Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo komiteto pasitarime š.m. spalio 12 d., nuotoliniu būdu buvo svarstomas šio komisariato sutaupytų darbo užmokesčio asignavimų, vykdant 2021 m. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskr. VPK) viršininko pavaduotojas Mindaugas Stravinskas pristatė pasitarimo tikslą - aptarti galimus Vilniaus apskr. VPK 2021 m. Vilniaus apskr. VPK vadovybė pasiūlė 40 proc. sutaupytų lėšų panaudoti prekėms ir paslaugoms įsigyti, 60 proc.
Kaip paaiškino Vilniaus apsk. VPK viršininko pavaduotojas, kad yra sudarytas planuojamų įsigyti prekių sąrašas (pvz. mikroautobusas, body kameros ir jų įkrovimo stotelės, programinė KTS įranga, fotoaparatai, šalmai ir kt.), jis profsąjungos atstovams nebuvo pateiktas.
Profesinių sąjungų atstovų nuomone, sutaupytos lėšos didžiąja dalimi turi būti panaudotos darbuotojų motyvacijai didinti, t.y., finansiniam darbuotojų paskatinimui.
Vilniaus apsk. VPK atstovai teigė, jog lėšas norima panaudoti racionaliai, tiek darbuotojų paskatinimui, tiek ir ilgalaikio turto įsigijimui, kuris leistų pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai priminė, kad Lietuvos policijos šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, jog policijos įstaigose sutaupytos darbo užmokesčio fondo lėšos, prioriteto tvarka turi būti skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti, todėl jos maksimaliai turi būti panaudotos darbuotojų finansiniam skatinimui.
Taip pat skaitykite: Sutaupytos lėšos socialinėms reikmėms
Tačiau Vilniaus aps. VPK atstovų nuomone, geresnė transporto priemonė, body kameros, fotoaparatai ar kiti tarnyboje reikalingi daiktai, taip pat didina pareigūnų motyvaciją.
Profsąjungos atstovas pasiūlė atlikti darbuotojų apklausą, siekiant nustatyti, kas didina jų motyvaciją - ar finansinis darbuotojų skatinimas, ar įgyjamos naujos darbo priemonės, tačiau Vilniaus aps. Diskusijoje buvo kalbėta ir apie vienkartinių išmokų darbuotojams skyrimo principus, subjektyvius ir objektyvius veiksnius, lemiančius vieno ar kito darbuotojo darbo įvertinimą.
Suprantant Vilniaus aps. VPK atstovų poziciją, kad sutaupytos darbo užmokesčio fondo lėšos nebus 100 procentų skiriamos darbuotojų finansiniam skatinimui, o dalis lėšų vis tiek bus panaudota prekėms įsigyti, profesinių sąjungų atstovai, kitaip nei Vilniaus apsk.
Nutarta pasitarimo protokolą su profesinių sąjungų ir Vilniaus apskrities VPK atstovų skirtingais siūlymais pateikti Vilniaus apskr. VPK viršininkui, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl Vilniaus apskr.
Kas ir už ką atsakingas skirstant socialines lėšas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai, atsakydami į klausimą, kaip yra skirstomos lėšos žmonėms su negalia, kas ir už ką yra atsakingas, kaip apskaičiuojama, kuriai savivaldybei ir kiek skirti, teigė, kad „savivaldybių institucijos atsako už socialinių paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams užtikrinimą, planuodamos socialines paslaugas, organizuodamos jų teikimą, vertindamos prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę.
Taip pat skaitykite: Socialinių pašalpų pasekmės
Pati negalios politika yra horizontali, socialinės paslaugos finansuojamos iš skirtingų šaltinių.
Kalbant apie SADM iš valstybės biudžeto skiriamas dotacijas savivaldybėms, viena jų - socialinė globa asmenims su sunkia negalia.
Dotacijos socialinės globos paslaugoms skiriamos pagal paslaugas gaunančių asmenų su sunkia negalia skaičių ir savivaldybių apskaičiuotą dotacijos poreikį.
Kitos dotacijos - lėšos tikslinėms kompensacijoms asmenims su negalia mokėti, lėšos būsto ir jo aplinkos pritaikymui asmenims su negalia, taip pat lėšos asmeninės pagalbos teikimui, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia paslaugoms skiriamos pagal asmenų su negalia skaičių ir (ar) nustatytą pagalbos ir paslaugos poreikį konkrečioje savivaldybėje“.
