Ikimokyklinio amžiaus vaikų patirtis, žinios, sąvokos, gebėjimai ir pažiūros šiame vaiko amžiuje dar tik formuojasi, tuo pačiu, mokymosi metu vaikai suvokia savo jausmus ir požiūrį į save, į kitus bei į patį mokymąsi. Įgyvendinant 2020 - 2021 m. m. eTwinning tarptautinį projektą „Tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžių tobulinimas ir jų integravimas užsienio kalbų ir kitų dalykų pamokose” tobulėjo vaikų emocijų ir patirties raiška, tyrinėjimai ir eksperimentavimai ugdė vaikų kūrybiškumą, renginiai tinklaveikoje plėtė vaikų supratimą ir žinias apie IKT panaudojimo galimybes, vaikai ugdėsi viešojo kalbėjimo įgūdžius.
Gairėse pateikiama nuosekli ikimokyklinio ugdymo filosofija, kurioje dėmesys skiriamas ugdymo(si) kryptingumui, integralumui ir kokybei; primenami principai, tokie kaip ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo ir kontekstualumo principai, įtraukties bei lėtojo ugdymosi principai ir reflektyvus požiūris. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis, o šeimos-mokyklos partnerystė užtikrina tęstinumą ir dermę.
Ikimokyklinio ugdymo sritys ir kontekstų kūrimas
Gairėse rekomenduojamos penkios ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikimokyklinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, prieinamumo visiems ugdymosi, įtvirtinamas universalus dizainas mokymuisi, užtikrinantis galimybes visiems vaikams žaisti, patirti ir ugdytis.
Ugdymo aplinka turi būti patraukli, skatinanti vaikų iniciatyvas ir leidžianti pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, vietas ir laiką. Kontekstai kuria dialogą tarp vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų, numatant galimus komunikavimo būdus, skatinti vaikų aktyvumą. Mokytojai stebi vaiko interesus ir gebėjimus, pritaiko kontekstą jų plėtrai, o specialistai - papildomų kliūčių įveikimo galimybes.
Gairėse išskiriami kontekstai: judraus patirtinio ugdymosi, kultūrinių dialogų, kalbų įvairovės, tyrinėjimo ir gilaus mokymosi, realių ir virtualių aplinkų, kūrybinių dialogų, aplinkų estetika ir įvairovė. Kiekvienas kontekstas skatina vaikų kūrybiškumą, iniciatyvą ir ilgalaikį domėjimąsi.
Taip pat skaitykite: Specialiosios priemonės neįgaliesiems: apžvalga
Konkrečios ugdymo(si) sritys ir jų raiška meninėmis priemonėmis
„Mūsų sveikata ir gerovė“ - šioje srityje ugdymas integruoja naudotis kūno judesio galimybėmis, formuoti motorinius įgūdžius, įtraukti maitinimosi įgūdžius, savarankiškumą higienos ir kasdienės rutinos srityse. „Aš ir bendruomenė“ skatina socialinę integraciją, bendradarbiavimą, saugią aplinką ir kultūrinį dialogą; čia svarbus ir saugumas bei pasitikėjimo formavimas. „Aš kalbų pasaulyje“ ugdo kalbinius įgūdžius, skatina įvairių komunikacijos formų taiką, įvairovės pripažinimą. „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“ kviečia tyrinėti aplinką, ugdo pažinimo įgūdžius, stebėjimą ir kritinį mąstymą. „Kuriu ir išreiškiu“ suteikia galimybes kurti ir išreikšti patirtis per meną, dailę, muziką, teatro elementus, vizualinę raišką ir pan.
Konstatuojama, kad ugdymo(si) kontekstai formuoja 18 pasiekimų sričių visumą, užtikrinančią vaiko gebėjimų augimą. Kiekviena sritis plėtoja visus pasiekimų laukus: vertybes, žinias, supratimą ir gebėjimus. Vaikai ugdomi tiek klasėje, tiek lauko erdvėse, tiek už mokyklos ribų, pavyzdžiui parkose, muziejuose, gamtos ir kultūrinių objektų tyrinėjimuose.
Specialiųjų poreikių vaikų integracija ir ugdymo(si) įrankiai
Specialioji pedagoginė pagalba teikiama mokykloje; nuo 2024 m. rugsėjo visi ugdytiniai turi galimybę būti įtraukti į bendrąją ugdymo aplinką, laikantis individualių poreikių. Klasėse SUP vaikams gali būti iki 12 ar 10 mokinių priklausomai nuo poreikių. Namų ugdymas taikomas tik tiems vaikams, kuriems jis būtinas, ir dažnai apima 6 valandas per savaitę tam tikrų sričių - komunikacinių, pažintinių, orientacinių, meninių ir darbinų veiklų.
