Šiame straipsnyje nagrinėjami metodai, taikomi dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), protinę ir fizinę negalią. Straipsnis remiasi Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos instituto, ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos studentės Simonos Servienės atlikto tyrimo duomenimis, kitais moksliniais tyrimais, ekspertų nuomonėmis ir praktiniais pavyzdžiais.
Specialiųjų poreikių samprata ir teisinis pagrindas
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
SUP identifikavimas ir vaiko įvertinimas
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Individualizavimas ir diferencijavimas ugdymo procese
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
SUP turinčių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Individualus požiūris ir užduotys
Kiekvienam vaikui reikia parinkti skirtingas, individualias užduotis. Jei vaikas turi emocinį sutrikimą, jaučia nerimą ir baimę, prie mokymo priemonių ir metodų jį reikia pratinti palaipsniui, kad neišsigąstų.
Patyriminis ugdymas ir aktyvus dalyvavimas
Savo darbe E. Jakubkienė teikia pirmenybę patyriminiam ugdymui, kai mokinys atlikdamas užduotį gali pasitelkti visus savo pojūčius - paliesti, užuosti, paragauti ar kitaip tyrinėti. Pasak pedagogės, per pamokas atliekami įvairūs bandymai, eksperimentai, kad vaikai galėtų matyti rezultatą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
„Neseniai prieš rudens atostogas su pirmokais atlikome užduotį lauke - tapome sekliais ir rinkome „įrodymus“ prieš rudenį. Vaikštinėdami po parką vaikai į dėžutes turėjo surinkti tam tikras gamtines medžiagas - ieškoti nukritusio medžio lapo, gilės ar kaštono. Tai tarsi paprasta užduotis, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip ji pateikta - nuo formos priklauso, ar vaikui bus įdomu, ar pavyks išlaikyti dėmesį. Juk reikėjo ne tik ieškoti gamtinių medžiagų, bet ir paliesti, dėlioti, lyginti, išsiaiškinti, ko dar trūksta. Į tą pamoką buvo integruota ir fizinė kultūra, įvairūs žaidimai tarp nukritusių lapų. Tokias užduotis taikau vaikams su specialiaisiais poreikiais, nors metodai tiktų ir visiems vaikams“, - teigia mokytoja.
„Svarbu, kad vaikai viską matytų vizualiai ir tame procese patys aktyviai dalyvautų. Seni mokymo metodai, kuriuos mums anksčiau taikydavo mokytojai, jiems jau nėra įdomūs“, - tvirtina specialioji pedagogė.
Kasdieniniai dalykai kaip mokymo priemonės
Net ir per matematikos pamokas pritaikomos gamtinės priemonės. „Vaikai nustemba, kad įprastą daiktą, kurį jie mato savo artimoje aplinkoje, galima panaudoti visiškai naujai, netikėtai ir įdomiai“, - patirtimi dalijasi E. Pedagogei patinka per visas pamokas vystyti tą pačią temą: „Jei skaitome pasaką apie pupą, kaip ją užaugino seneliai iki dangaus, tai per dailės pamokas kuriame tokią pupą, o per matematiką skaičiuojame pupas. Su pirmokais plėtojome temą obuolių temą - ir pjaustėme, ir pyragą kepėme.“
Mokykloje didelis dėmesys skiriamas aktyvioms fizinės kultūros pamokoms lauke, daug laiko praleidžiama šalia esančiame Karoliniškių parke. Mokytoja su vaikais vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, žiemą važinėja rogutėmis, ant sniego piešia, lipdo besmegenius.
„Su vaikais pasodiname augalą, gaminame kokį nors patiekalą, o kartu ir mokomės, susipažįstame su svorio matavimo vienetais, daug laiko praleidžiame lauke, tyrinėjame gamtą“, - priduria ir A. Vainoriūtė.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Įtraukusis ugdymas ir integracija ikimokykliniame amžiuje
Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko raidai, todėl įtraukus ugdymas, leidžiantis SUP turintiems vaikams dalyvauti bendrose veiklose su tipinės raidos vaikais, yra labai reikšmingas. Tačiau toks ugdymas kelia nemažai iššūkių pedagogams, kuriems tenka ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad visi vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir galėtų pilnai dalyvauti ugdymo procese.
