Siekiant sukurti lygias mokymo(si) galimybes ir ugdymo sąlygas, atitinkančias specialiuosius mokinių poreikius, Lietuvos valstybė sukūrė teisinę bazę. Vienas svarbiausių įstatymų, leidžiančių įtraukti specialiųjų poreikių turinčius mokinius į mokymo(si) procesą bendrojo ugdymo mokyklose, yra Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2011 m.).
Įsigaliojus šiam įstatymui, atsirado poreikis keisti specialiojo ugdymo koncepciją, atsižvelgiant į įtraukaus ugdymo idėją, kuri teigia, kad mokymas(is) turėtų būti įgyvendinamas visiems mokiniams vienu metu, pašalinant visas galimas sąlygas, kurios diskriminuoja dėl skirtingų mokinių gebėjimų.
Pagal 2018-2019 m. duomenis, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose buvo visiškai integruoti ir mokėsi 35 711 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. "Skirtingi skirtingiems" yra mokymas(is), atsižvelgiant į ugdymosi poreikių, pasirinkimų, gebėjimų, stilių skirtumus ir siūlant įvairias bei tinkamas galimybes mokymosi tempui, būdams ir technikoms (Geros mokyklos koncepcija, 2015 m.).
Pagal Europos specialiojo ugdymo ir įtraukaus ugdymo agentūros parengtą Įtraukaus mokytojo profilį, svarbiausios vertybės, kuriomis turėtų vadovautis įtraukaus mokymo(si) sistemoje dalyvaujantys asmenys, yra šios: pagarba besimokančiųjų įvairovei ir skirtumams, mokytojų bendradarbiavimas ir asmeninis profesinis tobulėjimas, atsakomybės už mokymąsi visą gyvenimą prisiėmimas ir veikimas pagal principą, kad mokymas yra neatsiejamas nuo asmeninio tobulėjimo (Europos specialiojo ugdymo ir įtraukaus ugdymo agentūra, 2017 m.).
Mažylienė, Gutauskienė, Tumelienė ir Špokienė (2011) teigia, kad įtraukusis ugdymas nesibaigia požiūrio pakeitimu ar sutikimu priimti specialiųjų poreikių turintį mokinį į bendrojo ugdymo mokyklą. Jis apima kitokią ugdymo proceso organizaciją, kur būtina susieti bendrojo ir specialiojo ugdymo sistemas, taikyti interaktyvų požiūrį į negalią, diferencijuoti ir parengti mokinio paramos programą bei nuolat tobulinti specialistų kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Atsižvelgiant į tyrimus (Ališauskienė, Ališauskas, Šapelytė ir kt. 2007, Gerulaitis, 2007, Scheuermann, Hall, 2008, Wearmouth, Glynn, Berryman 2004), konsultacijas su specialistais ir susitarimus su kolegomis, būtų galima atskleisti vaiko gebėjimus (arba "apeiti" negalią) ir patirti mokymo(si) sėkmės jausmą. Dalyvių (mokinių, šeimos, specialistų, mokytojų) įtraukimas, kaip lygiateisių partnerių, į ugdymo procesą, sprendimų paieška, veiklos planavimas, įgyvendinimas ir vertinimas bei refleksija ne tik konstruoja elgesį, kuris grindžiamas savikontrole, atsakomybe ir pozityvaus požiūrio palaikymu, bet ir skatina mokymosi/mokymo procesus darant, kai mokomasi/mokoma kartu su kitais ir iš kitų.
Įtraukiojo ugdymo galia | Ilene Schwartz | TEDxEastsidePrep
Tyrimo duomenys
Atlikto kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad vaiko X mokymo(si) atveju įtraukusis ugdymas vykdomas labiau teoriškai nei praktiškai, nes ugdant dalyką kyla daug išlygų, kurios neleidžia visapusiškai įsitraukti. Nepaisant to, kad mokyklos pasisako už specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukimą į bendrojo ugdymo mokyklas, informantai pastebi nemažai sistemos trūkumų, kurie nesuteikia galimybės subjektui gauti jam reikalingos paramos.
