Jau dabar Lietuvoje yra ne vienas puikus pavyzdys, kai bendrojo lavinimo mokykloje sėkmingai mokosi specialiuosius ugdymo poreikius turintys mokiniai. O nuo 2024 m. rugsėjo, kai įsigalios Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr., siekiant užtikrinti ugdymo prieinamumą ir veiksmingumą specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir pagerinti jų ugdymosi sąlygas, būtina ugdant šiuos vaikus naudoti jiems skirtas, pritaikytas mokymo priemones.
Mokykla turi aprūpinti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus (vaikus, turinčius elgesio ir emocijų, autizmo spektro sutrikimų, vaikus, turinčius judesio ir (ar) padėties, intelekto ir kt.) taip, kad jie galėtų mokytis kartu su savo bendraamžiais artimiausioje ugdymo įstaigoje. Prisidėti prie to turi ne tik įstatymai, bet ir įtraukties kultūra, suformuota Geros mokyklos koncepcijos (2015 m.) nuostatose apie perėjimą nuo švietimo visiems prie švietimo kiekvienam, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si).
Įtraukiojo ugdymo pagrindai ir tikslai
Įtrauktis apibrėžiama kaip kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, atitinkantis jo ugdymosi galias ir poreikius. Ji apima ugdymo turinį, mokytojų rengimą, pagalbos mokiniui, mokyklai, vertinimą ir ugdymo organizavimą. Taip pat ji remiasi universalaus dizaino ugdymuisi (UDU) principais, užtikrinant prieinamumą, įvairiapusiškumą ir įtrauktį į visus mokymo kontekstus.
UDU principai siūlo lanksčias mokymosi aplinkas ir erdves, kuriose galima pritaikyti individualius mokymosi skirtumus. Praktikoje tai reiškia, kad pamokose turėtų būti kuriamos sąlygos visiems mokiniams dalyvauti, mokytis ir tyrinėti turinį bendrųjų ugdymo programų pagrindu, o mokymo(si) tikslai, turinys, procesai ir vertinimas būtų lankstūs ir prieinami visiems.
Mokytojų ir specialistų vaidmenys įtrauktame ugdyme
Švietimo pagalbos specialistų vaidmuo yra esminis norint užtikrinti asmeninę mokinių pažangą ir įtraukti juos į bendras pamokas. Jie padeda mokytojams kurti prieigas, siūlyti būtinas pritaikymų priemones ir nustatyti sėkmės kriterijus bei sąlygas mokiniams, siekiant lanksčių ir prieinamų mokymosi tikslų, turinio, procesų ir rezultatų.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Tad mokymų metu aptariamas švietimo pagalbos specialistų vaidmuo ir atsakomybė analizuojant mokyklos aplinkos ir mokymosi procesų barjerus, ir kaip šie barjerai gali trukdyti asmeninei pažangai tiek specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, tiek visiems mokiniams dėl kalbos, kognityvinių ar kitų skirtumų. Bus telkiamas dėmesys barjerams identifikuoti bei šalinti ir pastoliavimui - visapusiškos pagalbos metodams, prieigai, planavimui, vertinimui, įrangai, santykiams ir nuostatoms.
Įtraukties įgyvendinimo praktika pamokoje
- Prieigos ir individualaus pritaikymo priemonės - mokymo priemonės, skirtos vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais, autizmo spektro sutrikimais ar judėjimo sutrikimais, turi būti įtrauktos į standartinį įrankių rinkinį.
- Universalus dizainas ugdymuisi (UDU) - mokykla kuria lanksčias erdves, kuriose galima lengvai pritaikyti užduotis, skirtingiems mokinių poreikiams, be segregacijos.
- Komandinio darbo kultūra - mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kiti specialistai dirba kartu, siekdami nuosekliai analizuoti mokinio pažangą ir pritaikyti mokymo procesus.
- Vertinimo lankstumas - vertinimo procesai turi atspindėti individualią mokinio pažangą, suteikti grįžtamąjį ryšį ir galimybes koreguoti tikslus.
