Psichologinis smurtas šeimoje: atpažinimas ir pagalba

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, ekonominis žlugdymas, bauginimas. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.

Kas yra psichologinis smurtas ir kaip jis pasireiškia

Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Tai gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu.

Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis.

Konkrečios psichologinio smurto formos

• Izoliavimas: draudimas bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, suvaržymas judėti ar lankytis viešose vietose.
• Žeminimas ir pajuokos: nuolatiniai nepagarbūs komentarai apie išvaizdą, gebėjimus, intelektą.
• Pravardžiavimas ir grasinimai: žodinės atakos, grasinimai atimti vaikus ar panaudoti fizinį smurtą.
• Kontroliavimas: ribojimas finansinių išteklių, draudimas dirbti, kišimasis į asmeninį gyvenimą.
• Manipuliacija ir kaltinimas: partneris visada randa, kuo apkaltinti moterį, savo kaltės nepripažįsta ir neatsiprašo.

Psichologinis smurtas šeimoje vaikų atžvilgiu

Psichologinė prievarta prieš vaikus yra mažiausiai pastebima, nes ji nėra akivaizdi iš pirmo žvilgsnio. Tačiau ją paprastai lydi kitų formų prievarta. Psichologinę prievartą prieš vaikus sudaro prievartautojo pranašumo ir galios, kurią jis turi vaiko atžvilgiu, įgyvendinimas. Tai gali būti dažni priekaištai, dideli reikalavimai vaikui ir nuolatinis lyginimas su kitais vaikais. Tai taip pat gali būti dėmesio neskyrimas, vedantis į visišką nepriežiūrą.

Dar viena emocinės prievartos forma - kai vaikas tampa smurto prieš kitą šeimos narį liudininku. Tuomet šie vaikai gali pradėti izoliuotis, vengti socialinių kontaktų, jie būna nesusikaupę, nervingi, išsigandę. Gali būti pastebimas mikčiojimas ar tikas, jie gali šlapintis naktimis arba skųstis dažnais pilvo ar galvos skausmais.

Taip pat skaitykite: Protinis atsilikimas: pagalba Lietuvoje

Psichologinio smurto pasekmės

Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Smurtas šeimoje gali sukelti ne tik fizinę, bet ir psichologinę žalą. Asmenys, patiriantys smurtą, nuolatos išgyvena stresinę būseną - tiek smurtavimo metu, tiek atokvėpio laikotarpiu.

Psichinės patirties lygmeniu tiesioginė smurto pasekmė yra šokas, ilgalaikė trauma arba potrauminio streso sutrikimas. Dažnai kyla abejonių dėl savo vertės, kurią sistemingai menkino smurtautojas. Taip pat gali atsirasti kaltės ir gėdos jausmas.

Smurto ciklas: kodėl aukos nesikreipia iš karto

Smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu) apima šias stadijas:

1. Įtampos augimo.
2. Smurto proveržio.
3. Pirmajam - įtampos augimo - etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio.
4. Antrajam - smurto proveržio - etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką.
5. Trečiasis - „medaus mėnesio“ - etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu aukos elgesys bus „tinkamas“. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą, pažada mesti gerti, įsidarbinti ir pan.

Prieš smurto aukas gali būti naudojama galia ir kontrolė, psichologinės traumos sukeltas prisirišimas prie skriaudėjo, ekonominis nepriteklius, baimė ar grasinimai, kad atims ar skriaus vaikus ir pan. Jei smurtautojas yra partneris ar sutuoktinis, labai dažnai smurto aukos neišsiskiria su juo, pasilieka kartu bei adaptuojasi prie situacijos - suranda strategijų, kurios maksimaliai efektyviai padeda apsaugoti save, savo vaikus ir turtą.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą

• Nerimą keliantys pastovūs kritiški komentarai apie jūsų asmenybę ar gebėjimus.
• Izoliacija nuo draugų ir šeimos, draudimas lankytis tam tikrose vietose.
• Finansinis kontrolės ribojimas: atimamos piniginės lėšos, draudimas dirbti, nuosavybės užgrobimas.
• Grasinimai, manipuliacijos, kaltės jausmo įskiepyjimas.
• Nuolatinis jausmų ignoravimas ir persekiojimas darbe ar viešumoje.

Ekonominis ir institucinis smurtas

Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.

Taip pat skaitykite: motinystės kelionė: įžvalgos ir pamąstymai

Smurto artimoje aplinkoje kontekste moterys su negalia gali patirti specifinių formų smurtą. Nepriežiūra - viena jų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.

Teisinė ir praktinė pagalba Lietuvoje

Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje aplinkoje. Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje veikia specializuoti pagalbos centrai, teikiantys kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba.

Viešąsias funkcijas atliekanti institucija, kuri teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Tiesiogiai susisiekite su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas. Iš viso yra 14 organizacijų.

Teisinė pagalba

Teisininkas konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.).

Psichologinė ir emocinė pagalba

Emocinė pagalba: išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius. Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės. SPKC konsultantai išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje.

Taip pat skaitykite: Supermamos mitas ir tikroji motinystės patirtis

Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas. Jei reikalinga kitų institucijų pagalba, konsultantas nukreips į jas.

