Vasario 3 d. sulaikytas smurtaujantis vyras atkreipė visuomenės dėmesį į šią opią problemą. Pastaruoju metu Lietuvoje ir visame pasaulyje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į smurto artimoje aplinkoje problemą. Ši problema paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus bei vaikus.
Kas nutiko sostinėje
Kaip praneša Vilniaus apskrities policija, liepos 18 dieną, apie 11 val., Vilniuje, bute, vyras (gim. 1993 m.) smurtavo prieš mažametį (gim. 2018 m.), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 3 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Vasario 3 d. sulaikymas - tai dar vienas atvejis ilgame smurto artimoje aplinkoje sąraše, kuris rodo, kad smurtas dažnai vyksta namuose ir gali paliesti bet kurią šeimą ar bendruomenę. Policijos pareigūnai nuolat praneša apie įvairius incidentus: nuo fizinio skausmo sukėlimo iki padegimų ar viešosios tvarkos pažeidimų.
Kokios teisinės pasekmės gresia už smurtą?
Pradėti ikiteisminiai tyrimai yra dažna praktika, reaguojant į pranešimus apie smurtą. Gruodžio 28 d. įtariamajam Vilniuje pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.), viešosios tvarkos pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.). Jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nurodoma, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Taip pat skaitykite: Vasario 3 d. įvykis
Rezonansiniai atvejai ir visuomenės reakcija
Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko keletas rezonansinių smurto artimoje aplinkoje atvejų: 40-metės lietuvės Agnės Druskienės nužudymas sukrėtė visą Lietuvą. Jos vyrui - 43 metų Augustinui Druskiui - pateikti kaltinimai dėl jos nužudymo. Praūžęs ilgasis Žolinių savaitgalis Lietuvoje policijai buvo tikras darbymetis - dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnams teko vykti į 650 iškvietimų, policininkai išdavė daugiau kaip 200 smurto orderių.
Beveik trečdalis Lietuvoje gyvenančių moterų pažįsta nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusią kitą moterį, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Tyrimo duomenimis, 29 proc. respondenčių nurodė, kad savo draugų rate pažįsta bent vieną smurto auką, o 27 proc. - šeimos rate. Remiantis tarptautine statistika, daugiau nei 90 proc. asmenų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, yra moterys.
Smurto požymiai ir „raudonieji signalai“
Smurtas artimoje aplinkoje retai prasideda staiga - dažniausiai jam kelią nutiesia kontrolė, įtampa ir psichologinis spaudimas. Ekspertai įspėja: atpažinti pirmuosius „raudonus signalus“ gali būti lemtinga, siekiant išvengti tragedijos.
- Nuolatinis partnerio kontrolės troškimas, izoliavimas nuo draugų ir šeimos;
- Psichologinis spaudimas, manipuliacijos, žeminimas, grasinimai;
- Fiziniai smurtiniai aktai - įbrėžimai, mėlynės, užgaulos ar tiesioginis smurtas;
- Finansinė kontrolė, prieigos ribojimas prie pinigų ar dokumentų;
- Vaikų bei naminių gyvūnų naudojimas kaip kontrolės priemonė.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei patiriate smurtą artimoje aplinkoje, kreipkitės pagalbos: Policija, Specializuotos pagalbos centrai, Nevyriausybinės organizacijos. Svarbu prisiminti, kad jūs nesate vieni ir pagalba yra prieinama.
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas. „Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val. (numeris nurodytas kaip pavyzdys iš turimų šaltinių).
Taip pat skaitykite: kur rasti psichosocialinę pagalbą Vilniuje
Praktinės pastabos ir prevencijos žingsniai
- Reaguokite į „raudonuosius signalus“ ir neignoruokite pirmų ženklų;
- Užtikrinkite saugumą: turėkite pasiruoštą krepšį su dokumentais ir būtinais daiktais išvykimui;
- Pasinaudokite teisine pagalba - kreipkitės dėl smurto uždraudimo orderio;
- Ieškokite paramos pas draugus, šeimos narius arba specializuotas organizacijas;
- Jei gresia pavojus - skambinkite policijai nedelsiant.
Vieši pavyzdžiai ir klaidos, kurias verta žinoti
Socialiniuose tinkluose nuvilnijo moters prašymas gelbėti nuo smurto artimoje aplinkoje. Moteris pakeitė savo mobilaus telefono interneto pavadinimą į „Gelbėkite, smurtauja vyras!“ ir pabandė prašyti pagalbos kavinėje. Tačiau paaiškėjo, kad toks pagalbos prašymas buvo melagingas. Tokie atvejai pabrėžia, kad kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, bet netikri signalai gali apsunkinti tikros pagalbos suteikimą.
Panevėžyje policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Į nurodytą vietą atvykę pareigūnai piliečio nė kiek neišgąsdino. Taip pat būna atvejų, kai į pranešimus reaguojama laiku ir smurtininkai sulaikomi arba pritaikomos kitos prevencinės priemonės.
INTERVIU SU ANONIMU | Kaip Musko teisininkai rašė Žemaitaičiui || Laisvės TV
Statistinė informacija (apibendrinimas lentelės forma)
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Respondentų, pažįstančių smurto auką draugų rate | 29 % |
| Respondentų, pažįstančių smurto auką šeimos rate | 27 % |
| Tarptautinė statistika - smurto aukos dalis moterų | ~90 % |
| Policijos iškvietimai dėl smurto per Žolines | 650 iškvietimų |
| Smurto orderių išdavimas | 200+ |
Siekiant geriau suprasti problemos mastą, verta atkreipti dėmesį į dažnai kartojamus pavyzdžius žiniasklaidoje: vyras padegė buto šeimininkės drabužius ir pagrobė jos rankinę Vilniuje; pranešimų apie smurtą ir kritines situacijas gausu įvairiuose miestuose. Įvykiai pabrėžia, kad smurtas gali įsigalėti įvairiose formose ir reikalauja skubių veiksmų bei visuomenės įsitraukimo.
Dėl minėtų priežasčių svarbu skleisti informaciją apie pagalbos galimybes, ugdyti informuotumą apie smurto požymius bei skatinti pareiškimus ir pranešimus policijai bei specializuotoms tarnyboms.
Taip pat skaitykite: Kaip gintis nuo smurto artimoje aplinkoje: patarimai vyrams
tags: #sostines #sulaikitas #smurtaujantis #viras