Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai gyventojams suteikė ilgai lauktą galimybę atsiimti daugelį metų kauptas lėšas. Sprendimas kelia daug diskusijų ir klausimų: kas turi teisę atsiimti pinigus, kokiomis sąlygomis tai galima padaryti, kokiu būdu pateikiamas prašymas, per kiek laiko lėšos išmokamos, ar gautos sumos bus apmokestinamos. Siekiant priimti pagrįstą sprendimą, gyventojams svarbu aiškiai suprasti galiojančią tvarką, galimas pasekmes ateities pensijai ir visus su lėšų atsiėmimu susijusius niuansus.
Pereinamasis Laikotarpis ir Nuolatinė Tvarka
Gyventojai, pradėję gilintis į naująją pensijų reformos tvarką, dažnai pasimeta. Vienur skelbiama, kad nuo 2026 metų sausio 1-osios II pakopoje sukauptas lėšas galima atsiimti tik aiškiai apibrėžtais atvejais - dėl sunkios ligos, sulaukus pensinio amžiaus, gavus išankstinę pensiją ar pasinaudojus galimybe atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų. Painiavos kyla todėl, kad kalbama apie du skirtingus dalykus.
Nuo 2026 metų sausio 1-osios įsigaliojusi pensijų reforma ne tik atvėrė galimybę pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - pasitraukti iš II pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. Kartu nuo šių metų sausio buvo nustatyta ir nauja, nuolatinė II pakopos pensijų kaupimo tvarka, kuri galios pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, po 2027 metų. Ji apibrėš, kada ir kokiomis sąlygomis ateityje bus galima atsiimti sukauptas lėšas.
Tiems, kurie ketina atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, svarbiausia yra pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - galiojanti tvarka, nes būtent šiuo laikotarpiu galima pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti visas iki tol sukauptas lėšas. Nusprendęs atsiimti lėšas, gyventojas atgautų savo asmenines įmokas - 3 proc. nuo darbo užmokesčio - ir visą investicinį prieaugį, kuris buvo uždirbtas šias lėšas investuojant. Tačiau valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. Vis dėlto šie pinigai nepradingsta. Pasitraukus iš II pakopos, valstybės ir „Sodros“ įmokos virstų papildomais pensijos taškais, didinančiais būsimą senatvės pensiją.
Paskelbus, kad jau galima atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, valdantieji tikino, kad atsiimami pinigai nebus apmokestinami. Pasigirdo abejonių ir nuogąstavimų, ar iš tiesų taip bus. Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad pereinamuoju laikotarpiu atsiimamos II pakopoje sukauptos įmokos ir investicinis prieaugis pajamų mokesčiu apmokestinami nebus.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Prašymų Pateikimas ir Kaupimo Nutraukimas
Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos gyventojai turi teikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Jos prašymus priima ketvirčiais (sausį-kovą, balandį-birželį ir t. t), juos nagrinėja tik jiems pasibaigus, o pinigus išmoka per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Svarbu žinoti, kad vien pateikus prašymą atsiimti lėšas ir pasitraukti iš II pakopos, pensijų kaupimas automatiškai nenutraukiamas. Visą laikotarpį, kol prašymas nagrinėjamas, nuo darbo užmokesčio ir toliau nuskaičiuojami 3 proc. ir investuojami į II pakopos pensijų fondus. Norint to išvengti, „Sodra“ rekomenduoja kartu su prašymu nutraukti kaupimą pateikti ir atskirą prašymą stabdyti įmokų mokėjimą. Šis prašymas įsigalioja nuo kito mėnesio.
Anksčiau kaupiantieji II pakopoje neturėjo galimybės laisvai atsiimti sukauptų lėšų - tik kurį laiką galiojo galimybė sulaukus pensinio amžiaus atsiimti visas II pakopoje sukauptas lėšas. Dabar situacija keičiasi: net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tam tikrais atvejais bus galima atsiimti dalį arba visą sukauptą sumą. Pavyzdžiui, vieną kartą bus leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų nenutraukiant kaupimo. Jei žmogus tuo metu dar nebus sulaukęs pensinio amžiaus, nuo atsiimamos sumos reikės sumokėti 3 proc.
