Lietuvai tapus tarptautinės demokratinės valstybių bendruomenės dalimi, siekiama užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų suteiktos ir garantuotos kuo geresnės galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Konstitucija įtvirtina nemažai socialinių ir ekonominių teisių bei su jomis susijusių principų. Viena iš tokių teisių - teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra specialusis poreikis nedarbingiems asmenims, kokios socialinės garantijos jiems teikiamos ir kaip neįgalumo samprata keitėsi laikui bėgant.
Neįgalumo Samprata ir Modeliai
Sunku apibrėžti neįgalaus asmens padėtį pasaulyje, nes neįgalumo apibrėžimai ir kriterijai skiriasi priklausomai nuo politinių tikslų, teisės aktų bei administracinių standartų. Neįgalumo apibrėžimas yra itin svarbus, nes pagal jį nustatoma, kuriuos asmenis teisės akto nuostatos gina, o kurių ne.
Šiuo metu nėra universalaus įstatyminio neįgalumo apibrėžimo, taikomo ES valstybėse. Kiekviena valstybė narė neįgalumo sąvoką yra įtvirtinusi savo nacionaliniuose teisės aktuose. Lietuvoje neįgalumo sąvoka yra įtvirtinta 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme.
Pagal šį įstatymą, neįgalumas - tai dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumas pagal sutrikimo pobūdį yra klasifikuojamas į tris rūšis: fizinę, intelektinę ir psichinę negalią.
Taip pat skaitykite: Slaugos poreikio nustatymas Lietuvoje
Negalia dažnai buvo suvokiama kaip tam tikras žmogaus kūno funkcijos sutrikimas, trukdantis elementariai kasdienei veiklai. Tačiau ilgainiui pradėta kalbėti apie negalią kaip sudėtingą socialinį reiškinį. Negalia vertinama ir analizuojama įvairiomis, dažnai kontravertiškomis teorinėmis pozicijomis, todėl teorinės negalios sąvokos siejamos su tam tikrais modeliais - socialiniu ir medicininiu negalios sampratos modeliais.
Medicininis Modelis
Medicininis modelis negalią laiko nukrypimu nuo normos, asmenine individo problema, pirmiausiai stengiantis sutrikimą koreaguoti medicininės reabilitacijos pagalba ir kompensuoti finansiškai. Šis modelis akcentuoja asmeninius funkcinius sutrikimus, kurie riboja dalyvavimą socialinėje veikloje. Neįgaliųjų problemos yra jų asmeninės problemos, kurias sukelia liga, trauma ar sveikatos būklė.
Toks požiūris dominuoja ne tik visuomenėje, juo grindžiama ir socialinė politika. Lietuvai tapus ES nare, šalis įsijungė į Europos vertybių sistemą, o tai sudarė prielaidas formuotis naujai socialinei paradigmmai ir pakeisti požiūrį į neįgaliuosius.
Socialinis Modelis
Socialinis modelis akcentuoja ne tik vidines, bet ir išorines negalios priežastis ir pasekmes. Negalia suvokiama kaip socialinė problema, kurios sprendimui būtinas teisinis pagrindas. Sociologiniame neįgalumo diskurse pastaruoju metu jis yra tapęs kone viena dažniausiai nagrinėjamų temų.
Šis modelis teigia, jog negalumas kyla iš socialinės struktūros, kuri apriboja asmens funkcionavimą visuomenėje. Tai reiškia įvairius barjerus, kurie atima galimybę visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinis modelis atskiria sutrikimo ir neįgalumo sąvokas. Sutrikimas yra asmens kūno savybė, o negalia - tai visuomenės socialinės, ekonominės struktūros bei kultūros rezultatas.
Taip pat skaitykite: Specialusis slaugos poreikis Lietuvoje
Vis dėlto, abi šios sąvokos - sutrikimas ir negalia - nors ir sąveikaudamos dichotominiu santykiu, vis dėlto yra persipynusios. Todėl praktiškai kasdieniame gyvenime labai sunku apibrėžti, kur baigiasi sutrikimas ir prasideda negalia, arba kur prasideda kūno sutrikimo, o kur socialinių barjerų poveikis neįgalumui. Taip pat visiškai aišku, jog negalima negalios redukuoti nei į kūno patologiją, nei į socialiai sukonstruotą visuomenės priespaudos formą.
