūnijoje, o kada lankomasi asmenų namuose, kas mėnesį vyko metodiniai pasitarimai su seniūnijų socialiniais darbuotojais ir seniūnais, buvo aptariamos problemos.
Dalį žmonių be kontrolės nemoka sąžiningai gyventi, todėl norint užtikrinti teisingą piniginės socialinės paramos teikimą reikalinga didžiulė kontrolė. Buvo visokių atvejų. Tie, kuriems parama iš tikrųjų reikalinga, kurie gyvena tik iš socialinės pašalpos, reagavo normaliai ir apsilankymo metu jų namuose, ir pakviesti į posėdžius. Buvo ir atvejų, kai pakviestas į posėdį ir paklaustas apie galimai turimas pajamas bei gaunamos paramos naudojimo tikslingumą žmogus trenkdavo durimis ir išeidavo sakydamas, kad jam tos paramos nereikia.
Dar būtų galima mažinti pašalpų gavėjų skaičių pakeičiant įstatymo punktą, kad dirbantys studentai būtų traukiami į tėvų šeimos sudėtį, kaip ir visi studentai, ir parama skiriama pagal visos šeimos pajamas. Dabar yra atvejų, kai studento tėvai gyvena gana gerai, o sūnus ar dukra šiek tiek simboliškai dirba pas kaimyną įmonėje ar ūkyje ir gauna socialinę pašalpą. Šiuos atvejus patikrinti ir nustatyti piktnaudžiavimą gana sunku. Tai, mano manymu, turėtų reglamentuoti įstatymas, tai būtų teisinga.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Savivaldybių asociacijos pozicija
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė sakė, jog Lietuvoje gyventojų šiek tiek mažėja, o likusiųjų pajamos - kyla. Dėl šios priežasties savivaldybėms pavyksta sutaupyti tiek lėšų. Savivaldybių asociacijos atstovė atskleidė, jog jau kelerius metus juntama, kad piniginė parama didelei daliai skurstančių žmonių nepadeda judėti į priekį, išspręsti savo problemų. Jos nuomone, minėta reforma netgi keičia požiūrį: jau suvokta, kad neapsimoka gyventi iš pašalpų, reikia pačiam pakrutėti, ieškoti pajamų šaltinio.
Taip pat pastebėta, jog yra didžiulis vaikų dienos centrų poreikis - todėl gana ženkli sutaupytų lėšų dalis skiriama jų veiklai ir vaikų maitinimui. Daugiau nei 77 proc. nepanaudotų lėšų skiriama įvairioms socialinėms reikmėms, likusi dalis - apie 20 proc. - reikmėms, nesusijusioms su socialine apsauga. A.Vareikytės teigimu, iš ataskaitų matyti, jog kai kurios savivaldybės iš skirtų lėšų padengė teritorinius įsiskolinimus (kitaip tariant, savo skolas), įrengtos naujos vaikų žaidimų aikštelės, išmokėti atlyginimai pašalpas administruojantiems darbuotojams. Savivaldybių asociacijos atstovė suskubo pridurti, kad įstatymas tai leido.
A.Vareikytė taip pat pažymėjo, jog nuo 2018-ų metų įsigalioja įstatymas, kuriame sukonkretinamas sutaupytų lėšų panaudojimas - sudaromas sąrašas sričių, kuriose gali būti naudojamos sutaupytos lėšos. Visos jos yra susijusios su socialinėmis reikmėmis.
Sutaupytas lėšas 100 proc. panaudojo 16 Lietuvos savivaldybių. A.Vareikytės teigimu, dažniausiai lėšos naudotos socialinėms reikmėms, vaikų dienos centrams, socialiniam būstui, prevencinėms programoms, taip pat išmokoms globėjams, kurie globoja vaikų namuose atsidūrusius vaikus.