Vertinimas derinamas: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimai; individualizuoti ugdymo planai ir susitarimai su šeima nustatomi atsižvelgiant į vaiko galias ir poreikius. Pamokų turinys pritaikomas pagal SUP poreikius, taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, demonstravimas, žaidimai, regimosios priemonės, tarptautiniai ir kultūriniai modeliai.
Specialioji pedagoginė pagalba teikiama: individualus darbas, komunikacinių įgūdžių lavinimas, regimųjų priemonių gausa, gestų kalbos, daktilologijos taikymas, brailio raštas regėjimo sutrikimų turintiems vaikams, surdopedagogų parama bendrojo ugdymo mokyklose ir kurtiesiems taikomi žinomi mokymo metodai. Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams skiriamas specialusis dėstymas, skirtas bendravimui ir kalbos lavinimui gestų kalba ar gestų ir pirštų kalba deriniu.
Taip pat skaitykite: Specialioji slauga Lietuvoje: poreikis ir apimtis
Svarbu suprasti, kad SUP integracija yra iššūkis, reikalaujantis nuoseklumo, dialogo ir partnerystės tarp įstaigos, šeimos ir specialistų. Straipsnyje apžvelgiamos praktikos, kaip įtraukti SUP turinčius vaikus į ikimokyklinę grupę: raminanti aplinka, mažas triukšmas, laisvė rinktis veiklas, individualus darbas, pojūčių įtrauktis ir regimosios bei regos lavinimas. Taip pat pateikiama idėja mokinių elgesio stebėsenai, struktūrizuotai rutinei ir ratelių sistemos įtraukimu.
Specialiojo ugdymo poreikių įvertinimas ir teisės
Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija, o gautą sutikimą iš tėvų būtina gauti prieš įvertinimą. Po sutikimo specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus ir sunkumus, vadovaujantis įstatymais ir vietinėmis gairėmis. Nuo 2024 m. reformos visi ugdytiniai ugdomi bendrai, laikantis individualių poreikių. Specialiosios poreikio tipai ir įtraukties sprendimai tarp skirtingų įstaigų - mokyklų ir darželių - reglamentuojami teisės aktais ir ministerijų nutarimais.
Specialiosios poreikių vaikams pritaikytos programos sudaro individualius ugdymo planus, kurių tikslai ir turinys derinami su tėvais ir specialistais. Analizuojant iššūkius integracijoje, rekomenduojama naudoti pokalbius, individualų darbą, pojūčių įtraukimą, struktūros kūrimą ir raminančią aplinką su minimaliu triukšmu. Šeimos ir mokyklos partnerystė būtina efektyviam ugdymo(si) tęstinumui.
Įvairių specialių poreikių integracija į ikimokyklinę grupę: pavyzdžiai ir metodai
Perspektyvoje išryškėja, kad rankų darbo meninės raiškos užsiėmimai, dailės terapija, žaidimų terapija, sensorinė integracija, meniniai užsiėmimai ir socialiniai įgūdžiai turi didelę reikšmę SUP vaikų ugdymui. Terapinės praktikos kaip dailės terapija, žaidimų terapija, sensorinė integracija ir delfinų terapija gali pagerinti vaikų emocinę savijautą, skatinti savivertę ir socialinę įtrauktį. Taip pat svarbi socialinio darbuotojo veikla, kuri apima pagalbą, advokaciją, konsultavimo ir užimtumo organizavimą.
Iš istorinio konteksto matyti, kad XX a. pradžioje vertybės buvo orientuotos į darbą ir šeimos ryšius, tačiau dabar svarbu skirti dėmesį vaikų individualumui, jų emocijoms ir kūrybinei raiškai. Šeimos - mokyklos partnerystė bei atviras dialogas su vaikais ir jų tėvais yra esminiai faktoriai sėkmingam SUP vaikų inkluzijai.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaikų globos namų auklėtinių poreikius?
Nuotolinė konferencija mokyklų vadovams ir pavaduotojams „Pasirengimas įtraukiajam ugdymui“
Įtraukimo politika 2024 m. užtikrina, kad visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose, o individualūs poreikiai būtų patenkinti per diferencijuotą, personalizuotą požiūrį. Tai apima intelektinio sutrikimo lygius (lengvas, vidutinis, sunkus, gilus), skirtingas kalbos bei regos sutrikimų formas ir jų derinius, taip pat kurčiuosius, kurtėlius bei kitus specialiuosius poreikius turinčius vaikus.
Apibendrinant, ikimokyklinio ugdymo kontekste meninės raiškos metodai SUP vaikams gali būti itin efektyvūs skatinti emocinę savireguliaciją, socialinę įtrauktį, kūrybiškumą ir motorinį vystymąsi, kai jie derinami su individualiais poreikiais, dialogu su šeima ir bendradarbiavimu su kitais specialistais.