Europos Parlamentas trečiadienį pristatė europiečių nuomonių tyrimą. Pavasario „Eurobarometro“ studija rodo, kad didžioji dalis jų teigiamai žiūri į ES ir jaučiasi joje saugūs, nors pesimistiškai vertina pasaulio ateitį. Pasak „Eurobarometro“, lietuviai išlieka vieni labiausiai palaikančių ES. Net 89 proc. mano, kad narystė atnešė naudos Lietuvai (ES vidurkis - 74 proc.).
Šioje apžvalgoje analizuosime, kokios problemos laikomos svarbiausiomis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, remdamiesi Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdytomis standartinėmis ir specialiomis Eurobarometro apklausomis, UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ (SEC) ir VšĮ „European institute of health and Sustainable developmemtet“ (EIHSD) atliktomis apklausomis. Vertinsime korupcijos, vartotojų nuomonių tyrimų ir gyventojų pasitikėjimo institucijomis rodiklius bei valdžios sektoriaus išlaidas pagal sektorius.
Stabilumo ir vilties derinys: pagrindinės nuotaikos ES
Labai įspūdingas faktas yra tas, kad Europa daugeliui Europos piliečių išlieka stabilumo zona. 75 proc. respondentų laiko ES tikra stabilumo vieta. Tai glaudžiai susiję su tuo, kad 74 proc. Taigi, man tai rodo, kad iš ES vis dar galima daug ko tikėtis. Ir išties, matome, kad 68 proc. piliečių tikisi daugiau veiksmų, skirtų pasaulinėms problemoms spręsti.
Iš apklausos matome, kad neapibrėžtumas ir viltis eina koja kojon. - Klausimai buvo užduoti balandžio-gegužės mėnesiais, kai susidūrėme su karo eskalavimu Artimuosiuose Rytuose. Taip pat po ketverių karo ir agresijos metų nesimatė perspektyvų, kad padėtis Ukrainoje stabilizuotųsi. Taigi matote, kad žmonės jaučia, kokį poveikį jiems gali turėti geopolitinės krizės. Taigi nerimo yra, rūpesčių yra, bet, sakyčiau, kad daugelyje valstybių narių žmonės taip pat turi labai stiprią viltį.
Lietuva: išskirtinis palaikymas ES ir mažiausiai abejonių dėl narystės naudos
Pasak „Eurobarometro“, lietuviai išlieka vieni labiausiai palaikančių ES. Net 89 proc. mano, kad narystė atnešė naudos Lietuvai (ES vidurkis - 74 proc.). Sunku patikėti, bet net 81 proc. Lietuviai išlieka vieni labiausiai palaikančių ES, 89 proc. Nors 81 proc.
Taip pat skaitykite: Slaugos poreikio nustatymas Lietuvoje
Dauguma lietuvių jaučiasi viltingai (40 proc.), yra ramūs (39 proc.) ir pasitikintys savimi (36 proc.), nors jaučia ir neužtikrintumą (37 proc.). Į pasaulio ateitį 57 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų lietuvių (54 proc.) teigė, kad ES turi susikoncentruoti į gynybą ir saugumą.
Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad daugiau nei devyni iš dešimt respondentų Lietuvoje (92 proc.) ir trys ketvirtadaliai europiečių (72 proc.) mano, kad jų šaliai naudinga būti ES nare. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Naujausi „Eurobarometro“ rezultatai rodo, kad Lietuvos žmonės itin aiškiai mato Europos Sąjungos kuriamą vertę - net 85 proc. respondentų mano, kad narystė ES teigiamai veikia šalies gyvenimo lygį ir tai yra aukščiausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje (kartu su Danija ir Airija).“
Prioritetinės problemos Lietuvoje: infliacija, kainos ir gyvenimo kokybė
2023 m. 52 proc. procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų infliaciją ir dėl to kylančias kainas laikė svarbiausia problema šalyje. 62 proc. Lietuvos apklaustųjų infliaciją laikė didžiausia problema sau asmeniškai. Remiantis Eurobarometro apklausomis, Lietuvos gyventojų nuomone infliacija ir kylančios kainos tarp pagrindinių problemų išliko beveik visą 2004-2023 m.