Visiškai nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visą sukauptą sumą bus galima, jei žmogui bus nustatytas 70 proc. ar didesnis darbingumo (dalyvumo) netekimas, paskirta paliatyvioji slauga ar diagnozuota sunki liga. Tokią teisę taip pat turės gyventojai, kuriems iki pensinio amžiaus liks penkeri metai, o sukaupta suma nesieks pusės minimalios pensijų anuiteto ribos (šiuo metu - 8 392,5 Eur.).
Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą, o atsisakius kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų. „Sodra“ paaiškina, kad nuo 2026 metų automatinis įtraukimas panaikinamas. Be to, gyventojams, nusprendusiems toliau kaupti lėšas II pakopoje, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą - iš pradžių vieneriems metams, o vėliau, jei reikės, šį laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Praktiniai Pavyzdžiai ir Informacija
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama sprendimams dėl pensijų kaupimo. Nieko papildomai daryti nereikia. Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, dirbate samdomą darbą ir uždirbate 1153 eurus neatskaičius mokesčių per mėnesį. 2026 metais Jūsų pensijų kaupimo įmoka yra 34,59 euro.
Dalis antrosios pensijų pakopos dalyvių tai žmonės, kurie iki 2019 m. birželio 30 d. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Informaciją apie tai, ar esate neterminuotai sustabdę įmokų mokėjimą, galite rasti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Jeigu dalyvaujate antrosios pensijų pakopos pensijų kaupime, tačiau esate pateikę prašymą tam tikram laikotarpiui stabdyti įmokų mokėjimą, per tą laikotarpį įmokos nuo Jūsų atlyginimo neskaičiuojamos. Svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui neribotą skaičių kartų, net jeigu šia galimybe jau buvote pasinaudoję anksčiau.
Sausio mėnesį gyventojams, kurie iki šiol niekada nebuvo kaupimo dalyviai, bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę kaupti antroje pakopoje. Žmogus gali bet kada sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, jei dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Atkreipkite dėmesį, kad nauja sutartis nepradeda galioti iš karto - ji įsigalioja nuo trečio mėnesio pirmos dienos, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo dalyvių ir sutarčių registre.
Sugrįžus į pensijų kaupimą, dalyvavimas pradedamas iš naujo. Žmonės, kurie kartą jau pasinaudojo galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo pereinamuoju 2026-2027 metų laikotarpiu, antrą kartą šia išimtine galimybe pasinaudoti nebegalės, nes pereinamasis laikotarpis galioja tik sutartims, sudarytoms iki 2025 m. Pagrindiniame paskyros puslapyje pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek - valstybės skatinamosios įmokos.
Antros pakopos pensijų fondus valdančios bendrovės teigia, kad gyventojai nuo metų pradžios aktyviai teikia prašymus stabdyti ar visai nutraukti kaupimą ir atsiimti lėšas. Kai kurios jų pastebi, jog daugiau yra prašymų nutraukti kaupimą nei laikinai stabdyti įmokas ar baigti kaupti dėl sveikatos būklės. Beveik visos įmonės BNS teigė negalinčios viešinti konkrečių skaičių, tuo metu bendrovė „Allianz Lietuva“ pranešė, kad nuo metų pradžios nutraukti dalyvavimą jos fonduose paprašė virš 15 tūkst. klientų.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Štai atgauti sukauptas lėšas dėl sunkios ligos ar negalios pateikė prašymus apie 500 klientų. Daugiau nei 100 tokių klientų jau pasiekė pirmosios išmokos (pinigai dėl kritinės ligos išmokami iš karto, visiems kitiems - kito ketvirčio pradžioje - BNS). Kiti duomenys dar nėra galutiniai“, - BNS teigė įmonės Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė.
Pasak jos, stebimas labai didelis klientų susidomėjimas - dalis jų jau apsisprendę, tačiau daug žmonių nori ir pasitarti prieš priimant sprendimą, ar kaupti toliau. „Tarp dažniausiai žmonėms kylančių klausimų - kada nutraukęs kaupimą atgaus sukauptus pinigus, ar gali atsiimti visą sukauptą sumą, kurią mato savo pensijų sąskaitoje, kokius dokumentus turi užpildyti norėdamas nutraukti kaupimą pensijai“, - teigė E. Tamutienė.