A.Vareikytė sakė: „Mes manome, kad tai viena sėkmingiausių reformų. Pamenate eiles prie pašalpų? Dabar situacija pasikeitė. Įsitraukė ir vietos bendruomenės, ir verslininkai. Pavyzdžiui, šeima turi individualios veiklos pažymą, o pajamų „nerodo“. Dar kažkas dirbo pas ūkininką nelegaliai. Žmonės skambindavo ir sakydavo, kad kažkas gauna pašalpą, nors turi pakankamai dideles pajamas. Bendruomenės labai aktyviai įsitraukė, kad būtų atstatytas socialinis teisingumas, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Ir piktnaudžiavimo sumažėjo iki minimumo“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos technologinės inovacijos
Norintis gauti socialinę pašalpą asmuo turi atitikti tam tikrus kriterijus. Atsižvelgiant į juos, ir skiriama ši pašalpa. Kaip sakė rajono meras Ramūnas Godeliauskas, metų pradžioje sunku prognozuoti, koks gali būti tokios paramos poreikis. Štai 2020 m. buvo numatyta rajono gyventojams išmokėti 3 mln 175 tūkst. Eur socialinių pašalpų. Pavyko sutaupyti liūto dalį šios sumos: 2 mln 24 tūkst. Eur.Kaip taip nutiko?
Iš tiesų situacija kiek kitokia: visi, kurie turi teisę gauti socialinę pašalpą, ją ir gauna. Niekas netaupo tokių žmonių sąskaita. O paramos lėšos susitaupė dėl Vyriausybės sprendimų. Užimtumo tarnyba pusę metų ieškantiesiems darbo mokėjo 200 Eur paramą. Tad nemažai tų, kurie iki tol savivaldybės prašė socialinės pašalpos, kuri šiuo metu yra 140 Eur, pasirinko gauti didesnes išmokas ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip ieškantieji darbo. Akivaizdu, kad dviejų išmokų mokėti negalima. Tad tapę bedarbiais, socialiai remtini žmonės gavo per mėnesį 60 Eur daugiau. O socialinėms pašalpoms skirtos lėšos buvo iki galo neišdalintos.
Rajono savivaldybė turi du galimus sprendimo būdus: arba grąžinti pinigus į šalies biudžetą, arba juos panaudoti kitoms socialinėms programoms. „Mes nieko niekam negrąžinom ir grąžinti nesiruošiam“, - akcentavo meras. Toks elgesys būtų nepateisinamas. Įdomu tai, kad tam, kam sugalvojusi, savivaldybė tų lėšų skirti negali. Yra aiškiai apibrėžti kriterijai, kam galima tas lėšas paskirstyti. „Mes negalime lėšų paskirstyti bet kam: tik socialinėms reikmėms. Ir tą darome labai atidžiai“, - sakė Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas.Ar tai tinkamai daroma, kontroliuoja Finansų ministerija.
Štai neįgaliųjų socialinės integracijos programai buvo numatyti 258 tūkst. Eur. Iš jų 238,7 tūkst. skirti rajono šaligatvių neįgaliesiems pritaikymui, jiems patogiems liftams, nuovažoms įrengti. Finansinės paramos, skirtos skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti grafoje 283 tūkst. Eur, iš jų 191 tūkst. Eur skirti subsidijoms už šildymą ir karštą vandenį socialiai pažeidžiamoms grupėms. Vienkartinei paramai nelaimės ar ligos atveju skirta 22 tūkst., mokinių pavėžėjimui tėvų transportu - 13 tūkst. Eur, paramai globėjams ir šeimynoms - 59,6 tūkst. Eur.
Į socialinių paslaugų plėtrą investuota kiek daugiau nei milijonas Eur. Už sutaupytas lėšas remontuoti ir Obelių savarankiško gyvenimo namai. Socialinės paramos skyriaus Jūžintų padalinyje įrengtas liftas.
Gyventojai, išgirdę apie nepanaudotus milijonus, užplūdo skambučiais ir pagalbos prašymais. Ypač jautriai sureagavo gyventojai tų rajonų, kurių savivaldybės pagal minėtą žemėlapį pasirodo it tikri „skrudžai“.
Visgi, kaip nurodoma, nepanaudota liko 117,5 mln. Eur arba 52,6 proc. „Kai pamačiau, kiek savivaldybės nepanaudoja lėšų... Panevėžys beveik pirmoje vietoje! Jei turite, skirkite žmonėms.
Vilniaus mieste iš dvidešimt trijų milijonų, skirtų valstybės dotacijos piniginei socialinei paramai, planuota buvo panaudoti dvylika milijonų, bet realiai panaudota apie dešimt milijonų. Anot jo, įstatymas šių lėšų kitoms reikmėms naudoti neleidžia. Kadangi Vilniuje vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, o asmenų minimalios pajamos, palyginti su kitais rajonais, pakankamos, atitinkamai jie negali pretenduoti į piniginę socialinę paramą.