Iššūkiai integruojant SUP turinčius vaikus
Vienas didžiausių iššūkių - kitų vaikų reakcija į SUP turintį vaiką. Pedagogai pastebi, kad iš pradžių vaikai gali vengti tokio vaiko, bijoti jo ar nenorėti su juo žaisti. Tokiu atveju, svarbu atvirai kalbėtis su vaikais, rodyti pavyzdžius, kaip elgtis su SUP turinčiu vaiku, ir paaiškinti, kad jam reikia truputėlį kitokio požiūrio.
Kitas iššūkis - tėvų požiūris. Pasitaiko atvejų, kai suaugę žmonės iš anksto nusistato prieš mažą vaiką su SUP. Pedagogai pabrėžia, kad vaikai dažnai atspindi tėvų elgesį, todėl pirmiausia reikia įtikinti tėvus, kad šis vaikas gali žaisti su jų vaikais.
Sėkmingos integracijos strategijos
- Pokalbiai su vaikais: Pedagogai naudoja ramius ir švelnius tonus, stengiasi kuo daugiau įtraukti SUP turintį vaiką į bendrą žaidimą.
- Individualus darbas: Su SUP turinčiais vaikais dažnai reikia dirbti individualiai, naudojant parodymus, pakartojimus ir mokymus, kurie sudomintų vaiką ir išlaikytų jo dėmesį.
- Pojūčių įtraukimas: Tokiems vaikams būtina ne tik matyti, bet ir paliesti, pauostyti - mokymas turi įtraukti visus pojūčius.
- Struktūra ir rutina: SUP turintiems vaikams labai svarbi struktūra ir rutina. Pedagogai naudoja korteles su lentelėmis, kuriose nurodoma, ką vaikas dabar veikia ir ką veiks toliau.
- Rami aplinka: Ugdymas sėkmingas, kai mažai vaikų, viską vaikas gerai girdi ir supranta, kai nėra triukšmo.
- Vaiko pasirinkimas: Pedagogai stengiasi suteikti vaikui laisvę pasirinkti veiklas ir nesiūlo pagalbos, jei vaikas pats jos neprašo.
- Ryto ratas: Prieš pradedant bet kokią užduotį, vaikai susėda ant kilimo į ratelį ir kiekvienas norintis gali pasidalinti savo mintimis.
Viena pedagogė pasidalino, kaip jai pavyko integruoti SUP turintį vaiką į grupę. Pradžioje vaikai vengė šio vaiko, tačiau po ilgų pokalbių, rodydama pavyzdžius ir paaiškindama, kad su juo reikia elgtis truputėlį kitaip, pedagogė pasiekė didelių rezultatų abiem pusėms - tiek vaikui su specialiaisiais poreikiais, tiek kitiems grupės vaikams.
Pedagogų praktika, technologijos ir sensorinės priemonės
Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais per pamokas kasdien naudojama multimedija, planšetiniai kompiuteriai. Mobiliosios programėlės padeda mokytis skaičiavimo, lietuvių kalbos, vyresnieji vaikai tokias užduotis gali atlikti išmaniuoju telefonu - rezultatai iš karto matomi ekrane. Sensorinės priemonės ir technologijos padeda vaikams nusiraminti, pailsėti, paklausyti raminančios muzikos.
„Vien mokytis iš knygos yra nuobodu, o multimedija pamokas paįvairina. Per lietuvių kalbos pamokas pasižiūrime filmuką iš senosios animacijos, aptariame, vaikai tampa kūrėjais, piešia savo iliustracijas. Be naujausių technologijų būtų sunkiau įdomiai perteikti vaikams ugdymo programą“, - teigia E. Jakubkienė. „Informacinės technologijos papildo mokymo programą, vaikams mokytis įdomiau ir linksmiau. Tai tarsi smagus žaidimas, vaikai net nejaučia, kad mokosi ir įsisavina naujas žinias“, - pritaria ir mokytoja A.
Psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų specialistų vaidmuo
Psichologas, dirbantis su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, atlieka svarbų vaidmenį, padedant vaikams ir jų šeimoms įveikti iššūkius, susijusius su negalia. Psichologinis įvertinimas: psichologas atlieka išsamų vaiko psichologinį įvertinimą, siekiant nustatyti jo kognityvinius, emocinius, socialinius ir elgesio ypatumus. Intervencijos planavimas: remiantis įvertinimo rezultatais, psichologas planuoja individualizuotas intervencijas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus.
Terapija ir konsultavimas: psichologas teikia terapines paslaugas vaikams ir jų šeimoms. Bendradarbiavimas su kitais specialistais: psichologas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip gydytojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai, siekiant užtikrinti kompleksinę ir koordinuotą pagalbą vaikui ir jo šeimai.
Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį, padedant asmenims su protine negalia ir jų šeimoms. Socialinio darbuotojo veikla apima pagalbos teikimą, advokaciją, konsultavimą ir užimtumo organizavimą.
Specifinės ugdymo priemonės priklausomai nuo sutrikimų
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Kurčneregystė - tai būsena, kurią sukelia įvairaus sudėtingumo klausos ir regos sutrikimai. Pagrindinė kurčneregystės negalią turinčio vaiko ugdymo forma - individualus darbas.
Vertinimas ir dokumentacija
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas.
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
Psichologinio darbo metodai ir terapijos
Psichologas, dirbdamas su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, gali naudoti įvairius metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus. Kai kurie iš dažniausiai naudojamų metodų yra: elgesio terapija, kognityvinė terapija, žaidimų terapija, meno terapija, šeimos terapija, socialinių įgūdžių mokymas, sensorinė integracija. Delfinų terapija: individualūs ir grupiniai bendravimo su delfinais užsiėmimai, kurie skirti žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocines traumas.
Dailės terapija: Vaikai mėgsta piešti. Piešdami jie lavinasi, mokosi ir netgi gydosi. Mažiems vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi siekiant praturtinti jų jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo savivertę ir savivoką.
Pedagogų kasdienybė, bendradarbiavimas ir empatiškas požiūris
Pedagogų darbo diena ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra labai įvairi ir reikalauja daug energijos bei kūrybiškumo. Pedagogai stengiasi suskirstyti vaikus grupėmis, kad nekiltų ginčų. Jie stengiasi suprasti vaiko elgesio priežastis ir ieškoti būdų, kaip padėti jam valdyti savo emocijas. Pedagogai bendradarbiauja su kitais specialistais (pvz., logopedais, psichologais), kad gautų patarimų ir pagalbos.
Aukščiausias lygmuo - vaikas mokytoją laiko savo draugu. E. Jakubkienė pasakoja, kad dirbant su specialiųjų poreikių vaikais reikia laiko, kol jie pradeda mokytoju pasitikėti ir jį vertinti. „Pradėjus dirbti su pirmokais, daug laiko užtrunka, kol išsiaiškini, ką kiekvienas vaikas sugeba. Kas tinka vienam, netinka kitam. Po pusmečio jau žinau, ar užduotis tiks vaikui, ar neiššauks neigiamos emocijos, ar jam bus įdomu, ar norės išbandyti, ar nebijos.“
„Empatijos mūsų darbe reikia labai daug. Laimės dalykas, ar rasi priėjimą prie tokio ypatingo vaiko, ar jis įsileis į savo pasaulį, kuris suaugusiam gali pasirodyti nesuvokiamas“, - svarsto mokytoja. Pasak E. Jakubkienės, mokytojas yra tarsi kempinė, sugeriantis visas vaikų emocijas. Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais reikia būti pasiruošusiam bet kam, nes nežinai, kas kiekvieną dieną laukia.
Rekomendacijos pedagogams ir specialistams
- Taikyti individualų požiūrį: parinkti užduotis pagal vaiko gebėjimus ir poreikius.
- Įtraukti pojūčius mokymosi procese: naudoti patyriminius metodus, praktinius eksperimentus ir gamtą.
- Kurdami ugdymo veiklas integruoti technologijas ir sensorines priemones, kad pamokos būtų įdomios ir raminančios.
- Užtikrinti struktūrą ir rutiną, naudoti vizualias schemas ir korteles.
- Skatinti tėvų bendradarbiavimą ir šviesti šeimas apie SUP ypatumus bei elgesio strategijas.
- Bendradarbiauti tarp specialistų: specialusis pedagogas, logopedas, psichologas, socialinis darbuotojas ir ergoterapeutas turi veikti koordinuotai.
- Vertinti pažangą lanksčiai: taikyti formuojamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą, suderintą su tėvais ir specialistais.
Trumpa lentelė: pagrindinės ugdymo priemonės pagal sutrikimų sritis
| Sutrikimo sritis | Pagrindinės priemonės |
|---|---|
| Klausos sutrikimai | Regimosios priemonės, lip-reading, gestų kalba, surdopedagogo pagalba |
| Regos sutrikimai | Brailis, specialios priemonės, individualios pratybos |
| Autizmo spektro | Struktūra, rutinos kortelės, sensorinės priemonės, pojūčių integravimas |
| Protinė negalia | Individualizuotos programos, praktinės užduotys, darbų įgūdžių lavinimas |
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį.
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #ugdymosi #aspektai