Pasak jos, skolų turinčių pensijų fondų klientų sukauptų lėšų dalis bus perduota antstoliams - nuo sausio 1 dienos įmonė gavo apie 7 tūkst. antstolių patvarkymų dėl areštų.
Banko „Artea“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis informavo, kad daugiausia gautų prašymų yra iš norinčiųjų nutraukti pensijų kaupimą, tačiau jų skaičiaus jis neatskleidė. „Bendrai vertiname, kad atitikti kriterijus ir pabaigti kaupimą dėl sveikatos būklės galėtų apie 2 proc. dalyvių. Tai viena iš temų, dėl kurios sulaukiame nemažai klausimų“, - BNS teigė S. Jarmalis.
Anot jo, taip pat dalis žmonių prašo paaiškinti „Sodros“ pensijų savitarnos duomenis, kur jie gali matyti, kiek lėšų į jų fondus buvo įmokėta ir kiek yra sukaupę teisių į senatvės pensiją.
„Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius BNS taip pat teigė, jog gyventojai domisi ne tik pasitraukimo galimybėmis, bet ir dėl sukauptos sumos, kitomis kaupimo ateičiai formomis, taip pat sudaro trečios pensijų pakopos sutartis. „Pastebime ir tai, kad yra nemažai savo pirminį sprendimą keičiančių gyventojų“, - BNS komentavo V. Sejavičius nurodęs, kad aiškesnį situacijos vertinimą bus galima pateikti balandžio pradžioje.
„Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė teigė, kad skambinantys į kontaktų centrą dažniausiai klausia, kur ir kaip galėtų užpildyti paraišką pasitraukti iš antros pakopos sistemos ir atsiimti sukauptas lėšas. „Sulaukiame klientų klausimų, kada lėšos bus išmokėtos, tad svarbu pažymėti, kad pateikusiems prašymus pensijų kaupimo reformos lango metu lėšos bus išmokamos kas ketvirtį“, - BNS sakė L. Načajienė. Be to, stebimas poreikis koreguoti prašymus, arba klientai persigalvoja ir klausia, ar gali atlikti pakeitimus.
Bendrovės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius BNS taip pat teigė konkrečių duomenų negalintis pateikti, tačiau pabrėžė, kad nepaisant didelio besikreipiančiųjų srauto, didžioji dauguma lieka kaupti. „Žmonės aktyviai priiminėja sprendimus pirmomis metų dienomis - tie, kurie labai laukė tos reformos. Dabar tas srautas yra gal 10 kartų ar 15 kartų bent jau pas mus apmažėjęs ir toks nuosaikesnis, sakyčiau“, - BNS teigė J. Iržikevičius. „Bet aš noriu pasakyti, kad didžioji dauguma ir toliau lieka kaupti, kaip ten bebūtų“, - kalbėjo jis. „Goindex“ vadovas taip pat pastebėjo, kad iš besikreipiančiųjų dauguma nori kaupimą nutraukti, be to, nemažai pasitaiko atvejų, kai norėję nutraukti vėliau pakeičia nuomonę.
Praėjusių metų pabaigoje „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad iš antros pensijų kaupimo pakopos planuoja pasitraukti 43,3 proc. dalyvių, o beveik trečdalis jų yra apsisprendę atsiimtas lėšas investuoti iš naujo. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,1 proc.) kaupiančiųjų gruodžio pabaigoje nurodė vis dar nesantys priėmę tvirto sprendimo, o tęsti kaupimą planuoja 29,6 proc. gyventojų.
Kaip rašė BNS, nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20-40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln.
„Geriausius skaičius parodo mūsų klientų aptarnavimas. Iš susidomėjimo matome, kad tai labai aktuali tema. Jei anksčiau turėdavome apie 5 tūkst. visokiausių užklausų tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu, dabar yra apie 10 ar 12 tūkst. Kiek tai pavirsta realiais sprendimais pasitraukti, neturime skaičių, jie bus tik pasibaigus ketvirčiui“, - žurnalistams trečiadienį sakė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis. Dažniausiai žmonės klausia, kur kreiptis, kiek yra sukaupę fonduose, klausia apie skaičiuoklę, prašo padėti pasiprognozuoti, domisi, ar gali pasitraukti, jei yra užsienyje, vardijo jis. „Klientų aptarnavimo tinklas patiria didelį spaudimą, bet mes tam esame pasiruošę ir papildomų darbuotojų iš kitų (skyrių - aut. pastaba) paskyrę. Bet iššūkis klientų aptarnavimo tinklui didelis“, - sutiko jis.