Reaguodama į savivaldybių susirūpinimą, ministerija pabrėžia, kad žemėlapis nevertina - gerai ar blogai - buvo panaudotos piniginei socialinei paramai sutaupytos lėšos. Žemėlapis atskleidžia tik statistinę informaciją apie sutaupytas piniginės socialinės paramos lėšas.
Visi buvo įpratę pajamų nerodyti, klestėjo nelegalus darbas. Įstatymas reglamentavo, jei lieka piniginei paramai nepanaudotų lėšų, savivaldybės turi panaudoti kitai socialinei paramai. Yra vienuolika dvylika priemonių įstatyme numatyta, kam galima panaudoti. Savivaldybės tam ir naudoja.
Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Linos Antanavičienės, pernai savivaldybės socialinėms išmokoms išleido šiek tiek daugiau nei pusė arba 55 proc. visų skirtų lėšų.
Prezidentė taip pat siūlys įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią verslui piktnaudžiauti socialinių įmonių statusu ir taip prisidengiant neįgaliaisiais susimažinti mokesčius valstybei.
Savivaldybių pavyzdžiai
Elektrėnų savivaldybė
Elektrėnų savivaldybė iš viso gavo apie 1,3 mln. eurų lėšų ir visas panaudojo arba socialinėms išmokoms, arba socialinėms reikmėms. Kitoms savivaldybės reikmėms nebuvo panaudota nė euro. Lėšų reikia butų išlaikymui ir socialinių darbuotojų atlyginimams. „Finansuojam studentus iš mažas pajamas turinčių šeimų, mokėdami jiems kas mėnesinę išmoką, gydome turinčius priklausomybę, skiriame nemažai vienkartinės paramos ar tų pačių socialinių pašalpų išimties tvarka, atidarėm kelis naujus vaikų dienos centrus, taip pat skiriame išmokas globėjams, suteikiantiems globą vaikams iš vaikų namų bei įrengėme kelis butus, į kuriuos perkelti vaikai iš vaikų namų. Lėšų reikia butų išlaikymui ir socialinių darbuotojų atlyginimams“, - sakė Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė.
V.Šimkūnienė iš karto argumentuoja, kodėl būtina kelti atlyginimus socialiniams darbuotojams. „Nuo jo būsenos, kompetencijos priklauso, kaip tas darbas bus atliekamas, kaip suteikiama socialinė paslauga. Dabar pasitaiko situacijų, kai socialinio darbuotojo atlyginimas mažesnis nei asmens, kuriam jis teikia pagalbą. Darbuotojai turi gauti orų atlyginimą, nes šis darbas turi didelį emocinį krūvį“, - sakė Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, pridūrusi, kad sunku rasti darbuotojų į tokias pareigas.
Dalis lėšų skiriama darbui su „sunkiais“ vaikais: Beižionyse įkurtas dienos centras, skirtas paaugliams, metusiems mokyklą, jo darbuotojai siekia paauglius grąžinti į mokslus, atrasti ir išspręsti šeimoje egzistuojančias problemas. V.Šimkūnienė sako, jog pastaruosius kelerius metus vaikų dienos centrus leista lankyti visiems vaikams, kuriems reikia kokio nors užimtumo. Ji atskleidė, kad kaimo vaikai neturi priemonių grįžti namo: turi sulaukti, kol tėvai baigs darbus. Tuo metu esant dienos centrui vaikas gali ateiti ir užsiimti įvairiomis veiklomis, kol tėvai juos pasiims. Stengiamės panaudoti visas lėšas socialinei paramai.
„Stengiamės panaudoti visas lėšas socialinei paramai. Žinoma, labai nesinori didinti pašalpos gavėjų skaičių - siekiame didinti socialinių paslaugų skaičių, kad žmonės galėtų išgyventi, bet nebūtų priklausomi nuo paramos“, - pokalbį užbaigia Elektrėnų savivaldybės atstovė.
Alytaus rajono savivaldybė
Alytaus rajono savivaldybė iš viso gavo apie 3 mln. eurų ir viską panaudojo arba išmokoms, arba socialinėms paslaugoms įsigyti. Šios savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė teigė, jog nemaža dalis lėšų skirta mokėti vienkartinėms socialinėms išmokoms. Kita dalis - pilotiniam projektui: neįgaliųjų konditerijos dirbtuvėms.