SADM taip pat pridūrė, kad „savivaldybės turi savarankiškąsias ir deleguotąsias funkcijas. Negalios politika apima abi.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų apžvalga
Kalbant apie savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, savivaldybė lėšas skirsto savarankiškai, todėl čia svarbus savivaldos fiskalinio pajėgumo didinimas - siekiant užsitikrinti pakankamą biudžetą savarankiškumui. Deleguotoms funkcijoms vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.
ES ir kitų fondų finansavimas gali prisidėti prie savarankiškosios ir deleguotosios funkcijos vykdymo siekiant konkretaus pažangos pokyčio.
Negalios politika yra horizontali, todėl svarbi ne tik socialinės apsaugos sistema, bet ir švietimo, sveikatos, viešojo transporto ir kitos miesto infrastruktūros išvystymas. Atkreiptinas dėmesys ir į einamosios veiklos bei pokyčio finansavimo aspektus, kur taikytinos ir socialinės inovacijos bei pilotavimai“.
Valstybės ir savivaldybių lėšų paskirstymas ir skaičiai 2023 m.
Pernai valstybė skyrė per 370 mln. eurų.
Pasiteiravus, kiek iš viso valstybės biudžeto lėšų 2023 m. buvo skirta asmenims su negalia, SADM pateikė skaičius, kurių bendra suma siekia daugiau kaip 370 mln. eurų, paskirstytų savivaldybėms, ir priemones, kurioms tos lėšos buvo skiriamos:
- Tikslinėms kompensacijoms mokėti asmenims su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis - beveik 240 mln. eurų.
- Būstui ir jo aplinkai pritaikyti asmenims su negalia - daugiau kaip 3,7 mln. eurų.
- Asmeninei pagalbai teikti - daugiau kaip 10 mln. eurų.
- Socialinei reabilitacijai asmenims su negalia teikti - beveik 4,8 mln. eurų.
- Asmenų su sunkia negalia socialinės globos paslaugoms teikti - daugiau kaip 116 mln. eurų valstybės biudžeto dotacijų.
Prašyta išskirti, kiek lėšų žmonėms su negalia skirta tik Vilniaus miesto savivaldybei, SADM nurodė jau minėtas penkias priemones ir kiek eurų 2023 m. joms buvo skirta:
- Tikslinėms kompensacijoms mokėti asmenims su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ir joms administruoti - beveik 30 mln. eurų.
- Būstui ir jo aplinkai pritaikyti asmenims su negalia ir administruoti - 832 tūkst. eurų.
- Asmeninei pagalbai teikti ir administruoti - daugiau kaip 1,814 mln. eurų.
- Socialinei reabilitacijai asmenims su negalia teikti ir administruoti - daugiau kaip 776 tūkst. eurų.
- Socialinės globos paslaugoms asmenims su sunkia negalia ir šeimų socialinei priežiūrai - daugiau kaip 17 mln. eurų.
Priemonės, kurioms Vilniaus savivaldybė skiria finansavimą
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, paklausti, kokioms priemonėms, skirtoms padėti žmonėms su negalia, savivaldybė skirsto finansavimą, teigė, kad „savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti tikslingą ir tinkamą pagalbą asmenims su negalia, administruoja platų teikiamos pagalbos mechanizmą, kurį sudaro: finansinė pagalba (išmokos individualiai pagalbai kompensuoti, papildomos išmokos vaikui, tikslinės išmokos ir pan.); socialinės paslaugos (pagalba į namus, socialinė globa, būsto pritaikymas žmonėms su negalia ir pan.); asmenų su negalia socialinės integracijos sistema (medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas); specialiųjų poreikių tenkinimas; kitos paslaugos (transporto organizavimas, socialinės dirbtuvės, atvejo vadybos paslaugos ir kt.)“.
