Įvaikinimas Lietuvoje: teisės, sąlygos ir tvarka

Įvaikinimo procedūra susideda iš kelių etapų ir užtruks ne mažiau kaip metus. Jei norite įsivaikinti, privalote laikytis tam tikrų Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai nustato apribojimus galimiems įtėviams, kurie yra skirti apsaugoti vaiko interesus.

Kas gali tapti įvaikintoju

3.210 straipsnis. 1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, Vyriausybės patvirtintuose Įvaikinimo organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai.

Tačiau įvaikintojais negali būti: asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje; asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia; buvę vaiko globėjai (rūpintojai), kurie buvo nušalinti nuo globėjo pareigų; asmenys nuo kurių yra atskirtas vaikas; asmenys turintys psichikos ir elgesio sutrikimų ar kitų ligų, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė; asmenys nuteisti už sunkų nusikaltimą, įskaitant nusikaltimus prieš žmogų, šeimą, vaiką ar visuomenę, taip pat nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis.

Įvaikinimo procedūros etapai

  1. Pagal savo vietą kreipiatės į savivaldybės administraciją arba gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių su prašymu įvaikinti vaiką.
  2. Teikėjui būtina pateikti prašymą įvaikinti ir sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr. 046/a).
  3. Tarnybos teritorinis skyrius surenka duomenis ir patikrina ar asmuo atitinka būtinas sąlygas: ar nėra teisti dėl nusikaltimų, ar nėra apribota tėvų valdžia, ar nėra buvęs vaiko globėju, ar neserga tam tikromis ligomis.
  4. Pradinio įvaikintojų įvertinimo laikotarpis ir mokymai būsimiems įtėviams: mokymų trukmė ne ilgiau kaip 3 mėnesiai, susidedantys iš grupinių ir individualių susitikimų (GIMK programoje).
  5. Išvada apie pasirengimą įvaikinti vaiką ir galimybė įrašyti į Sąrašą norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, sąraše. Teigiamas sprendimas galioja 24 mėnesius.
  6. Galimas vaiko pasiūlymas: komisija parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančias šeimas, informuoja jus ir globėją; turėsite per 30 kalendorinių dienų atsakyti dėl sutikimo įvaikinti pasiūlytą vaiką.
  7. Jei sutiksite, prasideda teismo procesas dėl įvaikinimo; bylos nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje.
  8. Teismai gali perkelti vaiką į šeimą nuo šešių iki dvylikos mėnesių prieš įvaikinimo užbaigimą, jei to reikalauja vaiko interesai arba prašoma suinteresuotų asmenų.

Teisiniai ir praktiniai reikalavimai

Įvaikinimo teisiniai santykiai sukuria panašius į tėvų ir vaikų teisinius ryšius: įtėviams bei jų giminaičiams suteikiamos teisės ir pareigos, panašios į kilmės ryšius. Įvaikinimas gali būti nacionalinis arba tarptautinis, jeigu vaikas įvaikinamas užsienyje gyventi į tėvų šeimą.

Teisingai įvertinant vaiko interesus, teismas atsižvelgia į vaiko auklėjimą, etninę kilmę, religiją, kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.

Taip pat skaitykite: Keltuvų tipai neįgaliesiems

Gyvenimo sąlygos, sveikata ir finansai

GIMK programos mokymų metu vertinamos gyvenimo sąlygos: ar turite saugius namus, tinkamą gyvenamąją vietą (nuomojamą ar nuosavą), ar galite suteikti stabilias pajamas, kurios užtikrintų vaiko poreikius. Pašalintina galimybė įvaikinti asmenis, kurie buvo pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais, ar kurie turi apribotą tėvų valdžią.

Nepasitaikančios taisyklės: vaikų, brolių ir seserų, taip pat vaikų iš skirtingų šeimų, įvaikinimas gali būti ribojamas. Kilmės klausimai ir atviras pokalbis su įvaikintu vaiku yra svarbūs aspektai, užtikrinant vaiko identitetą ir teises į kilmę.

Procedūros trukmė ir mokesčiai

Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, sveikatos ir pageidaujamo įvaikinti vaikų skaičiaus. Lietuvoje įvaikinimas yra nemokamas, tačiau šeima turi padengti kai kurias išlaidas: dokumentų parengimo, kelionės, vertėjų paslaugų, advokato paslaugų, žyminius mokesčius ir kt.

Ką daryti norint pradėti įvaikinimo procesą

  • Kur kreiptis? Kreipkitės į savo savivaldybės administraciją arba į Tarnybos teritorinį skyrių dėl įvaikinimo.
  • Kokius dokumentus pateikti? Prašymas įvaikinti vaiką, sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 046/a) ir kiti reikalingi dokumentai, įskaitant santuokos ar gyvenimo situaciją įrodančius dokumentus.
  • Kaip vyks patikrinimai ir mokymai? Tarnybos skyrius atliks pradinį įvertinimą, organizuos mokymus ir parengs išvadą apie pasirengimą įvaikinti vaiką (galioji 24 mėnesius).
  • Kaip sužinoti apie galimą vaiką? Komisija parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančias šeimas ir apie pasirinkimą informuoja Jus per jūsų teritorinį skyrių.
  • Teisiniai veiksmai: įvaikinimo bylos nagrinėjamos teismuose, kuriuose būtina laikytis konfidencialumo, o įvaikinamas vaikas įgauna įtėvių pavardę ir gali keisti vardą.

Teisiniai atskaitos punktai

Įvaikinimo procesas gali būti nacionalinis arba tarptautinis, atsižvelgiant į vaiko kilmę ir gyvenimo vietą. Teisiniai svarstymai turi būti suderinti su 1993 m. gegužės 29 d. sutikimais ir taisyklėmis, kurios atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę.

Santrauka

Įvaikinimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas procesas, skirtas užtikrinti vaiko gerovę. Tai teisinis įsipareigojimas, kurio metu biologiniai tėvai praranda teisę į vaiką, o įtėvių šeima įgyja naujas teises ir pareigas. Viešai skelbiama informacija apie įvaikintą vaiką gali būti teikiama tik su įtėvių leidimu arba teismo leidimu.

Taip pat skaitykite: Kada rinktis ambulatorinį ar stacionarinį gydymą?

Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo

tags: #stacionarus #ivaikinimas #teisetas