Remiantis preliminariais Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024-2025 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose iš viso ugdysis 42 067 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.
Portalas lrytas.lt kviečia susipažinti, kokia įtraukiojo ugdymo situacija šiandien stebima atskirose savivaldybėse - kurios regionų mokyklos specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdo daugiausiai ir kokį vaizdą piešia patys mokyklų direktoriai.
Kurios mokyklos išsiskiria?
Žvelgiant į NŠA pateiktą statistiką, matyti, kad situacija įvairiose savivaldybėse skiriasi.
- Akmenės rajone yra 7 mokyklos, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Daugiausiai jų yra Akmenės gimnazijoje - 53. Šio rajono Dabikinės Vladimiro Zubovo mokykloje šiais mokslo metais preliminariai mokysis 49 specialiųjų poreikių turintys vaikai.
- Kai kuriose Alytaus miesto mokyklose SUP turinčių vaikų skaičius peržengia šimtą. Dzūkijos mokykloje yra 160 tokių vaikų, Šaltinių progimnazijoje - 110, šv. Benedikto gimnazijoje - 108 mokiniai. Tokių vaikų yra 15-oje miesto mokyklų.
- Alytaus rajone daugiausiai specialiųjų poreikių mokinių turi Daugų Vlado Mirono gimnazija - čia jų mokosi 72.
- Dviejose iš šešių Anykščių mokyklų preliminariai mokosi ir po 100 specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijoje tokių vaikų yra 100, Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje - 109.
- Tuo metu Birštono gimnazija preliminariai ugdo 71 SUP turintį mokinį.
- Biržų rajone daugiausia specialiųjų poreikių vaikų turi „Atžalyno“ pagrindinė mokykla. Čia jų yra 87. Tokių vaikų yra ir dar 5-ose rajono ugdymo įstaigose.
- Druskininkuose „Atgimimo“ mokykla turi 105 specialiųjų poreikių vaikus, Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla - 89. Be šių mokyklų SUP turintys moksleiviai eina ir į dar tris miesto mokyklas.
- Elektrėnų pradinėje mokykloje ugdosi 83 SUP turintys vaikai, Elektrėnų sav. Vievio Jurgio Milančiaus pradinėje mokykloje - 70.
- Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija yra priėmusi 120 specialiųjų poreikių turinčių vaikų, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija - 50.
- Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje mokosi 120 SUP turinčių mokinių, o Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje - 110. Šiame mieste yra 13 mokyklų, kuriose mokosi būtent tokie vaikai.
- Joniškio rajone specialiųjų poreikių turintys mokiniai eina į 6 mokyklas. „Saulės“ pagrindinėje mokykloje tokių vaikų yra 136, Joniškio r. pagrindinėje mokykloje - 117, Joniškio Mato Slančiausko progimnazijoje tokių moksleivių - 91.
- Jurbarko rajone SUP turintys mokiniai yra pasiskirstę po 9 mokyklas. Daugiausiai jų yra Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje - 82.
- Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje mokosi 239 specialiųjų poreikių mokiniai, Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijoje - 111.
- Kalvarijos savivaldybėje specialiųjų poreikių moksleiviai mokosi 4-ose ugdymo įstaigose. Daugiausiai jų turi Kalvarijos gimnazija - 38.
Dideliais SUP turinčių mokinių skaičiais pasižymi Kauno miestas. Kauno tarptautinėje gimnazijoje tokių vaikų yra 403, Kauno šv. Roko mokykloje - 171, Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykloje - 148.
- Tuo metu Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijoje šių mokinių yra 181, Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje - 148, Kauno r. Domeikavos gimnazija ugdo 129 SUP turinčius vaikus.
- Kazlų rūdos savivaldybėje daugiausia specialiųjų poreikių vaikų mokosi Kazio Griniaus gimnazijoje - 101.
- Kėdainių rajone išsiskiria Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija - čia ugdosi 102 SUP turintys vaikai, Kėdainių r. Akademijos gimnazijoje - 98.
- Į Kelmės specialiąją mokyklą eina 74, o į rajono Tytuvėnų gimnaziją - 68 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių.