1 paveiksle atspindėti duomenys rodo, kad 2004-2023 m. Lietuvos gyventojų požiūriu infliacija išlieka prioritetine problema visą 2004-2023 metų laikotarpį, o kitų socialinių problemų santykinis reikšmingumas kinta. 2004 m. 50 proc. Lietuvos respondentų nedarbą įvardijo tarp 2 pagrindinių problemų, o 2009 m. taip galvojo jau 58,5 proc. Lietuvos respondentų. Po 2010 m. gerėjanti užimtumo situacija šalyje atsispindi nedarbo kaip esminės problemos reikšmingumo mažėjime.
2023 m. tarp prioritetinių ES problemų įvardintos imigracijos (28 proc.), karo Ukrainoje (28 proc.), tarptautinės situacijos (24 proc.) problemos. Kainų kilimą tarp pagrindinių problemų nurodė 20 proc., o aplinkos ir klimato kaitą 16 proc.
Taip pat skaitykite: Specialusis slaugos poreikis Lietuvoje
Sveikatos ir socialinė apsauga: vertinimai ir dinamika
Klausimas apie sveikatą į Eurobarometro apklausas buvo įtrauktas tik 2020 m. (prasidėjus COVID-19 pandemijai). 5 paveikslo duomenys rodo, kad nuo 2020 m. vasaros iki 2022 m. žiemos Eurobarometro apklausos sveikatos problemą fiksavo arba pagrindine (38 proc., 2020 m. žiema), arba viena iš pagrindinių.
Įdomu, kad Lietuvoje gyvenimo kokybė apibrėžiama sveikatos priežiūra ir socialiniu gyvenimo lygiu. Apklausa rodo, kad daugumai europiečių svarbu fizinė ir psichinė sveikata bei finansinis stabilumas, tačiau Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Čekijoje kalbama apie prieinamos sveikatos priežiūros kokybę ir socialinį gyvenimą, ypač pabrėžiant prieinamą sveikatos priežiūrą. Ar gali būti priežastis, kad šios šalys turi problemų sveikatos priežiūros sistemoje?
6 paveikslas rodo sveikatos problematikos vertinimą 2004-2023 m. keičiantis klausimo formuluotei, sveikatos problemos vertinimas išliko gana stabilus. 7 paveiksle pateikiami sveikatos problematikos vertinimai asmeninės respondentų patirties pagrindu. Tokią informaciją Eurobarometras pateikia nuo 2009 m. Esminių skirtumų tarp 6 ir 7 paveiksluose pateiktų duomenų dinamikos nematyti.
Jaunimas ir demokratija: specialioji apklausa
Naujausi specialiosios „Eurobarometro“ apklausos, skirtos jaunimui ir demokratijai duomenimis, šiandien dauguma (ES 58 proc., Lietuvoje 57 proc.) jaunuolių aktyviai dalyvauja savo visuomenių gyvenime ir per pastaruosius 12 mėnesių dalyvavo vienos arba daugiau jaunimo organizacijų veikloje. „Europos jaunimo metai turėtų iš esmės pakeisti požiūrį į tai, kaip jaunimą įtraukiame į politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesus. Metų tikslai - išklausyti ir įtraukti Europos jaunimą bei skatinti konkrečias jam skirtas galimybes.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sustiprino jaunuolių įsitikinimą, kad taikos išsaugojimas, tarptautinio saugumo stiprinimas ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas yra svarbiausias ES tikslas (ES 37 proc., Lietuvoje 42 proc.). Iš apklausos matyti, kad, nepaisant pandemijos, palyginti su 2019 m., padidėjo tarpvalstybinis jaunimo mobilumas, rodantis didelį įvairių šalių jaunuolių norą vėl megzti ryšius.
