Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą.
Teisinis reglamentavimas ir ugdymo įstaigų prieinamumas
Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Nuo 2024 m. rugsėjo įsigaliojantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimas numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokykloje) kartu su bendraamžiais. Vaikams užtikrinama teisė nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Taip visiems besimokantiems suteikiamos lygios galimybės.
Klasės ir grupės formavimas, mokinių skaičius
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Individualūs ugdymo planai ir programų pritaikymas
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi. Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti.
Specialioji lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi pagal specialiosiose mokyklose skirtas programas, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei. Vaikų, kurie turi specialiųjų poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų lūkesčius.
Programų turinys ir dalykai
Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų. Specialiųjų poreikių asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Specifinės programos ir pamokos kurtiesiems, silpnaregiams ir vaikams su kalbos sutrikimais
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija).
Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas. Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Mokymas namuose ir specialios veiklos
Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę.
Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Vertinimas ir pažymėjimai
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas.
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Specialiųjų poreikių nustatymas ir vertinimo procesas
Kaip nustatyti, ar vaikas turi specialius poreikius? Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT).
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą. Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia. Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
Dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo tikslų: sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas; suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Mokymo metodai ir ugdymo principai
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija).
Pedagogų rengimas ir naujos profesijos - pedagogo padėjėjas
Profesijos mokytoja Ina Baravikova: „Geras mokytojas, kuris pats nuolat mokosi, kad galėtų mokiniams perduoti pačias naujausias ir aktualiausias žinias“. Todėl praėjusių metų rugsėjį I. Baravikova pradėjo studijas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, kur siekia įgyti papildomų kompetencijų specialiosios pedagogikos ir logopedijos srityje. Profesinio mokymo centre Ina dirba dvejus metus - ruošia ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjus. Iki tol šešerius metus dirbusi auklėtoja Rokiškio mokykloje-darželyje „Ąžuoliukas“, ji puikiai supranta, ką turi žinoti ir mokėti žmogus, nusprendęs dirbti su mokiniu, turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių.
Jau vasario mėnesį prasidės priėmimas į pedagogo padėjėjo profesinio mokymo programą. Planuojama priimti 25 asmenis. Mokymo bazė paruošta, įrengtas sensorinis kambarys. Pedagogo padėjėjo programa suteikia V kvalifikacijos lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą, t. y. Pedagogo padėjėjo profesija vis dar nauja. Visuomenėje girdisi kalbų, kad ne kiekvienas mokinio padėjėjas yra kvalifikuotas ir stokoja specialiųjų žinių. Ši programa ir skirta parengti kvalifikuotą pedagogo padėjėją.
Pamokose bus mokomasi: Kaip pritaikyti ugdymą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui; Kaip padėti pedagogui taikyti efektyvias ugdymo ir vertinimo strategijas; Rengti ir pritaikyti mokiniams tinkamą aplinką pagal pedagogo nurodymus; Kaupti informaciją apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio mokymąsi; Analizuoti savo veiklą ir numatyti jos tobulinimo kryptis; Pasirinkti profesinio tobulėjimo formas, būdus ir priemones; Suprasti švietimo pagalbą vaikui ir šeimai; Pažinti negalių rūšis, sensorines galimybes ir t. t.
Sensorinius kambarius turi ne viena rajono įstaiga. Anot I. Baravikovos, toks kambarys yra būtinybė vykdant pedagogo padėjėjo modulinę profesinio mokymo programą. Būtent čia programos dalyviai pažins priemones, padedančias mažinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio stresą, nerimą, įtampą, tyrinėti pojūčius, lavinti jo motoriką ir kūrybiškumą.
„Net šachmatais teks išmokti žaisti, jei nuoširdžiai nori tobulinti vaiko loginį mąstymą“, - sakė I. Baravikova. Neįtikėtinas dalykas - „šnarančios skarelės“. Mokytoja iš patirties žino, kaip noriai vaikai jas liečia prie veido, šiugždena ir klausosi minkšto, bet standaus audinio „pasakojimo“, ir tai juos ramina. Arba kinetinis smėlis, arba minkšti „jūros putos“ burbulai: malonu į juos sukišti rankas, įdomu verti juos dantų krapštukais. Labiau nei plastiliną vaikai mėgsta lipdyti iš ekologiškos druskos tešlos, ją kočioti, spausti formas, o sudžiovintus darbelius marginti dažais. Visa tai reikia sužinoti, išmokti, suprasti, o vėliau perteikti mokiniams ir pritaikyti savo darbo praktikoje.
Pasirinkę šią profesiją asmenys mokysis Rokiškio profesinio mokymo centro pastate, esančiame pačiame Rokiškio centre, adresu Kauno g. 31A. Pati mokymosi aplinka - jauki ir svetinga.
Praktiniai patarimai rengiant individualias ugdymo programas
- Rengiant mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo programą ir planuojant ugdymo procesą visada būtina remtis „stipriosiomis“ mokinio ypatybėmis bei numatyti, kaip „apeiti“ arba lavinti „silpnąsias“.
- Svarbu, kad programoje mokytojas konkrečiai įvardytų, ką mokinys jau žino, ką geba daryti ir kaip, kokiu būdu išmoksta greičiausiai.
- Taip pat svarbu įvardyti labai svarbius dalykus, kurių mokinys negeba (pavyzdžiui, neturi savarankiško darbo įgūdžių ir kt.), vengti teiginių „nieko nemoka“ ar „nieko nežino“.
- Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dalykų Bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas.
Bendruomenės ir įstaigos vaidmuo
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams. Šiame ugdyme labai svarbi abipusiu įsipareigojimu, pasitikėjimu ir pagarba grįsta partnerystė su vaikais.
Įtraukusis ugdymas: vertybės ir esminiai aspektai
Įtraukusis ugdymas - tai kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, ugdymas be atskirties ir diskriminacijos. Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno vaiko ugdymu, atitinkančiu vaiko ugdymo(si) galias ir poreikius. Įtraukiojo ugdymo vertybės: nuoširdus santykis su vaiku, kūrybiškumas ir džiaugsmingumas, laikymasis amžiaus atitikimo planuojant veiklą bei ruošiant užduotis, pasitikėjimas ir nešališkumas.
Įtraukiojo ugdymo pagrindiniai aspektai: kokybė - kiekvieno mokymas, užtikrinant ugdymo galias, poreikius, asmeninę pažangą; bendrystė - įstaigos, šeimos, švietimo institucijų bendravimas, bendradarbiavimas; aplinka - pritaikyti aplinkos ir ugdymo procesus įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams; pedagogų rengimas - gerinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pasirengimą įtraukčiai.
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #programos