Straipsnyje gvildenama inkliuzinio ugdymo samprata ir inkliuzinio ugdymo konstrukto interpretacijos švietimo kaitos kontekste. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, yra įsipareigojusi plėtoti ir įgyvendinti inkliuzinio ugdymo sistemas.
Inkliuzinio ugdymo ideologija turi būti glaudžiai susijusi su tinkama ir atitinkamai sutarta terminologija bei sąvokomis. Remiantis socialinio konstruktyvizmo paradigma, diskusijos ir debatai tarp įvairių susijusių struktūrų, sistemų ir sričių atstovų tiek tarptautiniame, tiek nacionaliniame kontekste leidžia konstruoti socialinius konstruktus su suderintu ir palyginamu turiniu. Priešingu atveju naujos sąvokos tiesiog pakeičia senas, bet nepakeičia nei politikos, nei praktikos.
Įvairiuose socialiniuose kultūriniuose kontekstuose tokios sąvokos kaip integracija, integruotas ugdymas, įtraukimas, inkliuzinis ugdymas, mokykla visiems, kokybiškas ugdymas visiems gali būti interpretuojamos skirtingai.
Inkliuzinio ugdymo sampratos raida
Taikant aprašomojo tyrimo metodologinę prieigą teoriškai analizuojama inkliuzinio ugdymo sampratos raida ir esminių idėjų raiška Lietuvos strateginiuose švietimo dokumentuose tarptautinės politikos, susijusios su žmogaus teisių bei inkliuzinio ugdymo nuostatų įtvirtinimu, kontekste. Šis straipsnis siekia atskleisti inkliuzinio ugdymo sampratą ir tai, kaip šios sąvokos turinys atsispindi naujausiuose nacionaliniuose teisės aktuose. Straipsnis pagrįstas teorinių šaltinių studijomis, tarptautinių dokumentų, susijusių su žmogaus teisių ir inkliuzinio ugdymo metodų įtvirtinimu, apžvalga ir nacionalinių švietimo ir mokymo dokumentų analize.
Svarbiausių šalies švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė parodė, kad kokybiško ugdymo visiems, pripažįstant ir vertinant ugdymo ir ugdymosi proceso dalyvių ir jų poreikių įvairovę, nuostatos tiesiogiai arba latentiškai yra įtvirtintos švietimo politikoje.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Buvo išanalizuoti šeši dokumentai:
- Nacionalinė mokykla. Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija (1989);
- Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (1991; 2011);
- Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (1998);
- Nacionalinė švietimo strategija 2013-2022 m.;
- Geros mokyklos koncepcija (2015).
Analizuojant minėtus aspektus, buvo siekiama jųderėjimo su inkliuzinio ugdymo principais. Be to, analizuojant pasirinktus dokumentus, buvo ieškoma sąvokų „integruotas ugdymas/integracija“, „inkliuzinis ugdymas/įtrauktis“, „įtraukiantis (absorbuojantis) ugdymas“ ir jų paaiškinimų.
Terminologiniai iššūkiai
Naujausiuose švietimo dokumentuose inkliuzinio ugdymo termino nėra, jo semantinis turinys taip pat neapibrėžtas. Sudėtingą socialinį konstruktą „inkliuzinis ugdymas“ bandoma keisti terminu „įtraukusis ugdymas“, kurio turinys taip pat neatskleistas. Neapibrėžtas sudėtingų sąvokų / konstruktų turinys skatina įvairias interpretacijas, lemia terminų painiojimą.
Nustatyta, kad esminiai inkliuzinio ugdymo principai yra tiesiogiai arba latentiškai pabrėžiami Lietuvos švietimo strateginiuose dokumentuose. Tačiau naujausiuose švietimo dokumentuose inkliuzinio ugdymo sąvoka neminima; jos turinys neapibrėžtas. Pastaraisiais metais bandoma rasti lietuvišką kompleksinio socialinio konstrukto „inkliuzinis ugdymas“ atitikmenį ir pakeisti jį sąvoka „įtraukusis ugdymas“, kurios turinys taip pat neatskleidžiamas.