Įdomu, kad į „Sodrą“ kreipiasi ir Lietuvoje dirbantys užsieniečiai, kurie taip pat pateko į antrą pakopą. „Turime dalį darbuotojų Lietuvoje iš užsienio, jie moka įvairių kalbų, todėl kartais kyla ir iššūkių. Bet ieškome sprendimų, darome viską, naudojame ir „Google“ vertėją. Pavyzdžiui, kalba tik tadžikų, azerbaidžaniečių kalbomis ir panašiai“, - vardijo direktoriaus pavaduotojas.
Patarimai ir Perspėjimai
Atkreipus dėmesį, kad skaičiuoklėse matomi duomenys apie galimas atsiimti sumas yra tik preliminarūs, o iki tol, kol prašymas bus apdorotas, gali ir pasikeisti, nes lėšos vis dar bus investuojamos, E. Mikutis sutiko, kad tai reikėtų įvertinti. „Žmonės turėtų neskubėti - mano gal toks patarimas būtų. Reikėtų išklausyti bendrovių konsultantų, pasinaudoti skaičiuokle, paskaityti informacijos, pasitarti, neskubėti, įsivertinti savo situaciją“, - nurodė jis.
E. Mikutis pabrėžė, jog nesvarbu, ar prašymas pateiktas sausio pradžioje, ar kovo pabaigoje, svarbus yra tik ketvirtis - tai reiškia, kad investavimo vienetų keitimas į pinigus įvyks tik balandžio mėnesį. Taigi, reikėtų stebėti finansų rinkas, taip pat svarbu turėti omenyje, kad pastebėjus, jog situacija netenkina, galima prašymą ir atsiimti. „Rinkos kai kada patiria staigų kritimą, o kai kada ir smarkų augimą. Tai yra finansinis sprendimas, jį reikėtų priimti apdairiai“, - teigė jis.
Paprašytas paprognozuoti, kiek bus žmonių, kurie užpildys prašymus atsiimti 25 proc. lėšų, o kiek bus tokių, kurie visiškai nutrauks kaupimą, E. Mikutis sakė, kad tai pasakyti sunku, tai būtų tik spėlionės. Prašymus pasitraukti iš kaupimo dėl sunkios ligos yra užpildę apie trys tūkstančiai žmonių.
Tiesa, E. Mikutis atkreipė dėmesį, kad jei duomenys e. sveikatoje yra ne iki galo sutvarkyti, joje nematyti duomenų apie ligą, o žmogus tikrai serga, reikėtų susisiekti su savo gydytoju, kad informacija būtų pakoreguota. „Tokių situacijų pasitaikė, nors jų nėra daug“, - atskleidė jis. Apie trys tūkstančiai žmonių kreipėsi dėl išmokėjimo, nes serga sunkia liga, dalies prašymai jau yra apdoroti, t. y. pinigai pervesti.
Galimybės jau įsigijusiems anuitetą
Savo ruožtu „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė, klausiama, ar žmonės, kurie jau sudarė anuitetų sutartis, dar turi progų jas nutraukti atsiimdami visas lėšas, sakė, kad šios galimybės yra ribotos. „Pradėsiu nuo to, kad pensijų anuitetų fondų pinigai priklauso „Sodrai“, ne žmonėms, nes jie iš „Sodros“ įsigijo paslaugą, už ją apsimokėjo pensijų fondų sukauptu turtu. Pasaulyje nėra tokios praktikos, tačiau politikų sprendimu buvo nuspręsta, kad tiems žmonėms, kurie savanoriškai įsigijo pensijų anuitetą, kai buvo sukaupę nedideles sumas, bus leidžiama pasitraukti“, - aiškino D. Gerulytė.
Visgi ji pridūrė, kad nereikėtų tikėtis, jog jie atgaus 100 proc. sumos, kurią įmokėjo - tai sieks apie 85 proc., išskaičiuojant tai, kas jau buvo išmokėta. Tokiu sprendimu apsaugomi tie, kurie sistemoje lieka. „(Galės atsiimti - aut. pastaba) tie žmonės, kurie iki 2022 metų pabaigos įsigijo pensijų anuitetą už sumą, mažesnę nei 10 tūkst. eurų, o nuo 2023 iki 2025 metų - už sumą, mažesnę nei 10,8 tūkst. eurų“, - nurodė D. Gerulytė.
