Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) vaidina svarbų vaidmenį skatinant ekonominius ryšius tarp Vokietijos ir Lietuvos. Ši organizacija, priklausanti Vokietijos dvišalių prekybos rūmų užsienyje tinklui, Lietuvoje veikia jau daugiau nei 25 metus. Šiuo metu AHK Baltijos šalyse priklauso apie 400 narių. AHK atlieka svarbų vaidmenį pritraukiant Vokietijos investicijas į Lietuvą ir teikiant paramą Lietuvos įmonėms, siekiančioms įsitvirtinti Vokietijos rinkoje.
AHK vykdomasis valdybos narys Florianas Schroederis teigia, kad žinia, jog Lietuva sudomino tokius Vokietijos automobilių pramonės koncernus kaip „Continental“ ir „Hella“, rodo optimalias sąlygas šalyje.
Šiame straipsnyje apžvelgsime Vokietijos investicijas Lietuvoje, AHK veiklą, subsidijų svarbą ir perspektyvas ateityje.
Vokietijos investicijos Lietuvoje
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių ir investuotojų. "Investuok Lietuvoje" duomenimis, šiemet Lietuvoje buvo pradėtos 7 plyno lauko investicijos iš Vokietijos, bendra jų suma siekia 102,72 mln. Eur, ketinama sukurti 1.824 darbo vietas. Palyginimui, 2016 m. buvo 4 investuotojai su 68,6 mln. Eur investicijomis.
Daugiau nei pusė visų ne mažiau kaip 50% vokiško kapitalo turinčių įmonių yra įsikūrusios Vilniaus regione (144). Iki šiol daugiausia darbo vietų Vokietijos investuotojai sukūrė taip pat Vilniuje (7.924).
Taip pat skaitykite: Subsidijos turtui
Vokietijos įmonės Lietuvoje pagal veiklos sritis 2017 m.
Vokietijos prekybos rūmai atkreipia dėmesį į Kauną: čia iki 2024 m. investuotojų iš Vokietijos sukurtų darbo vietų skaičius pasieks 5.700. Daugiau darbo vietų yra sukurta ne tik Vilniuje, bet ir Estijos sostinėje Taline (6.483) ir Latvijos sostinėje Rygoje (3.227).
„Džiaugiamės, kad naujausios investicijos iš Vokietijos Kauno miestą įtrauks į apdirbamosios pramonės žemėlapį“, - teigia AHK atstovai.
Ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos mastu Vokietija yra viena pagrindinių rinkų, su kuria siejantys ryšiai nuolat stiprėja. 2018 m. Pasak „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiojo projektų vadovo Andriaus Veršinsko, į Kauną investuojantys vokiškieji verslai fokusuojasi į pramonę, gamybą, ir tai nenuostabu: juk Kaunas yra lyderis Lietuvoje inžinerijos bei pramoninės industrijos srityje.
Šiuo metu vokiškojo kapitalo tiesioginės užsienio investicijos Kaune sudaro 23 proc. ir lenkia Nyderlandus (22 proc.), Suomiją (19 proc.) ir beveik dvigubai Švediją (10 proc.).
Taip pat skaitykite: Amžiaus apribojimai subsidijuojamam įdarbinimui
„Pastebime, kad ilgą laiką Kaune veikiančios vokiško kapitalo įmonės - tokios kaip „Hegelmann Transporte“ ar „Festo“ - savo sėkmę sieja su miestu ir jame atrandamomis galimybėmis. Jos jaučiasi miesto dalimi ir aktyviai serga už Kauną, jį palaiko. O šių įmonių augimo istorijos įkvepia ir paskatina kitus Vokietijos investuotojus, - neabejoja A. Veršinskas, tuo pačiu pabrėždamas ir naujų didžiųjų investuotojų svarbą regionui bei ateities investicijoms - Po gigančių - „Continental“ ir „Hella“ - atėjimo jau galime kitaip pozicionuoti Kauną, nes tokie investuotojai suteikia aukščiausią patikimumo ir kokybės ženklą.
Vokietijos investicijų pasiskirstymas Baltijos šalyse
Vertinant Vokietijos investicijas visose Baltijos šalyse, pagal sukurtų įmonių skaičių Lietuva eina koja kojon su Estija, kur yra taip pat 266 antrinės vokiškos bendrovės. Tačiau Latvija visas lenkia - šalyje yra 434 vokiško kapitalo įmonės. Vis dėlto, vertinant pagal sukuriamų darbo vietų skaičių, pirmauja Lietuva.
„Vokietijos įmonės vėl atranda Baltijos šalis. Ypač vertinama kvalifikuota darbo jėga Lietuvoje, gera infrastruktūra ir parama investicijoms apdirbamosios pramonės srityje. O Estija Vokietijoje pirmiausia vertinama dėl kompetencijų IT ir startuolių srityje“, - sako AHK atstovai.