Neapibrėžtas sudėtingų sąvokų-konstruktų turinys skatina įvairias interpretacijas, lemia sąvokų painiavą (tokią kaip „integruotas“ / „įtraukusis“, „inkliuzinis“ ugdymas) ir trukdo bendravimui.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Švietimo kaitos kontekstas
Švietimo kaita link inkliuzinio ugdymo pabrėžė poreikį keisti nusistovėjusias švietimo ir mokymo tradicijas, vertybes ir sąvokas. Švietimo ir mokymo tradicijų kaita prasidėjo nuo integruoto ugdymo įgyvendinimo, pabrėžiant specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimo (įtraukimo, absorbavimo) į pagrindines mokyklas reglamentavimą ir su šiuo požiūriu derančias sąvokas „dalinė integracija“, „pilna integracija“.
Tarptautiniai sisteminiai pokyčiai švietimo politikoje, kultūroje ir praktikoje link inkliuzinio ugdymo, pabrėžiant kokybišką ugdymą visiems, pripažįstant ir vertinant (savęs) ugdymo proceso dalyvių įvairovę ir jų poreikius, pabrėžė ne tik mokinių įtraukimo (absorbavimo) į pagrindinę švietimo sistemą svarbą, bet ir jų dalyvavimo užtikrinimą bei jų pasiekimų pripažinimą.
Analizuojant svarbiausius šalies švietimą reglamentuojančius dokumentus paaiškėjo, kad daugumoje jų pabrėžiami tokie švietimo principai kaip humanistinių nacionalinių ir pasaulio kultūros vertybių ugdymas, demokratinių santykių plėtojimas, šalies kultūrinių tradicijų puoselėjimas, tautinio identiteto išsaugojimas ir kt. Tačiau minėti principai didele dalimi yra deklaratyvūs, nors juose daugiau ar mažiau galima atpažinti inkliuzinio ugdymo idėjas.
Inkliuzijos etapai Lietuvoje
Laipsniškas vieno ar kito termino moksle ir švietimo praktikoje įsigalėjimas gali žymėti gana reiklaus sisteminio pokyčio etapą. Tai reiškia, kad inkliuzija yra tikslas, kurio link kiekviena visuomenė juda.
- Segregacijos įvardinimas (1991-1998).
- Integracija (2000-2024). Etapą atitinka ir visuotinai vartojamas bei į lietuvių kalbą perimtas terminas „integration“. Jis žymi integruoto ugdymo etapą, kuriame susitiko bendrasis ir specialusis ugdymas.
- Įtrauktis. Šiame etape turime garantuoti neįgaliųjų vaikų teisę dalyvauti, tinkamai parengdami pedagogus ir ugdymo aplinką. Dabartinėje situacijoje neįgaliųjų vaikų situacija yra ypatingai jautri, nes būtinybė kuo efektyviau parengti ugdymo aplinką, pedagogus, naujas programas buvo vis atidėliojama. Pagaliau buvo sutarta keisti šią ydingą situaciją, kartu labiau susitelkiama ne į terminą, bet į veiksmų planą. Juk svarbiau ne kaip strateginį pokytį pavadinsime, bet kaip jį įgyvendinsime. Todėl dabartinė inkliuzinio ugdymo raiška ir visuomenės raidos etapas labiau apima pagalbą, skirtą specialiųjų ugdymosi poreikių ir įvairių negalių turintiems vaikams.
- Ketvirtasis inkliuzijos etapas. Antra vertus, prie inkliuzijos termino vartojimo diskurso reikėtų vėl sugrįžti, kai mokykla bei visuomenė subręs pasirūpinti ir kitų pažeidžiamų bei diskriminuojamų vaikų grupių teisėmis (pavyzdžiui, nelegalių migrantų vaikų švietimas). Tai galėtų būti ketvirtasis inkliuzijos Lietuvoje etapas. Ar jis užtikrins visų ugdymo proceso dalyvių ugdymo kokybę? Galbūt mokyklos savo veiklą grįs inkliuzinio ugdymo filosofija, kuri veiksmingai įveikia visų „kitokių“ diskriminaciją bei atskirtį. Viliuosi, kad užauginsime kartą, kurios visuomenės visi nariai įgis išsilavinimą pagal gebėjimus.