Klaipėdos mieste bei rajone yra kelios dešimtys mokyklų, kuriose mokosi SUP turintys vaikai. Klaipėdos Vitės progimnazijoje jų yra 135, „Medeinės“ mokykloje - 130. Klaipėdos rajono Gargždų „Minijos“ progimnazijoje - 150, Gargždų „Kranto“ progimnazijoje - 145.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
- Kretingos rajone tokių mokinių taip pat nemažai. Marijono Daujoto progimnazijoje ugdomi 141 SUP turintys vaikai, Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje - 140.
- Į Kupiškio Povilo Matulionio progimnaziją kasdien žygiuoja 153 specialiųjų poreikių moksleiviai, į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją - 75.
- Marijampolės savivaldybėje didžiausi skaičiai fiksuojami Jono Totoraičio progimnazijoje - čia mokosi 101 SUP turintis vaikas. Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje jų yra 64.
- Mažeikių „Jievaro“ pagrindinėje mokykloje ugdomi 97 specialiųjų poreikių moksleiviai, Kalnėnų progimnazijoje - 77.
- Molėtų rajone daugiausiai tokių vaikų priėmusi Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija - 71.
- Vienintelėje nurodytoje Neringos savivaldybės gimnazijoje mokosi 23 specialiųjų poreikių moksleiviai.
- Pagėgių savivaldybėje yra dvi mokyklos, kuriose mokosi SUP turintys vaikai. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje jų yra 63, Pagėgių sav. Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijoje - 34.
- Pakruojo „Žemynos“ progimnazija ugdo 85 specialiųjų poreikių mokinius, Pakruojo r. Lygumų pagrindinė mokykla - 41.
- Tuo metu Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje mokosi 140 tokių vaikų, Vlado Jurgučio progimnazijoje - 59.
Panevėžio mieste išsiskiria Mykolo Karkos pagrindinė mokykla - čia ugdomi 223 SUP turintys mokiniai. Panevėžio „Vyturio“ progimnazija jų turi 189.
- Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje mokosi 122 specialiųjų poreikių mokiniai, Ramygalos gimnazijoje - 82.
- Pasvalio rajone daugiausia SUP turinčių vaikų mokosi Lėvens pagrindinėje mokykloje - čia jų yra 170. Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija priėmusi 95 moksleivius.
- Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje ugdomi 125 vaikai.
- Prienų rajono „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje šiandien mokosi 109 specialiųjų poreikių vaikai, o šio rajono Jiezno gimnazijoje - 58.
- Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla priėmusi 165 mokinius, rajono Šeduvos gimnazija - 111.
- Raseinių rajone išsiskiria Šaltinio progimnazija - čia ugdomi 68 SUP turintys vaikai. Rajone yra 11 mokyklų, į kurias keliauja būtent tokie mokiniai.
- Rietavo savivaldybėje nurodytos dvi mokyklos, kuriose yra specialiųjų poreikių moksleivių. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje mokosi 97 specialiųjų poreikių vaikai, Tverų gimnazijoje - 38.
- Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijoje tokių vaikų yra 93, Senamiesčio progimnazijoje - 85.
- Skuodo rajone skaičiuojamos 4 mokyklos, kuriose yra SUP turinčių vaikų. Daugiausiai jų - Skuodo Bartuvos progimnazijoje - 63.
- Šakių rajone daugiausia moksleivių fiksuojama Panemunių mokykloje-daugiafunkciniame centre - 61. Šakių „Varpo“ mokykloje jų yra 60.
- Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijoje SUP turinčių vaikų dabar yra 88.
Šiaulių „Dermės“ mokykloje - 234, Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centre - 151, Šiaulių Medelyno progimnazijoje - 146.
- Šiaulių raj. Kuršėnų Pavenčių mokykloje-daugiafunkciniame centre specialiųjų poreikių vaikų yra 94, Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijoje - 78.
- Šilalės rajone daugiausiai tokių mokinių eina į Dariaus ir Girėno progimnaziją - 101. Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje jų yra 49.
- Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla turi 96 specialiųjų poreikių moksleivius, Šilutės Pamario progimnazija - 71.
- Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje ugdomi 40, Širvintų pradinėje mokykloje - 31 vaikas su specialiaisiais poreikiais.
- Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje tokių vaikų skaičius siekia 106, Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijoje - 102.
- Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje - 153, Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje - 150.
- Telšių rajone daugiausiai SUP turinčių vaikų yra Telšių „Atžalyno“ progimnazijoje (177) bei Telšių „Kranto“ progimnazijoje (109).
- Į Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją eina 39 specialiųjų poreikių mokiniai, į Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnaziją - 33. Iš viso rajone yra 16 mokyklų, kuriose ugdomi tokie moksleiviai.
- Ukmergės Užupio pagrindinėje mokykloje mokosi 81 SUP turintis vaikas, Ukmergės „Šilo“ progimnazijoje - 77, Ukmergės „Ryto“ ugdymo centre - 77.
- Utenos Aukštakalnio progimnazijoje tokių vaikų skaičiuojama 140, Utenos Krašuonos progimnazijoje - 119.
- Į Varėnos „Ryto“ progimnaziją keliauja 58 specialiųjų poreikių turintys mokiniai, į Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinę mokyklą - 36.
- Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje ugdomi 123, Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijoje - 79 specialiųjų poreikių turintys vaikai.
Nemaži skaičiai fiksuojami ir sostinėje. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje šiandien mokosi 232 SUP turintys mokiniai, Vilniaus Balsių progimnazijoje - 221, Vilniaus „Ateities“ mokykloje - 220, Vilniaus „Atgajos“ specialiojoje mokykloje - 201, Vilniaus Levo Karsavino mokykloje - 194, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje - 191, Vilniaus Baltupių progimnazijoje - 185 specialiųjų poreikių turintys vaikai.
- Vilniaus rajone taip pat yra nemažai mokyklų, kuriose mokosi tokie moksleiviai. Daugiausiai jų - Riešės gimnazijoje. Čia ugdomi 56 vaikai su specialiaisiais poreikiais, Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje - 52 mokiniai.
- Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje šių mokinių yra 97, Visagino „Verdenės“ gimnazijoje - 92, Visagino Draugystės progimnazijoje - 82.
- Į Zarasų „Santarvės“ pradinę mokyklą vaikšto 86, į Dusetų Kazimiero Būgos gimnaziją - 65, o į Pauliaus Širvio progimnaziją - 44 specialiųjų poreikių turintys vaikai.
Paauglių auginimo iššūkiai ir galimybės
Mokyklų vadovų požiūris
Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius aiškino, kad įtraukusis ugdymas šalyje tikrai nėra kažkokia naujiena. Pasak jo, mokykloje su specialiųjų poreikių vaikais dirba daug specialistų, nuo rugsėjo jų priimta dar daugiau. Jis pabrėžė bendradarbiavimo su tėvais svarbą ir teigė, kad jo vadovaujamoje gimnazijoje šis procesas sklandus - tik reikia įdėti pastangų.
Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos vadovė Minolė Petronytė-Kairienė patikslino, kad specialiosiose klasėse mokosi 180 vaikų, bendrojo lavinimo - 35 vaikai su dideliais specialiaisiais poreikiais. Direktorės teigimu, didžioji dalis mokinių, kurie pradeda šioje mokykloje mokytis dar 1-4 klasėje, padaro pažangą ir 5 klasėje jau pereina ugdytis į bendrojo ugdymo klases. Bet iššūkių, pridūrė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos vadovė, taip pat netrūksta.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Įstatyminiai pokyčiai ir tarptautiniai įsipareigojimai
2024 metais Lietuvoje įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija, kuria panaikintos diskriminacinės nuostatos, leidusios bendrojo ugdymo mokykloms nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dėl tariamo ar tikro ugdymo sąlygų mokykloje nepritaikymo. Reikšmingus Švietimo įstatymo pakeitimus sąlygojo tarptautiniai Lietuvos valstybės įsipareigojimai tarptautinei žmogaus teisių teisei, konkrečiai, Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijai.
