Darbas - dažnam vienas svarbiausių savęs įprasminimo įrankių. Tai liečia ne tik darbingus ir sveikus žmones. Įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis darbingumą praradę asmenys lieka tarsi nuošalyje. Negalią turinčių asmenų darbingumo ir lygių teisių profesinėje srityje užtikrinimas vis dar opi problema Lietuvoje. Siekiant asmenų su fizine negalia įgalinimo profesinėje srityje, svarbu analizuoti per laiką įgyvendinamas poveikio priemones ir jų naudingumą šiai klientų grupei. Profesinė reabilitacija - tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2015 metais profesinėje reabilizacijoje dalyvavo 711 asmenys, 2016 m. - 778, o šiais metais jau dalyvavo 1007 asmenys. „Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis didėja ir tai džiugina. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos 16 profesinės reabilitacijos centrų ir jų filialų, veikiančių visoje Lietuvos teritorijoje.“ „Profesinės reabilitacijos programos efektyvumas yra įrodytas. Ne mažiau svarbu šviesti darbdavius, sugriauti mitą, kad neįgalieji yra kažkuo prastesni už kitus, į pirmą planą iškeliant jų kompetencijas, motyvaciją ir lojalumą“, - programos pasiekimus vertino socialinės apsaugos ir darbo ministras.
< p>Valakupių profesinės reabilitacijos metodinio centro specialistų atliktas tyrimas parodė, kad nemaža dalis į profesinę reabilitaciją siunčiamų asmenų yra vyresni nei 50 m. Prioritetas turėtų būti jauni, negalią turintys asmenys, ypač turintys sunkią negalią. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipia dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Jų teikiamų paslaugų kokybė gerokai nusveria paslaugos įkainius, kurie šiandien yra per maži ir nebeatitinka rinkos kainų.Profesinės reabilitacijos programoje neįgaliesiems teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą, atsižvelgus į asmens poreikius ir situaciją. A. Taigi kyla tokie tyrimo klausimai: kokie veiksniai lemia skirtingas, fizinę negalią turinčių asmenų, dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje, įsidarbinimo patirtis? Kaip profesinės reabilitacijos naudingumą vertina fizinę negalią turintys asmenys, įdarbinimo tarpininkai bei darbdaviai. Siekiant atsakyti į tyrimo klausimus, atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas - atskleisti asmenų su fizine negalia, dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje, į(si)darbinimo patirtis. dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje, skirtingas įsidarbinimo patirtis. Taip pat atskleisti išorinius veiksnius, lemiančius fizinę negalią turinčių asmenų, dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje, skirtingas įsidarbinimo patirtis. Tyrimo metodologija: pusiau struktūruotas individualus interviu, induktyvi kokybinė turinio analizė. Pusiau struktūruoti interviu atlikti kontaktinių susitikimų metu, duomenims analizuoti taikyta induktyvi kokybinė turinio analizė.
Apžvalga apie įsidarbinimą ir paslaugų pobūdį
Tyrimo dalyviai: septyni tyrimo dalyviai: 3 profesinės reabilitacijos dalyviai, 2 įdarbinimo tarpininkės ir 2 darbdaviai. Tyrimo dalyviai atrinkti taikant kriterinį atrankos metodą. Tyrimo rezultatai atskleidė vidinius veiksnius, lemiančius į(si)darbinimą, siejamus su pačiais fizinę negalią turinčiais asmenimis, jų gebėjimais ir motyvacija dirbti. Nuolat kintantys rinkos poreikiai lemia, jog asmenims svarbu mokytis, ugdyti asmeninius ir profesinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti kompensaciją už karštą vandenį?
Nuo 1992 metų Jungtinių Tautų Organizacija skatino kovoti už lygiavertes neįgaliųjų teises visuomenėje ir paskelbė Tarptautinę neįgalių žmonių dieną. VšĮ Valakupių reabilitacijos centras kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. organizavo apskrito stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija - kelias į sėkmingą įsidarbinimą“. Diskusija buvo skirta paminėti Tarptautinę neįgalių žmonių dieną bei pabrėžti neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, integracijos į darbo rinką svarbą.
Profesinė reabilitacija - tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ar kitomis poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos paslaugų reikšmė visoje neįgaliųjų socialinės integracijos ir užimtumo didinimo sistemoje rodo tai, kad šias paslaugas teikiančių centrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 5 iki 16-os įstaigų ir jų filialų. Nuo 2011 metų iki 2016 metų profesinės reabilitacijos poreikis buvo nustatytas 3,7 tūkst. asmenų.
Vienas pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų - ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Kaip rodo VšĮ Valakupių reabilitacijos centro duomenys, vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30-54 m. amžiaus. Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45-54 m. amžiaus neįgalieji. Jauni negalį žmonės dažnai renkasi mokymus bendrose erdvėse, labiausiai jų poreikius ir interesus atitinkančiose švietimo įstaigose.
Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžia, kad jaunų negalią turinčių žmonių pasirinkimas dažnai yra galimybė mokytis. „Kas gali pastūmėti darbdavį priimti dirbti neįgalų asmenį? Tai ne vien finansinė paskata. Tai ir požiūrio į darbuotoją su negalia klausimas. Darbdavių ir visuomenės požiūris pamažu keičiasi. Tačiau būtini pokyčiai ir neįgaliųjų profesiniame parengime.“
Asta Kandratavičienė, direktorė Neįgaliųjų reikalų departamento, akcentuoja, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymų baigusiųjų įdarbinimu. Tam tikra prasme ši funkcija padeda lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir nuolatos siekti kokybės. Dažnai būtina bendradarbiauti su darbdaviais ir planuoti naujas, sparčiai keičiančios technologijų laikais reikalingas mokymo programas. Perspektyvios mokymo programos būtų patrauklesnės neįgaliems jauniems žmonėms, siejantiems savo ateitį su informacinių technologijų ir nuotolinio darbo galimybėmis.
Taip pat skaitykite: Globėjo paskyrimo procedūra Lietuvoje
„Neabejotinai turime daugiau dirbti su darbdaviais ir keisti jų požiūrį į žmogų su negalia.“ - teigė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Diskusijoje buvo kelti klausimai apie profesinės reabilitacijos paslaugų perspektyvas, įtrauktą dalyvavimą visuomenėje ir valstybės investicijų tinkamumą konkretiems asmenims su negalia. Sistemoje turi atsirasti vietos darbdavių švietimui, suteikiant galimybę pažinti žmones su negalia, geriau suprasti jų kompetencijas ir stipriąsias puses.
Profesinės reabilitacijos paslaugos ir kokybė
Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis teisės aktais ir reglamentais, užtikrinant, kad paslaugos būtų teikiamos pagal individualias programas ir atitiktų neįgaliųjų poreikius bei teisės aktų reikalavimus. Nuo 2016 metų liepos 1 d. įsigaliojo metodika ir bendrieji reikalavimai profesinės reabilitacijos paslaugoms teikti. Taikoma daugdisciplinė komanda: socialinis darbuotojas, atvejo ir įdarbinimo vadybininkas, profesijos mokytojai, psichologas, kineziterapeutas, specialieji pedagogai ir kiti specialistai.
Svarbu, kad paslaugos dalyviams būtų teikiamos pagal sudarytą individualią programą, tačiau visi dalyviai turi gauti vienodai kokybiškas ir klientų lūkesčius atitinkančios paslaugos. Be dalyvavimo kliento aktyvumo pasiekti rezultatų nėra įmanoma. Mokymų metu buvo aptarti bendravimo ir darbo su skirtingas negalias turinčiais profesinės reabilitacijos dalyviais ypatumai, įvertinimo ir atkūrimo principai bei metodai, faktoriai, turintys įtakos neįgaliųjų įdarbinimui bei palaikymui darbo vietoje. Taip pat nagrinėta konkrečių atvejų analizė ir diskusijos apie jų svarbą mokymų metu.
Pagalba įdarbinant ir ateities perspektyvos
Profesinės reabilitacijos programos sudedamosios dalys apima asmens profesinių gebėjimų įvertinimą, profesinį orientavimą ir konsultavimą, profesinių gebėjimų atkūrimą ir profesinį mokymą, pagal individualų poreikį teikiamas pagalbos įsidarbinant ir palaikymo darbo vietoje paslaugas. Šios paslaugos teikiamos įvairių sričių specialistų komanda, atsižvelgiant į dalyvių negalios pobūdį. Nuolat keičiasi darbo rinka, todėl prioritetas - nuolatinis dalyvių gebėjimų tobulinimas ir prisitaikymas prie rinkos poreikių.
Taip pat svarbu pabrėžti UNESCO ir JT tarptautinius tikslus lygių teisių užtikrinimo srityje bei įtraukties principus, kurie skatina aktyviai dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje. Lietuvoje profesinės reabilitacijos paslaugos toliau plečiasi: nuo 5 iki 16 įstaigų ir jų filialų, ir jose dirba specialists-komandos, užtikrinančios kokybę, individualias programas ir nuolatinį bendradarbiavimą su darbdaviais.
Taip pat skaitykite: Nuolatinės priežiūros poreikis
| Metai | Dalyvių skaičius | |
|---|---|---|
| 2015 | 711 | − |
| 2016 | 778 | − |
| Šiandien | 1007 | − |
Taikant kokybinį požiūrį į tyrimą, išryškėja, kad sėkmingam įdarbinimui svarbios tiek asmens vidinės savybės, tiek išorinių veiksnių derinys: nuolatinis mokymasis, gebėjimas prisitaikyti, motyvacija dirbti, bei tinkama darbdavių nuomonė apie darbuotojus su negalia. Taip pat būtina plėtoti ir plėtoti bendradarbiavimą su darbdaviais, įtraukti juos į reformų procesus ir mokymus, kad jie geriau suprastų negalią turinčių žmonių gebėjimus ir potencialą.
tags: #su #kokiais #isgyenimais #susiduria #profesines #reabilitacijos