„Juos labai palaiko bendruomenė - perka tuos pyragėlius. Taip pat kepyklėlėje dirba profesionalūs konditeriai, kad darbuotojams viską paaiškintų ir parodytų“, - sakė S.Dumbliauskienė. Įrangą turėjo viena iš Alytaus profesinių centrų, tereikėjo finansuoti projekto vadovo ir maisto technologų bei darbuotojų-neįgaliųjų atlyginimus. Kepykloje dirba 6 profesionalai ir 8 neįgalieji.
S.Dumbliauskienė sakė: „Prisimenu, kad sulaukiau skeptiškų nuomonių: „Tegu sėdi namuose!“. Tarsi žmogus su negalia nieko negalėtų sukurti, nudirbti. Tačiau netrukus žmonės pastebėjo, kokie estetiškai gražūs ir kokie skanūs tie pyragėliai. Juokaujame, kad už šias lėšas gavome dvigubai naudos: neįgaliuosius įdarbinome ir dar bendruomenę išmokėme tolerancijos“.
Kitas finansuotas projektas: parengti vadinamieji „gatvės“ darbuotojai (bendraujantys su gatvėje esančiais vaikais ir jaunuoliais, nenorinčiais mokytis, dirbti, linkusiais į nusikaltimus). Mūsų tikslas buvo apmokyti socialinius darbuotojus, kad jie mokėtų bendrauti su tokiais jaunuoliais.
„Mūsų tikslas buvo apmokyti socialinius darbuotojus, kad jie mokėtų bendrauti su tokiais jaunuoliais. Ėmėme pavyzdį iš JAV, Jungtinės karalystės, kur jau ilgai veikia vadinamoji „street workers“ (gatvės darbuotojų) programa. Manome, kad tokia investicija atsiperka, nes užkirtus bent vienam žmogui kelią į narkotikus ar nusikaltimus, alkoholio vartojimą, manome, kad bendruomenei tai atsiperka su kaupu“, - sakė pašnekovė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo kritika
Vis tik Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai pastebi, kad skurstančių žmonių Lietuvoje nemažėja, o dalis socialinėms reikmėms skirtų lėšų buvo panaudotos ne aktualioms paslaugoms, tačiau savivaldybių skoloms dengti arba renovuoti patalpoms, kažką pastatyti.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorė, sociologė dr. Jekaterina Navickė, sako, kad savivaldybės ne visiškai susitvarkė su gauta atsakomybe skirstyti didžiules lėšas. Jos gautais „laisvais“ milijonais lopė tas skyles, kurios tuo metu buvo aktualiausios, kita vertus, užduotis mažinti skurdą Lietuvoje joms nebuvo aiškiai suformuluota. Manau, kad šiuo atveju reikia didesnio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmens.
Jos teigimu, reforma siekė sumažinti piktnaudžiaujančių šia parama skaičių, tik jų atsirado „kitoje pusėje“. „Silpniausių visuomenės narių sąskaita lopomos savivaldybės biudžeto skylės. Kita vertus: kas nedraudžiama - tas leidžiama“, - sakė J.Navickė ir priminė, kad šias lėšas savivaldybės gauna iš bendro Lietuvos biudžeto. Vis tik įrodyti, kad lėšomis piktnaudžiauta bus galima tik nuo 2018-ųjų metų, nes iki šiol savivaldybėms nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kur naudoti šiuos pinigus.
Vilniaus universiteto dėstytoja svarstė, kad reikėtų ne grūmoti pirštu, o dalintis teigiama patirtimi, vykdyti mokymus, kelti savivaldybių darbuotojų kvalifikaciją, aptarti bendrus tikslus su savivaldybių atstovais, į darbą įtraukti ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Šio vaidmens turėtų imtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sakė, jog negalima užginčyti savivaldybių teisės panaudoti socialinėms reikmėms skirtas lėšas, jei vos prieš kelerius metus ši atsakomybė buvo perduota į jų rankas. Juk visuotinai sutarta, kad savivaldybės, esančios arčiau žmogaus, gali numatyti, kokie toje vietovėje egzistuoja svarbiausi socialiniai poreikiai. Tačiau viceministras atkreipia dėmesį - per pastaruosius kelerius metus ekonominė situacija kardinaliai pasikeitė. O skiriama pinigų suma - liko tokia pati.