Interviu VŽ Shayanas Ali, UAB „Continental Automotive Lithuania“ direktorius, yra sakęs: „Matome, kad jūsų žmonės turi didelį mokymų, kvalifikacijos potencialą, puikiai bendrauja ir atitinka visus aukštus standartus, būtinus aukštos kokybės personalui.
Pozityvias AHK tyrimo prognozes patvirtina ir kasmet atliekamas verslo aplinkos vertinimas. 2017 m. pradžioje atlikta apklausa parodė, kad, palyginti su 2016 m., kas antra Vokietijos antrinė įmonė Lietuvoje per metus ketina didinti investicijas ir darbo vietų skaičių. Paskutinėmis spalio dienomis VŽ pranešė apie „Continental AG“ padalinio „Continental Automotive“ ketinimą Lietuvoje statyti automobilių pramonei skirtų elektronikos komponentų gamyklą.
Taip pat skaitykite: Ūkininkų pensijų sistema Lietuvoje
Subsidijos ir parama Lietuvos įmonėms
AHK teikia didelę paramą Lietuvos įmonėms, siekiančioms įsitvirtinti Vokietijos rinkoje. 2022 m. gegužės 5 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos įmonėms patekti į 92 šalis, kuriose DIHK turi savo atstovybes. Lietuvos įmonės nuo šiol galės naudotis tokiomis pačiomis AHK paslaugomis užsienyje kaip ir Vokietijos įmonės. Šios paslaugos apima individualias rinkos ir produktų konsultacijas, tarptautinio verslo informaciją, taip pat konsultacijas teisiniais, viešųjų pirkimų ir personalo klausimais.
Šią sutartį pasirašė trys šalys - Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacija (DIHK) - skėtinė visų Vokietijos prekybos rūmų organizacija, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai bei Inovacijų agentūra. Ši iniciatyva tapo ypač svarbi dėl Lietuvos ir Kinijos prekybos konflikto.
Paroda LAISVA LIETUVA PASAULIO BENDRIJOJE
Pasak diskusijoje kalbėjusio įmonės „NFQ Technologies“ verslo vystymo vadovo Tado Četkausko, Lietuvoje jau 17 metus dirbanti vokiškojo kapitalo inovacijų kūrėja NFQ šiuo metu yra viena didžiausių programinės įrangos paslaugų tiekėjų Kaune, turinti 350 darbuotojų, o visame pasaulyje artėjanti prie 600. Kaunas - pagrindinė įmonės būstinė, iš kurios yra valdomi visi kiti padaliniai Vokietijoje ir Pietryčių Azijoje - Vietname ir Singapūre. Šiandien kauniečių ir kitų įmonės darbuotojų sukurtos programinės įrangos dėka verslai generuoja milijardus USD pajamų visame pasaulyje.
„Ryšiai su Vokietija mums labai svarbūs, mūsų verslo modelis nukreiptas į eksportą - daugiau nei 90 proc. savo pajamų gauname iš šios šakos, o Vokietija yra mūsų rinka Nr.1,“ - sakė T. Četkauskas.
Šiuo susitarimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos įmonėms patekti į 92 šalis, kuriose DIHK turi savo atstovybes. Lietuvos įmonės nuo šiol galės naudotis tokiomis pačiomis AHK paslaugomis užsienyje kaip ir Vokietijos įmonės. Šios paslaugos apima individualias rinkos ir produktų konsultacijas, tarptautinio verslo informaciją, taip pat konsultacijas teisiniais, viešųjų pirkimų ir personalo klausimais.
Baltijos skaitmeninių žaidimų pramonės stiprinimas regiono plėtrai
Tris metus truksiantis projektas „Baltic Game Industry - Empowering a Booster for Regional Development“ (BGI) / „Baltijos skaitmeninių žaidimų pramonės stiprinimas regiono plėtrai užtikrinti“ įgyvendinamas pagal ES teritorinio bendradarbiavimo INTERREG Baltijos jūros regiono programą (BJR). Projekte dalyvaujantys 22 partneriai iš Vokietijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos drauge kuria sprendimus kaip aktyvinti ir stiprinti skaitmeninių žaidimų pramonę.
Projekto tikslas - sukurti patrauklesnes sąlygas šios srities startuoliams, remti žaidimų bendrovių steigimą ir sėkmingą veiklos pradžią Baltijos jūros regione.
Projekto duomenys:
- Projekto numeris: #R046
- Projekto sąmata: 3,5 mln. eurų
- ES teritorinio bendradarbiavimo programos parama: 2,75 mln. eurų
Šis projektas rodo, kad Vokietija aktyviai dalyvauja remiant įvairias pramonės šakas Baltijos šalyse, įskaitant ir sparčiai augančią skaitmeninių žaidimų pramonę.