Nuo 2024 m. rugsėjo visos mokyklos ir darželiai turi priimti vaikus, turinčius individualiųjų ugdymosi poreikių, jei jų tėvai nusprendžia, kad atžala turėtų lankyti bendrojo ugdymo įstaigą, esančią arčiausiai namų. Nors oficialiai pavyzdžiai įtraukusis ugdymas Lietuvoje pamažu keičia patirtis ir pasirengimą priimti tokius vaikus, iššūkių vis dar lieka nemažai. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vadovė Eglė Čaplikienė pabrėžia, kad pokyčiai padrąsino daugelį šeimų leisti savo vaikams lankytis šalia namų esančiose įstaigose.
„Žinoma, iššūkių dar yra daug, bet džiugina tendencija, kad daugėja mokinių, turinčių didelių ir labai didelių SUP, lankančių bendrojo ugdymo įstaigas“, - kalba Eglė Čaplikienė. Pasak jos, mokyklos turi būti tinkamai pritaikytos ne tik erdvėmis, bet ir ugdymo procesais: informacijos lengvai suprantama kalba, struktūruotos medžiagos, ramybės kampeliai, sensoriniai kambariai. Siekiant sėkmingos įtraukties būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokyklos, kartais prireikia mokytojo padėjėjo, kuris lydėtų vaiką ugdymo proceso metu, ir tam padeda namuose atsinešti mėgstami daiktai ar sensorinės priemonės.
Agentūra nuolat įgyvendina priemones, kurios sudaro sąlygas vaikams turėti lygias galimybes mokytis, žaisti, bendrauti. Pavyzdžiui, teikiama techninė pagalba - judėjimo, regos, klausos, komunikacijos ir sensorinės priemonės, padedančios savarankiškai dalyvauti kasdienėje veikloje, susikaupti pamokų metu ar lengviau ruošti namų darbus. Taip pat užtikrinama asmeninė pagalba, kai specialistas padeda atlikti veiklas, kurių vaikas negali atlikti savarankiškai. „Matome, kad kasmet auga poreikis, jog kiekvienas vaikas turėtų tokias pat galimybes mokytis, augti ir džiaugtis kasdienybe kaip ir bendraamžiai“, - sako Čaplikienė.
Mokyklos įtrauktį laiko vienais prioritetų. Kaip teigia Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė dr. Lina Tamulytė, įtrauktis turi būti įgyvendinama kasdien: įrengti pritaikytos erdvės, sensoriniai kabinetai, ramiosios zonos, klasių aplinka turi būti pritaikoma. „Iššūkiu išlieka nuolatinis mokytojų gebėjimų stiprinimas atpažinti individualiuosius poreikius ir taikyti įtraukiojo ugdymo metodus“, - priduria ji. Taip pat svarbu, kad tėvų bendruomenė suvoktų įtrauktį kaip visos visuomenės laimėjimą, o ne tik vieno vaiko klausimą.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil atkreipia dėmesį, kad įtraukties gerinimą padeda valstybės ir savivaldybių finansavimas, o „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas suteikė galimybių įrengti sensorinius ir nusiraminimo kambarius bei dalyvauti mokymuose ir stažuotėse užsienyje. Didžiausias iššūkis - skirtingi individualūs poreikiai: vienam reikia padėjėjo visą dieną, kitam - atskiros erdvės ar trumpi judesio intarpai per pamoką. Mokytojai ir padėjėjai turi gebėti identifikuoti šiuos poreikius ir rasti tinkamus sprendimus. Dėl neatitinkančių erdvių sunkumų ministerija pradėjo naudoti stasis.lt - statinio prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą, siekiant matyti realų pritaikymo lygį ir skatinti įtrauktį.
Taip pat skaitykite: Globos namų pertvarkos
Kosjenka Petek - EUCAP atstovė - teigia, kad įtrauktis turi tapti realybe per platesnį visuomenės požiūrį: reikia daugiau įtraukti žmones, atstovaujančius vaikams su negalia, į švietimo politikos kūrimą, planavimą ir įgyvendinimą. „Gerosios praktikos pavyzdžiai yra įsitraukimas į sprendimų priėmimą ir dialogą su mokyklomis bei tėvais“, - sako ji. Košel-Patil pritaria: „Reikia noro mokytis ir keistis, kad visos įstaigos taptų draugiškos vaikams su autizmu ir SUP.“
Specialiųjų poreikių identifikavimas ir kelias į mokyklą
Ministerijos rekomendacijos teigia, kad pradiniame etape tėvams derėtų kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), kad įvertintų SUP. Jei poreikiai nėra dideli, gali būti pakankama PPT pažyma ir paraiška dėl įtraukties į artimiausią įstaigą. Jei vaikas turi didelius ar labai didelius SUP ir mokosi integruotai, jis gali būti prilygintas dviem mokiniams, o tokiai klasei gali būti papildomai skiriamos lėšos (35 proc. didesnis mokinio krepšelis). Mokinio pagalbą pamokose gali teikti mokytojo padėjėjas, kurio paslaugos gali būti teikiamos tiek vienam, tiek kelias darnaus ugdymo poreikius turintiems mokiniams.