Šiame darbe vadovaujamasi socialiniu negalios modeliu, kadangi šis modelis akcentuoja ne individualias, subjektyvias neįgaliojo asmens problemas, o socialines visuomenės problemas, su kuriomis susiduria visuomenė, siekiant užtikrinti neįgalaus asmens dalyvavimą kolektyvinėje veikloje.
2005 m. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas vietoj senosios sąvokos "invalidas" įteisino sąvoką "neįgalusis". Pagal įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, neįgalusis - tai asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis nei 55 proc. darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
Būtinybė keisti sąvoką "invalidas" iškilo dėl neįgaliųjų diskriminacijos, taip pat perėjus nuo medicininio neįgalumo modelio prie socialinio. Sąvoka "neįgalusis" yra tolerantiškesnė, mažiau diskriminuojanti, žeminanti ir nepriskiria individo prie socialiai atstumtųjų grupės.
Socialinės Garantijos Neįgaliesiems
Socialinės garantijos yra valstybės nustatytos socialinės ekonominės priemonės, kurios suteikia žmonėms apsaugą nuo pavojaus gauti per mažas pajamas dėl nedarbo, ligos, negalios, tėvystės pareigų, senatvės, mirus sutuoktiniui arba vienam iš tėvų. Be to, jomis užtikrinama galimybė naudotis paslaugomis, be kurių neįmanoma gyventi oriai.
Taip pat skaitykite: Išmokos už specialųjį nuolatinės slaugos poreikį
LR Konstitucijos 48 straipsnis užtikrina, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką
Europos Sąjungos valstybėse yra didelė socialinės apsaugos įvairovė. Tai, kaip šioje valstybėje organizuojama socialinė apsauga, iš esmės priklauso nuo politinių jėgų santykio tuo metu, kai buvo kuriamos ir pagrindžiamos socialinės apsaugos institucijos. Kaip tinkamas šalies socialinės apsaugos rodiklis yra įvardijamas 1964 m. Europos socialinės apsaugos kodeksas. Kodeksas nustato minimalius socialinės apsaugos standartus, prie kurio 2005 m. prisijungė ir Lietuva.
Neįgalusis yra ypatingas visuomenės narys, turintis specialius poreikius. Valstybė privalo užtikrinti jam lygias galimybes realizuoti savo prigimtines teises ir laisves, nepaisant to, kad neįgaliųjų socialinio sluoksnio lengvatoms palaikyti yra skiriama didelė finansinė suma.
Pagalba Neįgaliesiems Lietuvoje
Neįgaliesiems Lietuvoje teikiama įvairi pagalba, įskaitant:
- Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (mėnesinė piniginė išmoka asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis).
- Valstybės kompensuojamas kiekis sauskelnių ir/ar vienkartinių paklodžių, įklotų (bendrosios praktikos gydytojas, įvertinęs būklę pagal patvirtintą sąrašą, skiria valstybės kompensuojamą kiekį).
- Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.
Svarbu: dėl konkrečios informacijos apie paslaugų gavimą ir reikalingus dokumentus, rekomenduojama kreiptis į Socialinės paramos skyrių savivaldybėje.
Teisės Aktai, Reglamentuojantys Paslaugų Teikimą
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys paslaugų teikimą neįgaliesiems Lietuvoje:
- Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas.
- Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymas.
Šie teisės aktai užtikrina, kad neįgaliesiems būtų teikiama būtina socialinė parama ir pagalba, siekiant užtikrinti jų integraciją į visuomenę ir orų gyvenimą.
| Pagalbos priemonė | Aprašymas | Teisės aktas |
|---|---|---|
| Slaugos išlaidų kompensacija | Mėnesinė piniginė išmoka asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. | Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas |
| Sauskelnės/įklotai | Valstybės kompensuojamas kiekis sauskelnių ir/ar vienkartinių paklodžių, įklotų. | Bendrosios praktikos gydytojo skyrimas |
| Individuali pagalba | Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. | Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymas |
Straipsnyje aptarti pagrindiniai aspektai, susiję su specialiaisiais poreikiais nedarbingiems asmenims Lietuvoje, neįgalumo samprata ir socialinėmis garantijomis. Svarbu, kad visuomenė ir valstybė bendradarbiautų, siekiant užtikrinti neįgaliųjų integraciją ir orų gyvenimą.
tags: #specialusis #poreikis #nedarbingiems #asmenims