Lietuvoje specialiųjų poreikių nustatymo tvarka yra reglamentuota siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir ugdymą asmenims, turintiems specialiųjų poreikių. Ši tvarka apima tiek senjorų, tiek vaikų specialiuosius poreikius, užtikrinant individualų požiūrį ir reikiamą pagalbą.
Senjorų Specialiųjų Poreikių Nustatymo Pokyčiai
Nuo š. m. liepos 1 d. pensinio amžiaus žmonėms vietoj šiuo metu nustatomų trijų specialiųjų poreikių lygių bus nustatomi du - vidutinių ir didelių (nebelieka nedidelių specialiųjų poreikių lygio).
- Didelių specialiųjų poreikių lygis: Nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0-30 proc. darbingumo lygis.
- Vidutinių specialiųjų poreikių lygis: Nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35-55 proc. darbingumo lygis.
Tie senjorai, kuriems jau yra nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, galės kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad jų turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis būtų prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui.
Vaikų Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Nustatymo Tvarka
Vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) nustatymo procesas apima kelis etapus, kuriuose dalyvauja įvairūs specialistai ir tėvai, siekiant užtikrinti, kad vaikas gautų tinkamą pagalbą ir ugdymą.
1. Kreipimasis į PPT/ŠPT
Pirmasis žingsnis - kreipimasis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) arba Švietimo pagalbos tarnybą (ŠPT). Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
2. Vaiko Raidos Vertinimas
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
3. Specialistų Vertinimas
Vertinime dalyvauja įvairūs specialistai:
- Psichologas: Vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus.
- Logopedas: Vertina kalbos ir kalbėjimo ypatumus.
- Specialusis pedagogas: Vertina mokymosi pasiekimų lygį.
- Socialinis pedagogas: Vertina socialinę pedagoginę aplinką.
- Gydytojas neurologas: Vertina neurologinę sveikatą.
4. Pažymų Parengimas
Po vertinimo parengiamos dvi svarbios pažymos:
- Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo: Joje pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
- Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo: Joje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo, tačiau gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
5. Vaiko Gerovės Komisijos (VGK) Posėdis
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
6. Mokytojo Padėjėjo Pagalba
Mokytojo padėjėjo pagalba yra svarbi integruojant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus į bendrojo ugdymo klases. Mokytojo padėjėjas padeda vaikui atlikti užduotis, organizuoja ugdymosi aplinką ir teikia individualią pagalbą, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Pradinio ugdymo proceso inovacijos išbandymo ugdymo procese refleksija
Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Grupės ir Lygiai
Pagal poreikių sudėtingumą, specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į lygius:
| Poreikių lygis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Nedideli | Poreikiai, kuriuos galima patenkinti pritaikant ugdymo metodus ir aplinką. |
| Vidutiniai | Poreikiai, reikalaujantys papildomos specialistų pagalbos ir individualaus ugdymo plano. |
| Dideli | Poreikiai, reikalaujantys intensyvios specialistų pagalbos ir specializuotos ugdymo aplinkos. |
| Labai dideli | Poreikiai, reikalaujantys nuolatinės specialistų priežiūros ir individualaus ugdymo pagal specialias programas. |
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
tags: #specialiuju #poreikiu #nustatymo #istatymas