Tarptautinių žodžių adaptacija
Lietuvių kalbos tarptautinių žodžių asimiliacija yra mažesnė nei kitų kalbų. Tai lemia beveik sakralus įtarumas vertinant į mūsų kalbą atkeliaujančius žodžius. Dėl to Lietuvoje įsitvirtino savita tarptautinių žodžių bei terminų vertimo tradicija. Įprasta, kad terminas atsiranda su nauju tarptautiniu reiškiniu ar objektu ir yra vartojamas tiesiog pritaikant lietuvių kalbos galūnę. Vėliau, kai terminą tenka vartoti formaliame diskurse, bandoma jį versti į jau esamą lietuvių kalbos žodį, kuris tiksliausiai atitinka verčiamojo žodžio reikšmę ir prasmę. Kitu atveju sukuriamas naujas gruntaunas lietuviškas žodis, kuris atitinka tarptautinio žodžio reikšmę.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Dėl tokios praktikos kyla nesklandumų, kai terminas ne žymi konkretų daiktą (pavyzdžiui, „spausdintuvas“ puikiai tiko pakeisti „printerį“), o įvardija besivystantį tarptautinį fenomeną. Kai kalbama apie reiškinį, kurio raida svarbi viso pasaulio šalių tarptautinei bendrijai, aiškus terminas tampa sklandaus dialogo ir diskusijos vystymo įrankiu. Kartu toks terminas perkeliamas į politikos, švietimo, kultūros ir kitas sritis reglamentuojančius dokumentus.
Jei termino vertimui tiesiog pritaikomas jau esantis konkrečios šalies žodis, gali kilti nesklandumų verčiant ir suprantant. Žodis „inclusion“ švietimo kontekste pasirodo apie 1990 metus JAV mokslininkų ugdymo eksperimentų aprašymuose. Tuo pačiu metu Europos švietimą reglamentuojančiuose pranešimuose (nuo 1990 iki 2003-iųjų) stebimas „integration“ termino vartojimas, kuris pamažu virsta „inclusion“.
Tiek JAV, tiek Europoje terminas „inclusion“ vystosi ir jo reikšmė nuolat konstruojama. Apie 2005 metus terminas „inclusion“ galutinai pakeičia terminą „integration“. Taigi „inclusion“ (kurio pirmoji reikšmė - veiksmas, kurio metu koks nors asmuo ar daiktas tampa grupės dalimi) apima ir nediskriminavimą bei kiekvieno asmens teisių garantiją.
Didžioji dalis oficialių ES kalbų terminą „inclusion“ verčia į savąją, tiesiog pritaikydamos tą pačią žodžio šaknį ir transformuodamos galūnę. Net skirtingoms kalbų grupėms priklausančios ES šalys savaip adaptuoja „inclusion“, pavyzdžiui: Danija, Italija, Nyderlandai ir kt. Kita vertus, tokios šalys kaip Vengrija ir Islandija keičia priklausomąjį dėmenį savosios kalbos dėmeniu ir to nuosekliai laikosi visuose su inkliuziniu ugdymu sietinuose diskursuose.
Tuo tarpu Lietuva oficialiame raktinių žodžių sąvade patį terminą „inclusive“ verčia žodžiu „inkliuzija“, tačiau kitus, su švietimu susijusius terminus, tarkime, „inclusive education“ ir „inclusive education setting“ verčia atitinkamai: „įtraukusis ugdymas“ ir „įtraukioji ugdymo aplinka“.
Įdomu tai, kad pradžioje (2000-2003 m.) Lietuvos socialinių mokslų diskurse gana uoliai kalbėta apie inkliuziją kaip fenomeną ir pokytį, išryškintas inkliuzijos pranašumas prieš integraciją. Vėliau dalis mokslininkų pasirinko kraštutinį šio termino vengimą ir viską, kas buvo vadinama „inkliuzija“ arba „inkliuzinis“, ėmė vadinti bei versti tik „įtrauktis“ ir „įtraukus“.