Populiariausias yra standartinis anuitetas su paveldėjimo galimybe. Vidutinė standartinio (nepaveldimo) anuiteto mėnesio išmoka yra apie 78 eurai, su paveldėjimo galimybe - 67 eurai.
„Sodros“ atstovė pabrėžė, kad nors ateityje naujų pensijų anuitetų gavėjų srautas gali sumažėti, esamiems jų gavėjams tai jokios įtakos neturės. „Pensijų anuitetų fondas yra sukaupęs daug turto iš uždirbtos investicinės grąžos. Taip pat jį pasieks 3 proc. atskaitymai nuo žmonių, kurie lėšas atsiims nesukaupę pensinio amžiaus arba išsiėmę 25 proc.“, - teigė Pensijų anuitetų skyriaus vadovė.
Ar turėčiau imtis veiksmų? Ne, jokių veiksmų jums imtis nereikia. Mes ir toliau investuosime jūsų kaupiamas lėšas pagal jūsų fondo investavimo strategiją, siekdami jas padidinti. Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc.1 jūsų šiandienos pajamų. O nuo 2026 m. lankstesnės sąlygos - išsamiau apie jas skaitykite šio puslapio skiltyje „Po reformos dar lankstesnė II pensijų pakopa“.
Kokia man yra nauda, jeigu ir toliau kaupsiu savo ateičiai II pakopos pensijų fonde? Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus2 per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc.1 to, ką uždirbate šiandien.
Kaip turėčiau elgtis finansų rinkų svyravimų metu mažėjant mano sukauptai sumai? Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Ar aš galiu padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą? Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Pensijų Skaičiavimo Pavyzdys
Įstatymai numato, kad bus keičiamas pensijų skaičiavimas - jas sudarys bendroji ir individuali dalys. Bendroji dalis bus finansuojama iš valstybės biudžeto, individualioji - iš „Sodros“ lėšų. „Sodros“ reforma numato ir įmokų lubas: pirmaisiais metais (2017-aisiais) jos sieks 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) - apie 7,48 tūkst. Dabar „Sodros“ įmokoms lubos netaikomos, jos yra tik išmokoms.
2017 metais darbdavių įmoka „Sodrai“ mažės 1 proc., o nuo 2018 metų dėl to bus sprendžiama kasmet, įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui.
Žmogus A, tarkime, Jonas, dirbo 37 metus ir kasmet gavo vidutinį darbo užmokestį (t. y. Įsivaizduojamas Jonas įgytų 37 apskaitos vienetus (AV; 1 AV vertė pagal priimtą įstatymą 2018-01-01 būtų 2,85). Individualioji jo pensijos dalis būtų 105,45 eurai (37 x 2,85), o bendroji pensijos dalis - 149,45 Eur (bazinė pensija, kurios dydis bus 123,2 eurų, padauginta iš 1,2131 (t. y. 37 sukaupto stažo metai dalinami iš 30,5 būtinojo stažo metų, kurie galios 2018 m.).
Pagrindiniai aspektai:
- Pereinamasis laikotarpis (2026-2027): Galimybė atsiimti visas sukauptas lėšas.
- Apmokestinimas: Pereinamuoju laikotarpiu atsiimamos lėšos neapmokestinamos pajamų mokesčiu.
- Prašymų pateikimas: Prašymai teikiami pensijų kaupimo bendrovei ketvirčiais.
- Automatinis įtraukimas: Nuo 2026 m. automatinis įtraukimas panaikinamas.
- Lėšų atsiėmimo galimybės po pereinamojo laikotarpio: Atsiimti iki 25% sukauptų lėšų arba visą sumą esant tam tikroms sąlygoms (sunkiai ligai, dideliam darbingumo netekimui).
Ši apžvalga suteikia svarbiausią informaciją apie SODROS pensijų įstatymo pakeitimus ir galimybes, susijusias su II pensijų pakopa. Svarbu atidžiai įvertinti savo situaciją ir pasikonsultuoti su specialistais prieš priimant sprendimus dėl pensijų kaupimo.