Neabejotinai, didžiulį postūmį davė žmonių su negalia organizacijų, įskaitant šeimų, auginančių vaikus su negalia, organizacijų vykdyta advokacija dėl įtraukiojo ugdymo, susitelkus kartu su akademijos ekspertais.
Terminų painiava
Lietuvoje įtraukiojo ugdymo sąvoka tiesiogiai susiejama su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Čia iškyla reikšminga terminų painiava, kadangi per se įtraukusis ugdymas yra nukreiptas į vaikus su negalia, kurie nuo senų laikų patiria socialinę atskirtį juos mokant atskirtose nuo bendrojo ugdymo mokyklų aplinkose, dar kitaip - specialiosiose mokyklose.
Švietimo praktikoje, tarp mokytojų, švietimo specialistų bei vaikų be negalios tėvų, dažnai pastebimas klaidingas negalios ir specialiųjų ugdymosi poreikių terminų sutapatinimas. Tai prisideda ir prie neigiamų negalios stereotipų stiprinimo, kartu ir prie pasipriešinimo įtraukiojo ugdymo siekiui, vaikų su negalia mokymuisi bendrojo ugdymo erdvėse.
Vaikų su negalia skaičius bendrojo ugdymo klasėse auga lėtai
Lietuvos oficialiosios statistikos portalas pateikia visų trijų specialiųjų ugdymosi poreikių grupių mokinių ugdymosi Lietuvos švietimo įstaigose skaičius. Atskyrus visas tris grupes ir pritaikius antrinę duomenų analizę galima nesunkiai įžvelgti tam tikras tendencijas.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
1-ame paveiksle pateikti duomenys rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokiniai su negalia sudaro tik 1,5 proc. visų Lietuvos moksleivių, iš viso - 4 090. Didžiąją dalį mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro vaikai su emociniais, elgesio ir kitais sutrikimais - tai 10,5 proc.
Pav. 1. Mokinių su negalia skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse
2-paveiksle Švietimo valdymo informacinėje sistemoje patiektų duomenų analizė leidžia matyti, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse daugiausia mokosi mokiniai, kurių ugdymosi poreikiai nedideli arba vidutiniai. Mokinių su nedideliais ugdymosi poreikiais skaičius reikšmingai mažėja, tačiau reikšmingai auga mokinių su vidutiniais arba dideliais ugdymosi poreikiais skaičius.
Pav. 2. Mokinių su skirtingais ugdymosi poreikiais pasiskirstymas
Iš viso mokinių su negalia Lietuvoje yra 2,95 proc. visų Lietuvos vaikų, tai yra 10 306 mokiniai.
Pav. 3. Mokinių su negalia skaičius Lietuvoje
Paveiksle pateikti analizės duomenys patvirtina, kad mokinių su negalia skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga nežymiai. Kita vertus, vaikų su negalia skaičius labiausiai auga bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose lavinamosiose klasėse.
Išpainioti terminus - suprasti įtraukiojo ugdymo esmę
Reikalinga tolesnė analizė siekiant atpažinti realios įtraukties praktikas mokyklose. Tam reikia nepainioti ir atskirti specialiųjų poreikių ir negalios sąvokas. Be to, būtina suprasti ir kitas - integracijos ir įtraukties - sąvokas.
Integracija yra laikytina siekiu pritaikyti vaiką su negalia prie tipinių aplinkų ir ugdymo metodų, o tai dažniausiai lemia nesėkmę ir nusivylimą. Įtrauktis, priešingai, yra laikytina siekiu pritaikyti ugdymo aplinkas prie vaiko su negalia savybių gerai pažįstant jo/jos poreikius, aprūpinant vaiką ir pedagogą visa būtina vaikui reikalinga parama, pritaikant bendravimo priemones ir ugdymo medžiagą pagal vaiko poreikius.
Tik iš esmės pritaikius ugdymo sąlygas galima tikėtis vaikų su negalia siekiančių bendrųjų ugdymo standartų, įskaitant įvairias ugdymo galimybes jiems.
tags: #specialiuj #poreikiu #vaiku #skaicius