E.Bingelis pripažino: „Turime sumą (skiriamą socialinei paramai - red. past.), kuri nustatyta ir „užšaldyta“ pagal 2011-2013-ų metų faktą. Kitaip tariant, tai buvo pokrizinis laikotarpis ir, sakyčiau, pats nedarbingumo išmokų pikas. O piniginės paramos įstatyme užfiksuota konkreti išmokoms skiriama suma. Ar ji turi likti tokia per amžių amžius? Toks didžiausias klausimas mums kyla. Ypač dabar, kai visuomenėje vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad didelė dalis savivaldybių gaunamų pinigų nėra panaudojama pagal paskirtį. Pavyzdžiui, paskutinių metų duomenimis, 20 proc. yra panaudojama ne socialinėms reikmėms“.
E.Bingelis vardijo: „Dabar priėmėme įstatymo pakeitimus, kurie, sakyčiau, „suvienodino žodyną“. Pakeitimuose numatėme kryptis, kas yra tos socialinės paslaugos - kad tai sukeltų mažiau diskusijų. Keli pavyzdžiai: socialinės paslaugos yra socialinės reabilitacijos, integracijos priemonės, šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms plėtra. Taip pat galima skirti lėšų smurto, savižudybių prevencijai, užimtumo didinimui, neįgaliųjų integracijai, socialinio būsto plėtrai ir panašiai, beje, įskaitant ir socialinių darbuotojų atlyginimų kėlimą“.
2015 m. biudžeto pokyčiai
Šiandien Vyriausybė pritarė patikslintam 2015-ųjų metų biudžetui. Pasak ministrės, socialinė jo dalis bus orientuota į žmonių pajamų augimą, socialinės atskirties mažinimą ir užimtumo augimą. 2015-aisiais numatoma skirti papildomai apie 102 milijonus Lt visų biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mažiausiems atlyginimams didinti. Atlyginimai vidutiniškai didės 5 procentais. Tai palies visas šalies biudžetines įstaigas: bibliotekas, kultūros įstaigas, socialinės globos įstaigas ir t.t.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomoms programoms 2015 metais numatoma skirti 3,4 milijardo litų ir, palyginti su 2014 metais, šios lėšos didėja beveik puse milijardų litų (2014 metais skirta 2,9 mlrd. 2015 m. daugiausia lėšų, apie 80 proc., numatyta skirti socialinei paramai - 2,7 mlrd. litų.
Pasak ministrės, tikslas nėra taupyti, tačiau kartu su bendruomene, aktyviais piliečiais savivaldybės tiksliau žino, kas stengiasi, kam tiesiog šiuo metu nepasisekė, o kas piktybiškai naudojasi valstybės parama.
Kitąmet jau 9 mln. litų bus padalinami savivaldybėms, kuriose pačios bendruomenės nutars, kur panaudoti lėšas: ar suremontuoti bendruomenės patalpas, įrengti vaikų žaidimo aikštelę, ar surengti sveikatinimo kursus, surengti bendruomenę buriančią šventę.
Atsižvelgdami į neįgaliųjų ir juos atstovaujančių organizacijų pageidavimus, neįgaliųjų socialinei integracijai papildomai numatyta 2,6 milijonai litų.
Darbo politikai įgyvendinti numatoma skirti beveik 463 mln. litų. Valstybės biudžeto lėšos bei numatomos skirti lėšos iš Užimtumo fondo (100 mln.
Išvados
Socialinės paramos lėšų panaudojimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp savivaldybių, socialinių darbuotojų, bendruomenių ir valstybės institucijų. Nors sutaupytos lėšos leidžia savivaldybėms investuoti į įvairias socialines programas, svarbu užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos efektyviai ir skaidriai, siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.
Apibendrinant, galima teigti, kad sutaupytos socialinės paramos lėšos gali būti veiksmingai panaudojamos socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, naujų socialinių paslaugų kūrimui ir esamų paslaugų plėtrai, taip pat prevencinių priemonių įgyvendinimui, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir gerinti pažeidžiamiausių visuomenės grupių gyvenimo kokybę.
tags: #sutaupytos #socialinems #reikmems #skirtos #lesos #skirtos