Paslaugos, kurias gali gauti žmogus su negalia
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai įvardijo paslaugas, dėl kurių asmenys su negalia (taip pat jų atstovai, globėjai, rūpintojai, aprūpintojai) gali kreiptis į Socialinių paslaugų centrą:
- pagalbos į namus;
- dienos socialinės globos asmens namuose;
- dienos socialinės globos institucijoje;
- ilgalaikės socialinės globos institucijoje;
- trumpalaikės ar laikino atokvėpio socialinės paslaugos institucijoje;
- transporto organizavimo;
- apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose;
- apgyvendinimo apsaugotame būste;
- asmeninės pagalbos paslaugos;
- būsto pritaikymo asmenims su negalia;
- paramos maistu (bendradarbiauja su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“, nustatant teisę į paramą);
- techninės pagalbos priemonių gavimo.
Ir patikslino, dėl kokių jam priklausančių išmokų žmogus su negalia gali kreiptis į savivaldybę: individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos; išmokos už komunalines paslaugas asmenimis su negalia, pripažintiems nedarbingais ir auginantiems vaikus; papildomos išmokos vaikui; tikslinės pašalpos; kitų išmokų (socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija ir kita), jei atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas toms išmokoms gauti.
Lėšos 2023 ir 2022 m. - skirstymas ir panaudojimas Vilniuje (skaičiai)
Vilniaus miesto savivaldybė pateikė skaičius, kokioms priemonėms žmonėms su negalia 2023 m. paskirstė lėšas:
- socialinėms paslaugoms - 34,9 mln. eurų;
- asmeninei pagalbai teikti - 1,7 mln. eurų;
- akredituotai socialinei reabilitacijai neįgaliesiems bendruomenėje organizuoti - 641 tūkst. eurų;
- programai „Būsto pritaikymas neįgaliems žmonėms“ įgyvendinti (būstui pritaikyti) - 1 mln. eurų;
- pavėžėjimui ir apgyvendinimui savarankiško gyvenimo namuose - 335 tūkst. eurų;
- projektui „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“ - 7,9 mln. eurų;
- individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms mokėti - 28,8 mln. eurų.
Žemiau pateikiame, kiek lėšų ir iš kurio biudžeto buvo skirta aukščiau išvardytoms priemonėms žmonėms su negalia 2023 m. ir palyginimui 2022 m.
| Priemonė | Šaltinis | 2023 m. skirta | 2023 m. panaudota | 2022 m. skirta | 2022 m. panaudota |
|---|---|---|---|---|---|
| Socialinėms paslaugoms | Valstybės dotacija sunkiai negaliai | 12,66 mln. eurų | 12,65 mln. eurų | 9,12 mln. eurų | 9,02 mln. eurų |
| Socialinėms paslaugoms | Kitos valstybės dotacijos ir ES finansavimas | 1,36 mln. eurų | 1,1 mln. eurų | 1,46 mln. eurų | 1,42 mln. eurų |
| Socialinėms paslaugoms | Savivaldybės finansavimas | 20,48 mln. eurų | 20 mln. eurų | 16,32 mln. eurų | 16,22 mln. eurų |
| Asmeninei pagalbai teikti | Valstybės dotacija | 1,78 mln. eurų | 1,75 mln. eurų | 1 mln. eurų | 1 mln. eurų |
| Akredituotai socialinei reabilitacijai | Savivaldybės finansavimas | 320 tūkst. eurų | 280 tūkst. eurų | 194 tūkst. eurų | 194 tūkst. eurų |
| Akredituotai socialinei reabilitacijai | Valstybės dotacija | 641 tūkst. eurų | 580 tūkst. eurų | 972 tūkst. eurų | 972 tūkst. eurų |
| Programai „Būsto pritaikymas“ | Valstybės dotacija | 585 tūkst. eurų | 222 tūkst. eurų | 300 tūkst. eurų | 246 tūkst. eurų |
| Programai „Būsto pritaikymas“ | Savivaldybės finansavimas | 428 tūkst. eurų | 281 tūkst. eurų | 360 tūkst. eurų | 226 tūkst. eurų |
| Pavėžėjimui ir apgyvendinimui | Savivaldybės finansavimas | 335 tūkst. eurų | 335 tūkst. eurų | 217 tūkst. eurų | 158 tūkst. eurų |
| Projektui socialinės infrastruktūros plėtra | Savivaldybės finansavimas | 3,59 mln. eurų | 2,81 mln. eurų | 209 tūkst. eurų | 96 tūkst. eurų |
| Projektui socialinės infrastruktūros plėtra | Valstybės dotacijos | 179 tūkst. eurų | 0 eurų | 18 tūkst. eurų | 4 tūkst. eurų |
| Projektui socialinės infrastruktūros plėtra | ES finansavimas | 4,15 mln. eurų | 649 tūkst. eurų | 387 tūkst. eurų | 267 tūkst. eurų |
| Individualios pagalbos išlaidų kompensacijoms | Valstybės dotacija | 28,77 mln. eurų | 28,77 mln. eurų | - | - |
| Individualios pagalbos išlaidų kompensacijoms | Savivaldybės finansavimas | 29 tūkst. eurų | 29 tūkst. eurų | - | - |
Skaičių nesutapimų priežastys ir biudžeto tvarkymas
Iš SADM ir Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų duomenų matyti, kad nurodytos sumos, kiek lėšų skirta įvardytoms priemonėms asmenims su negalia, nesutampa.