Tačiau realybėje kyla problemų dėl specialistų trūkumo ir diskriminacijos atvejų. Kai kurios mokyklos vengia priimti nepatogius ugdymosi poreikius turinčius vaikus, o kai kurios atvirai diskriminuoja. Pavyzdžiai iš Kauno regiono rodo, kad kai kurios mokyklos priėmimo dienose demonstruoja, jog SUP mokiniai nepriimami, nebent poreikiai atsiranda dėl specifinių gabumų. Tėvai pasakoja apie iššūkius susirasti tinkamą mokykla ir iššvaistytas galimybes, kai specialistų trūkumas ir biurokratiniai barjerai riboja galimybes suteikti vaikams reikalingą pagalbą.
Nepaisant iššūkių, pasakojama istorija rodo tėvams svarbą būti nuosekliems ir ieškoti teisinės pagalbos bei rašytinių atsakymų, kad apsaugoti vaiko teises. Moterys dalijasi patirtimis apie tai, kaip prisidėti prie situacijos sprendimo per PPT, savivaldybes ir mokyklas, ir kaip drąsiai kalbėti apie poreikius, siekiant suteikti vaikui orią ir įtraukią ugdymo aplinką.
Istorijos taip pat iliustruoja poreikį ugdymo sistemas pastoviai tobulinti, skirti daugiau dėmesio išmokomų įtraukti į bendrąsias mokyklas, plečiant visų mokinių galimybes būti šalia bendraamžių ir augti kartu. Kaip teigia ekspertai, svarbu ne tik konkrečių erdvių ar priemonių, bet ir bendruomenės požiūrio, kompetencijų ir aiškaus plano dėl įtraukties plėtojimo.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į specialiųjų poreikių turinčius asmenis
ERASMUS+ ir tarptautinės praktikos
Tarptautinės patirties pritaikymo kryptis apima Erasmus+ projektus, kurie skatina mokytojų mokymus ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, Suomijos švietimo patirtis tyrimuose ir praktikoje buvo perduota Lietuvos mokykloms - mokytojai dalijosi žiniomis apie individualius mokymosi planus, bendradarbiavimą su šeimomis ir įvairių ugdymo metodikų taikymą. Taip pat organizuotos kelionės Italijoje į teorinius ir praktinius seminarus apie specialiuosius poreikius ir mokymosi sunkumus, apibendrinant praktiniais pavyzdžiais ir ekskursijomis į mokyklų mokymosi centrus.
Socialiniai aspektai ir visuomenės nuomonė
Svarbu keisti visuomenės nuostatas ir skaidrinti įtraukties svarbą. Komitetai akcentuoja ankstyvą galimybių suteikimą mokytis ir formuoti integracines mokyklų sistemas, kurios įtrauktų įvairiai kilusius mokinius ir teiktų papildomą paramą socialiai pažeidžiamoms grupėms. Daug dėmesio skiriama skaitmeninei įtraučiai ir geresnei prieinamumui, kad mažėtų skaitmeninė atskirtis ir užtikrintas lygus požiūris į švietimą.
Specialųjų poreikių vaikų ugdymo iššūkiai ir jų sprendimai
Specialiųjų poreikių vaikams reikalinga specialioji pedagoginė pagalba, leidžianti įgyti įtraukties pagrindus bendrojo lavinimo įstaigose. Tačiau realybėje trūkumai ir diskriminacijos atvejai kelia iššūkių - reikia aiškių planų, kompetencijų ir resursų visoms įstaigoms. Lietuvos švietimo sistemos transformacija nuo medicininio-korekcinio modelio link socialinio-interakcinio modelio reikalauja nuolatinio darbo, mokytojų tobulinimo ir visuomenės supratimo. Su tinkama sistema ir bendruomenės įtraukimu galima siekti, kad SUP turintys vaikai mokytųsi ir jaustųsi įtraukti kaip ir jų bendraamžiai.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių nustatymas ir slaugos organizavimas