Intervencijos galimybės ir saugumo planas

Prieš tolesnį smurtą galite kreiptis į kai kuriuos intervencijos centrus, skirtus asmenims, kuriems gresia smurtas šeimoje. Šiose darbo vietose teikiama socialinė ir teisinė parama bei psichologinė pagalba. Be praktinės informacijos, supažindinančios su jūsų galimybėmis, specialistai padės jums sudaryti saugumo planą. Su jo pagalba galėsite geriau įvertinti kritinę situaciją ir išsigelbėti apsaugodami save ir galbūt kitus namų ūkio narius.

Kaip psichoterapija gali padėti

Psichoterapijos tikslas yra ne tik supratimas ir parama, bet ir vidinių išteklių bei pasitikėjimo savimi suaktyvinimas. Tada atsiranda paslėpta drąsa ir žinojimas, kad galite gyventi kitaip, laimingai. Psichoterapinis procesas padės suprasti, kaip veikia jūsų santykių dinamika. Įžvalgos, kurias jums padės įgyti psichoterapeutas, ir kontekstai, suteikiantys jūsų situacijai gilesnę prasmę, vėliau taps geru pagrindu kitiems jūsų santykiams.

Psichoterapija internetu suteikia galimybę susisiekti su ekspertu, turinčiu patirties smurto artimoje aplinkoje tema, iš bet kurios interneto vietos. Internetinės psichoterapijos diskretiškumas, dėl kurio nereikia vykti į terapeuto darbo vietą, gali būti svarbus klientui, ypač per pirmuosius susitikimus. Psichoterapeutas internetu gali būti jūsų parama visuose proceso etapuose. Jis arba ji gali būti pirmasis žmogus, kuriuo pasitikite, arba žmogus, su kuriuo galite išgyventi buvusių santykių pasekmes.

Ką daryti, jei įtariate, kad patiriate psichologinį smurtą?

• Pripažinkite, kad galite patirti psichologinį smurtą: neretai žmogus jį atpažįsta ne iš karto.
• Kreipkitės į bet kurį Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
• Jei gresia pavojus, skambinkite 112.
• Išnaudokite teisinę pagalbą: surinkite įrodymus, kreipkitės į teisininką dėl apsaugos priemonių.
• Ieškokite psichologinės pagalbos ar psichoterapijos, įskaitant internetinę paramą.

Tikra klientės istorija

„Pirmą kartą pas terapeutą apsilankiau po to, kai palikau savo vyrą, kuris dvylika metų kankino mane fiziškai ir psichologiškai. Man reikėjo viską išsipasakoti ir ypač susitaikyti su tuo, kad leidau jam taip su manimi elgtis. Mes su terapeutu išsiaiškinome, kad mano įsitikinimas, jog nusipelniau, kad vyras taip su manimi elgtųsi, buvo tai, kas mane išlaikė santuokoje. Supratau, kad tai nešiojuosi su savimi nuo vaikystės.“

Kaip veikia smurtautojas ir kodėl psichologinį smurtą sunku atpažinti

Psichologinį smurtą sunku atpažinti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad polinkį smurtauti turintis asmuo santykių pradžioje tai slepia. Juk pažinties pradžioje mes visi norime pasirodyti esantys idealūs. Konsultuodama moteris dažnai pastebiu, kad pažinties pradžioje jos linkusios idealizuoti naujai sutiktą žmogų. Dar vienas psichologinio smurto aspektas, klaidinantis psichologinį smurtą patiriančias moteris, - smurtautojas nepanaudoja visų savo galių iškart. Tačiau palaipsniui atsiranda vis daugiau ir daugiau draudimų partnerei. Smurtautojas dažniausiai sako „Aš tai darau dėl tavęs, noriu tave apsaugoti, juk matai, kaip tie žmonės tave skaudina.“ Dažnai uždraudžia bendrauti su draugėmis, ypač tomis, kurios gali atverti akis ir parodyti, kad moters santykiai destruktyvūs.

Praktiniai žingsniai saugumo ir pagalbos planui

1. Sudarykite saugumo planą: numatykite saugius išėjimus, slaptą kuprinę su dokumentais ir pinigais.
2. Užsirašykite svarbius kontaktus: SKPC, policijos numerį, pagalbos linijas.
3. Jei įmanoma, paslėpkite įrodymus apie prievartą (žinutės, nuotraukos, liudininkų kontaktai).
4. Pasinaudokite specializuota pagalba: teisinė, socialinė, psichologinė teisė į nemokamą pagalbą per SKPC centrus.

Pagalbos rūšis	Teikiama pagalba
Emocinė	Išklausymas, parama, krizės įveikimas
Informacinė	Veiksmų planas, teisinių procesų paaiškinimas
Teisinė	Konsultacijos, dokumentų parengimas, ikiteisminiai procesai
Intervencinė	Saugumo planai, persikėlimas, laikina globa

Jeigu jūs patiriate arba įtariate, kad galimai patiriate psichologinį smurtą, kreipkitės į bet kurį Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. SMURTAS ŠEIMOJE NEVYKS AIS? Kreipkitės pagalbos - tai pirmas žingsnis link saugumo.

tags: #supermama #vyro #psichologinis #smurtas