Pavyzdžiui, būstui ir jo aplinkai pritaikyti asmenims su negalia ir administruoti SADM nurodo skyrusi 832 tūkst. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 585 tūkst. eurų.
Asmeninei pagalbai teikti ir administruoti SADM nurodo skyrusi 1,814 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 1,7 mln. eurų.
Socialinei reabilitacijai asmenims su negalia teikti ir administruoti SADM nurodo skyrusi daugiau kaip 776 tūkst. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi 641 tūkst. eurų.
Socialinės globos paslaugoms asmenims su sunkia negalia ir šeimų socialinei priežiūrai SADM nurodo skyrusi daugiau kaip 17 mln. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybė nurodo gavusi: valstybės dotacija sunkiai negaliai - 12,66 mln. eurų, kitos valstybės dotacijos ir ES finansavimas - 1,76 mln. eurų.
Pasiteiravus, kodėl skaičiai nesutampa, SADM patvirtino, kad jų pateikta informacija apie nurodytoms priemonėms skirtas valstybės biudžeto lėšas yra teisinga.
„Tačiau metų eigoje, atsižvelgiant į tai, kiek savivaldybė nepanaudojo lėšų, jos yra perskirstomos ir įsakymu patvirtinama jau mažesnė skiriamų lėšų suma. Vilniaus miesto savivaldybė nurodo ne pirminiais įsakymais skirtas lėšas, o lėšas, skirtas jau po perskirstymo“, - komentare redakcijai rašė SADM.
Apie nesutampančius skaičius pasiteiravome ir Vilniaus miesto savivaldybės. Jos atstovas paaiškino, kad tiek savivaldybės, tiek SADM pateikti duomenys yra teisingi, o nesutampa dėl kelių priežasčių:
- „Pirmiausia, ministerija pateikė duomenis apie metų pradžioje numatytą dotavimo planą, Vilniaus miesto savivaldybė - apie per metus realiai skirtą finansavimą.
- Dotacijų sumos metų pradžioje ir pabaigoje skiriasi, nes metų eigoje dotacijų planas yra tikslinamas.
- Be to, ministerija neatskyrė dotacijų paslaugai teikti ir paslaugai administruoti. Savivaldybė nurodė skaičius, kurie skirti paslaugai teikti, t. y. sumas, kurios skirtos pačiai pagalbai neįgaliesiems.“
Perkėlimai, perskirstymai ir kitų metų patirtis
Sumažėjus socialinių pašalpų ir kompensacijų šildymui poreikiui, 2016 m. savivaldybės nepanaudojo 140,8 mln. Eur iš skirtų 226,8 mln. Eur, t. y. 62,1 proc. šiai paramai skirtų lėšų.
Tačiau iš jų 77,9 proc. lėšų skyrė kitai socialinei paramai finansuoti (palyginti su 2015 m., 13,5 proc. 16,5 proc. skirta kitoms savivaldybių reikmėms, 5,6 proc.
Lėšas, skirtas kitai socialinei paramai finansuoti, savivaldybės paskirstė taip: socialinėms paslaugoms teikti ir finansuoti - 31,905 mln. Eur (29,16 proc.), transporto lengvatoms užtikrinti - 30,52 mln. Eur (27,8 proc.), vaikų globos namams, socialinės globos namams išlaikyti, dienos centrams - 21,836 mln. Eur (19,9 proc.), piniginei socialinei paramai išimties tvarka teikti - 6,422 mln. Eur (5,9 proc.), socialinių darbuotojų, socialinę paramą administruojančių specialistų darbo užmokesčiui, kvalifikacijai kelti - 5,380 mln.