Taip pat skaitykite: Išmokos už specialųjį nuolatinės slaugos poreikį
Galiausiai, kaip pažymi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, „Eurobarometro“ apklausos rezultatai patvirtina, kad apie programą „Erasmus+“, nuo kurios sukūrimo 2022 m. sueina 35 metai, žino daugiau kaip pusė jaunų respondentų, nors tam tikrų skirtumų įvairiose ES valstybėse narėse išlieka: didžiausia apie programą „Erasmus+“ studentams žinančių jaunuolių dalis yra Graikijoje (72 proc.) ir Kipre (70 proc.), o mažiausia - Švedijoje (26 proc.). Lietuvoje apie programą „Erasmus+“ studentams žino 61 proc.
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa „Jaunimas ir demokratija Europos jaunimo metais“ buvo atlikta vasario 22 - kovo 4 dienomis. Iš viso buvo apklausti 26 178 jaunuoliai, kuriems yra nuo 15 iki 30 metų, 27-iose ES valstybėse narėse.
Pasitikėjimas institucijomis: tendencijos ir Lietuvos padėtis
Pasitikėjimas institucijomis reiškia, kiek žmonės pasitiki, kad valstybinės įstaigos, mokyklos, ligoninės ir kitos visuomenei tarnaujančios organizacijos yra sąžiningos, kompetentingos ir skaidrios. Pasitikėjimas institucijomis stiprina stabilumą, socialinę sanglaudą ir veiksmingą valdymą, nes viešosios institucijos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visuomenėje ir yra atsakingos už daugelio esminių paslaugų teikimą.
11 paveiksle pateikiami 2023 m. pavasarį Eurobarometro atlikto tyrimo apie pasitikėjimą institucijomis rezultatai. Lietuvos piliečiai šalies valstybės institucijomis pasitiki mažiau nei visos Europos Sąjungos piliečiai vidutiniškai. 2023 m. duomenimis Lietuvos Vyriausybe pasitiki 29 proc. apklaustųjų, vidutiniškai ES - 32 proc. Lietuvos parlamentu (Seimu) pasitiki 18 proc. Tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis Lietuvos gyventojai pasitiki kur kas labiau nei Lietuvos valdžios institucijomis. 2023 m. Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Europos Sąjunga siekė 65 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių lieka stabiliai aukštas pasitikėjimas NATO organizacija. Ja pasitiki 75 proc. Lietuvos piliečių, 50 proc. - visų ES šalių gyventojų. 2023 m. rudenį palyginti su 2023 m. pavasariu pasitikėjimas tiek Lietuvos Vyriausybe, tiek ES šalių Vyriausybėmis padidėjo (Lietuva - 32 proc., ES vidurkis - 36 proc.).
Žiniasklaida ir informacijos šaltiniai: įpročių pokyčiai
Detaliau paanalizuosime Eurobarometro tyrimą, skirtą pasitikėjimui žiniasklaida pamatuoti. Demokratinėse valstybėse akcentuojama žiniasklaidos, kaip ketvirtosios valdžios, pozityvioji informavimo, kritikos ir kontrolės funkcija. 2023 m. kaip pagrindinį žinių šaltinį naudojo televiziją (ES - 71 proc., Lietuva - 69 proc.) bei internetinės spaudos ir (arba) naujienų platformas (ES - 42 proc., Lietuva - 50 proc.). Lietuvoje labai populiarios socialinės žiniasklaidos platformos - 50 proc. (ES - 37 proc.).
Keičiasi skirtingų žiniasklaidos priemonių santykinis populiarumas. Palyginti su 2010 m., 2023 m. mažiau ES šalių respondentų bent kartą per savaitę žiūrėjo TV (apie 8 proc.), klausėsi radijo (beveik 13 proc.), skaitė rašytinę spaudą (beveik 37 proc.), tačiau apie 2 kartus daugiau naudojosi socialiniais tinklais. Palyginti su 2012 m., 2023 m. Eurobarometro duomenimis svarbiausios naujienos, kurios domina Lietuvos gyventojus - vietinės naujienos - 51 proc. (ES - 50 proc.), Europos ir tarptautiniai reikalai - 47 proc. (ES - 45 proc.).