Tyrimas atskleidė, kad mokyklose dirbantys specialistai negali bendradarbiauti ir veikti kryptingai bei tikslingai. Taip pat buvo skirtumų tarp šeimų ir mokytojų požiūrių į subjekto ugdymosi sėkmę. Taip pat buvo akivaizdus priemonių ir paramos trūkumas. Visi minėti trūkumai, pasak informantų, atsiranda dėl žinių, kompetencijų, skirtingų požiūrių ir lėšų trūkumo. Todėl galima teigti, kad vaiko X mokymas(is) nėra sėkmingas įtraukaus ugdymo proceso pavyzdys.
Apibendrinant rezultatus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tyrimo apribojimus. Kokybinio tyrimo apribojimai yra susiję su neišvengiamu kokybinio tyrimo subjektyvumu. Nepaisant to, kad planuojant ir įgyvendinant šį tyrimą buvo laikomasi visų būtinų reikalavimų, rezultatų apibendrinimą ir jų taikymo galimybes iš dalies riboja nedidelis dalyvių skaičius.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendrosiose mokyklose tik daugėja. Daugėja ir iššūkių mokykloms, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklos administracijai. Todėl itin svarbu visiems, dirbantiems ir bendraujantiems su šiais mokiniais, turėti žinių apie specialiuosius ugdymosi poreikius, gebėjimą tinkamai suprasti mokinį, bendrauti ir bendradarbiauti su juo, kokybiškai reaguoti ir spręsti kylančias problemines situacijas, kurti bendradarbiaujančią, atsakingą ir vienas kitą palaikančią komandą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Kad mokiniai įsitrauktų į ugdymo procesą, neužtenka pritaikyti tik jiems skirtos mokymosi vietos klasėje.
Svarbu atkreipti dėmesį į:
- Bendravimo principus su ugdomuoju.
- Mokytojo vartojamus žodžius.
Parengta atmintinė mokykloms „Įtraukties link. Atnaujinti specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos bei specialiosios pagalbos teikimo tvarkos aprašai bei kiti dokumentai, reglamentuojantys švietimo pagalbos teikimą mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT).
Sukurti mokinių įvairovei atvirų klasių / grupių ugdymo organizavimo ir įgyvendinimo modeliai. Atvirosios mokinių įvairovei klasės tikslas - sudaryti kuo geresnes sąlygas įvairių gebėjimų ir ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukčiai į bendrojo ugdymo mokyklas, suteikti kiekvienam vaikui jo poreikius atitinkantį ugdymą.
Mokinio padėjėjas tampa pagalbos mokiniui komandos dalimi. Mokykloms tenka pagrindinė atsakomybė organizuojant įtraukųjį ugdymą.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
2023 metais įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras. Šis centras kuria įtraukiojo ugdymo strategijas ir padeda mokykloms jas diegti ugdymo procese, konsultuoja mokyklų bendruomenes elgesio ir (ar) emocijų, įvairiapusių raidos, mokymosi sutrikimų turinčių mokinių įtraukiojo ugdymo klausimais.
Nuo 2024 metų sausio keičiama mokinių skaičiavimo klasėje metodika: vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams.
2024-2029 metais Lietuvos įtraukties švietime centras įgyvendina ES finansuojamą projektą „Įtraukties švietime stiprinimas (PASTIPRA)“. Organizuojamas regioninių specialiojo ugdymo centrų ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų kvalifikacijos tobulinimas, atnaujinami mokinių pedagoginio psichologinio vertinimo instrumentai.
Įvairių sutrikimų ir su jais susijusio ugdymo organizavimo klausimais pagalbą mokykloms teikia Lietuvos įtraukties švietime centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras bei „Diemedžio“ ugdymo centras.
Jei mokiniui nepakanka tik mokykloje teikiamos švietimo pagalbos ugdymosi poreikiams tenkinti, kreipiamasi į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT). Tarnyba įvertina vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbą, parengia rekomendacijas ugdymo įstaigai.
Pagrindiniai įtraukties švietime aspektai:
- Teisinė bazė: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimai (2011 m.)
- Statistika: 35 711 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (2018-2019 m.)
- Vertybės: Pagarba įvairovei, bendradarbiavimas, asmeninis tobulėjimas
- Institucijos: Lietuvos įtraukties švietime centras, PPT ir kt.
- Iniciatyvos: ES finansuojamas projektas PASTIPRA, atviros klasės
tags: #specialiuju #ugdymosi #poreikiu #turinciu #mokiniu #ugdymas