Iliustruoti šį pokytį galima paprastu pavyzdžiu: „Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra“ yra oficialus šios įstaigos pavadinimas, tačiau tai nė motais nuosekliai „inkliuzijos“ vengiantiems edukologams, todėl jie savo tekstuose šią agentūrą pervadino „Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo agentūra“.
Suprantama, būta ir aštresnių diskusijų - abejota dėl „įtraukiojo ugdymo“ konstrukto reikšmės bei turinio. Kita vertus, kurį laiką vartojamas terminas pripratina vartotojus prie platesnės reikšmės. Štai 2021 metais sąvoka „įtraukusis ugdymas“ ne tik šio termino šalininkams atrodo atitinkantis giluminę įtraukiojo ugdymo prasmę, bet ir oponuojančiajai pusei ši reikšmė aiškesnė.
Specialiųjų ugdymosi poreikių ir inkliuzinio ugdymo samprata
Integracija - asmens įsiliejimas į socialinę grupę. Specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas literatūroje apibrėžiama kaip kaitos procesas. “Inkliuzija”, yra “Išvestinė demokratijos idėja. Europos specialiojo ugdymo. Tarptautinės konferencijos „Inkliuzinis ugdymas būdas skatinti socialinę sanglaudą“.
Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė. Vaiko specialieji poreikiai. Pritaikant Bendrąsias programas specialiųjų poreikių mokiniams. Inkliuzinė mokykla Stiprina visuomenės socialinį kapitalą. Mokytojo pareiga-padėti sukurti tinkamą ugdymosi aplinką. Inkliuzinėje mokykloje visi mokosi kartu. Inkliuzija nebus sėkminga, jei nesikeis nuostatos nebus tam tinkamai pasiruošta metodiniu požiūriu.
Ugdydamiesi kartu su. Specialiųjų ugdymosi poreikių neturintys moksleiviai mokosi ne prasčiau. Inkliuzinio ugdymo procese dalyvaujantys mokytojai. Mokymą apibendrinant mokymo sampratos kaitos požiūriu.
Ištrauka
„Inkliuzija” yra „išvestinė demokratijos idėja, kurios esmė - buvimas kartu ir, kad skirtingų intelektinių, fizinių, psichinių gebėjimų turintys vaikai gali mokytis kartu. Ruškus (2003, p. 8) Inkliuzinis ugdymas - tai specialiųjų poreikių vaikų ugdymas kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui parengtoje mokykloje.
Kitaip tariant, inkliuzinis ugdymas, yra tiesiogiai siejamas su specialiųjų poreikių vaikų ugdymu heterogeninėje grupėje, apie kurią gana išsamiai rašo Galkienė (2003, 2004). Heterogeninė grupė, iš esmės pasižymi didele skirtingumų įvairove: lyties, kalbiniais, kultūriniais, socialiniais, fiziniais, ar psichinių galimybių skirtumais (Galkienė, 2004, p. 22).
Inkliuzinė mokykla:
- Stiprina visuomenės socialinį kapitalą;
- Stiprina individų, šeimų ir bendruomenių psichologinį atsparumą;
- Didina visuomenės toleranciją pažeidžiamoms grupėms;
- Mažina stigmą ir socialinę atskirtį.
Inkliuzinio ugdymo procese dalyvaujantys mokytojai:
- Jaučia turį aukštesnę profesinę ir asmeninę vertę;
- Maloniau bendradarbiauja su kolegomis;
- Nori būti užtikrinti,kad turės galimybę tinkamai pasirengti dirbti inkliuzinėje mokykloje su SUP turinčiais moksleiviais ir tobulinti kvalifikaciją, gali nukrypti nuo įprastų ugdymo standartų,ugdymo plano ir kurti individualias ugdymo programas SUP turintiems vaikams;
- Turi teisę gauti specialistų paramą ir pagalbą.
Inkliuzinio ugdymo sistema turi ir ekonominių privalumų: SUP turinčių mokinių ugdymasis bendrojo lavinimo mokykloje reikalauja mažesnių finansinių išteklių negu specialiųjų mokyklų išlaikymas.
tags: #specialiuju #ugdymosi #poreikiu #ir #inkliuzinio #ugdymo