- Mokymo turinio adaptavimas - turinys turi būti pritaikomas taip, kad jis būtų įtraukiantis visoms mokinių grupėms, laikantis skirtingų pažinimo kelionių trajektorijų.
Mažeikių r. Koordinatoriaus el. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą ir ugdymosi prieinamumą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tarptautinius tikslus - Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (2006) ir Europos Tarybos rekomendacijas dėl inkliuzijos švietime iki 2020 metų, siekiant skatinti sistemingą duomenų rinkimą ir įrodymų priemones įtraukaus ugdymo plėtrai.
Teisinės ištakos ir strateginiai dokumentai
LR Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtinta Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategija su „Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017-2022 metų veiksmų planu“. Sukurta siekti įtraukties ir įvairovės vertybių integraciją į mokymo praktiką. Taip pat svarbu atsižvelgti į Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros rekomendacijas dėl duomenų rinkimo ir analizės tarptautinių nuostatų įgyvendinimui.
Nuo 2024 m. rugsėjo įsigalioja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimai ir papildymai straipsniuose 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36, įtraukiant naują 45 straipsnį, kuris nustato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais.
Nuoseklus įtraukties kelias
Įtrauktis yra kelias, kuriame svarbu orientuotis į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę, atsižvelgti į kliūtis mokymuisi ir dalyvavimui švietime bei jas šalinti. Tai reikalauja sisteminio požiūrio į mokyklų aplinkas, mokymo metodus ir vertinimo sistemas, taip pat bendradarbiavimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi principų įtvirtinimo.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Praktinis įtraukimo pamokose turinys
Pamokoje svarbu integruoti įvairias priemones ir metodus, kurie užtikrina prieinamumą visiems mokiniams. Bendrai kalbant, siekiama sujungti universalaus dizaino principus su personalizuotais mokymo sprendimais, kad kiekvienas mokinys jaustųsi matomas, girdimas ir turėtų galimybes patirti sėkmę mokantis.
Švietimo politikos kontekste, siekiant įtraukti visus mokinius, būtina nuosekliai planuoti pamokų turinį, suteikti mokytojams ir specialistams reikiamų įgūdžių, užtikrinti tinkamą įrangą ir aplinkos pritaikymą, kuriuos kartais lemia vietos finansavimo ar infrastruktūros klausimai. Tačiau pagrindą sudaro kryptinga bendradarbiavimo kultūra ir nuolatinis mokymų dalyvavimas.
Rinkinių duomenų ir vertinimo svarba
Siekiant įtraukti mokinius į bendras veiklas, būtina rinkti ir analizuoti duomenis apie mokinių pažangą, poveikį mokymuisi, bei įvertinti pritaikytų priemonių efektyvumą. Tokie duomenys padeda kurti įtraukties plėtros politiką ir gerinti praktikas mokyklose.
Garsūs teisiniai ir tarptautiniai rėmeliai
Tarptautinės konvencijos ir rekomendacijos skatina įtrauktį kaip standartą, o mokyklos turi kurti sąlygas, kurios leistų visiems mokiniams įsitraukti ir vystytis kartu su bendraamžiais. Įtrauktuose mokyklose dėmesys visiems mokiniams yra prioritetas, o pritaikytosios priemonės nėra laikomos segregacijos ženklu, bet skatina lygybės ir galimybių plėtrą.
Apibendrinimas nuosekliai įtraukiant
Švietimo įstatymo ir įtraukiojo ugdymo principai formuoja naująją mokyklos kultūrą, kurioje specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai gali mokytis kartu su bendraamžiais, naudodamiesi pritaikytomis priemonėmis ir universalio dizaino sprendimais. Tai ne tik teisinė prievolė, bet ir būtina sąlyga kokybiškam, teisingam ir socialiai atsakingam ugdymui.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
tags: #specialiuju #poreikiu #mokiniu #pamoka