2023 m. rudens Eurobarometro tyrimai rodo, kad pasitikėjimas žiniasklaida nėra didelis. Tik maždaug 4 iš 10 ES ir Lietuvos respondentų atsakė, kad pasitiki žiniasklaida. Pasitikėjimas žiniasklaida didžiausias Suomijoje (72 proc.), Portugalijoje (61 proc.), Švedijoje (57 proc.), Austrijoje (56 proc.) bei Danijoje ir Nyderlanduose (abejose - 55 proc.).
Kelios svarbios išvados ir duomenų palyginimai
- Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 105 (2026 m. pavasaris) buvo atlikta 2026 m. kovo 12 - balandžio 5 d. visose 27 ES valstybėse narėse. Lietuvoje apklaustas 1031 respondentas.
- Svarbiausios problemos Lietuvoje (2022-2023 m.): kylančios kainos ir infliacija, ekonominė padėtis, pasiekiamumas sveikatos priežiūros paslaugoms. EIHSD 2022 apklausoje pagrindinėmis problemomis nurodyta brangios elektros, dujų kainos (55 proc.), didelė infliacija (42 proc.) ir brangus centralizuotas šildymas (37 proc.).
- Korupcijos suvokimo indekso analizė ir valdžios sektoriaus išlaidų tendencijos leidžia vertinti, kaip viešosios politikos sprendimai atitinka piliečių lūkesčius.
- Jaunimo duomenys rodo didėjantį mobilumą ir įsitraukimą: apie 39-42 proc. jaunuolių dalyvavo veikloje kitoje ES šalyje, o apie 61 proc. Lietuvos jaunimo žino apie „Erasmus+“ programą.
Lentelė: Pagrindiniai statistiniai rodikliai (santrauka)
| Rodiklis | Lietuva | ES vidurkis |
|---|---|---|
| Mano, kad narystė atnešė naudos | 89% | 74% |
| Pasitiki Europos Sąjunga | 65% | - (51% pagal kitą rodiklį) |
| Pasitiki NATO | 75% | 50% |
| Laiko infliaciją pagrindine problema | 52% | - |
| Jaunimo, žinančio apie „Erasmus+“ | 61% | - |
Viešosios nuomonės ir politikos sąveika
Ryšys tarp viešosios nuomonės ir viešosios politikos yra labai svarbus atstovaujamosios demokratijos valstybėse. Išrinktiesiems atstovams turėtų rūpėti, ką galvoja šalies gyventojai. Vienas iš tyrimo tikslų yra poveikio, kurį Lietuvos visuomenės nuomonė turi viešajai politikai, vertinimas.
Analizuojami 2004-2023 m. Eurobarometro apklausų duomenys leidžia stebėti ilgalaikes nuotaikų ir prioritetų permainas: nuo didelio nedarbo ir susirūpinimo užimtumu iki dabartinio infliacijos ir kainų augimo dominavimo. Viešųjų lėšų paskirstymas pagal sektorius padeda suprasti politikos prioritetus ir vyriausybės reakciją į piliečių lūkesčius.
Perspektyvos ir tolesni žingsniai
Naujoji jaunimo ataskaita ir jaunuolių įtraukimo iniciatyvos rodo Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad jaunimo balsas išliktų svarbia politinių sprendimų dalimi. Kaip kitas žingsnis po ataskaitos, Komisija ir toliau įtrauks jaunimą ir suinteresuotas šalis 2025-2026 m., siekdama formuoti naują ES jaunimo strategiją po 2027 metų.
Apibendrinant, Eurobarometro duomenys atskleidžia sudėtingą, bet ne vienareikšmiškai pesimistinį socialinį klimatą: didelis pasitikėjimas kai kuriomis tarptautinėmis organizacijomis, stiprus palaikymas ES Lietuvoje, kartu su konkrečiomis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, kurios formuoja piliečių nuotaikas ir lūkesčius. Šių duomenų analizė padeda geriau suvokti, kurias sritis politikai turėtų vertinti kaip prioritetines, kad geriau atitiktų visuomenės poreikius.
tags: #specialusis #eurobarometras #418 #socialines #klimatas