Daugiausia piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti skirtų lėšų 2016 m. Dažniausiai lėšos naudotos kreditoriniams ir įvairiems kt. įsiskolinimams padengti - 9,015 mln. Eur (38,7 proc.), infrastruktūrai plėtoti, viešosioms erdvėms ir objektams tvarkyti, švietimo programoms vykdyti - 4,36 mln. Eur (18,7 proc.), sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti, paslaugoms finansuoti, sveikatos programoms vykdyti, medicininei įrangai įsigyti ir pan. - 1,036 mln.
Europos Sąjungos fondų vaidmuo ir koordinacija
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsniu nustatyta, kad, norėdama stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga turi siekti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų atsilikimą, ir kad ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms.
Siekiant geriau koordinuoti ir derinti pagal sanglaudos politiką fondų teikiamą paramą, būtent Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo su kaimo plėtrai skirto fondo, būtent Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taip pat jūrų bei žuvininkystės sektoriaus fondo, būtent Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) V antraštinėje dalyje numatytomis priemonėmis, finansuojamomis pagal pasidalijamąjį valdymą, teikiama parama, reikėtų nustatyti visiems šiems fondams (toliau - Europos struktūriniai ir investicijų fondai, ESI fondai) taikomas bendras nuostatas.
Valstybės narės atitinkamu teritoriniu lygmeniu, atsižvelgdamos į savo institucinę, teisinę ir finansinę sistemą, ir jų tam tikslui paskirtos įstaigos turėtų būti atsakingos už programų rengimą ir įgyvendinimą.
Partnerystės sutartimi BSP nustatyti elementai turėtų būti patikslinti atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir nustatyti tvirti įsipareigojimai planuojant ESI fondų veiklą siekti Sąjungos tikslų.
Valdymo ir skaidrumo svarba skirstant sutaupytas lėšas
Valstybės narės turėtų nustatyti atitinkamus geriausiai atstovaujančius partnerius. Tarp tų partnerių turėtų būti institucijos, organizacijos ir grupės, kurios gali daryti įtaką rengiant ir įgyvendinant programas arba kurioms programų rengimas ir įgyvendinimas galėtų daryti poveikį.
Tokia partneryste siekiama užtikrinti daugiapakopio valdymo ir taip pat subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi, užtikrinti, kad atsižvelgiama į valstybių narių skirtingų institucinių ir teisinių sistemų ypatybes, taip pat užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai būtų atsakingi už planuojamus intervencinius veiksmus, ir naudotis atitinkamų veikėjų teorine ir praktine patirtimi.
Valstybės narės turėtų nustatyti atitinkamus geriausiai atstovaujančius partnerius. Tokią partnerystę siekiant užtikrinti konkrečių fondų veiksmingumą, partnerystės sutartimi reikėtų užtikrinti derėjimą su Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija.
Rekomendacijos dėl sutaupytų lėšų panaudojimo praktikoje
- Aiški atsakomybės ir sprendimų priėmimo tvarka: nutarimus dėl sutaupytų asignavimų priimantis asmuo arba institucija turi būti nurodyta raštiškai.
- Darbuotojų įtraukimas: siūloma atlikti darbuotojų apklausą, siekiant nustatyti prioritetus - finansinis skatinimas ar darbo priemonių įsigijimas.
- Skirstant lėšas, laikytis teisės aktų nuostatų ir kolektyvinių sutarčių prioritetų, kur nurodyta, kad sutaupytos darbo užmokesčio fondo lėšos prioriteto tvarka turi būti skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti.
- Užtikrinti skaidrumą ir viešumą: paskirstymo kriterijai, perskirstymai ir biudžeto koregavimai turi būti komunikacijos kanalais prieinami suinteresuotiesiems asmenims.
- Panaudojimo stebėsena: fiksuoti skyrimus ir panaudojimą, kad būtų išvengta nesutapimų tarp pirminių dotacijų ir realiai skirtų lėšų.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
tags: #sutaupytos #lesos #socialinei #pagalbai