Trečiadienį žurnalistams plačiau pristatyta praėjusių metų statistika apie gautas gyventojų išmokas. Pristatytas naujas įrankis, kuriame yra atnaujinti duomenys ir didesnis jų rinkinys. Pirmą kartą susisteminus duomenis pamatytas aiškesnis bendras Lietuvos vaizdas, kad iš viso taikoma apie 100 išmokų rūšių skirtingais gyvenimo atvejais.
Kokias išmokas moka „Sodra“ ir kaip jos pasiskirsto
Matoma, kad didžiausią dalį sudaro „Sodros“ išmokos (apie 55 proc.), kiek mažiau yra socialinės paramos sistemos išmokų (apie 30 proc.). Gyventojai gauna nuo ligos išmokų iki nedarbo, vaiko priežiūros išmokų ir pan. Tiesa, dalis gyventojų vienu gauna ir kelias išmokas (universalias, vienkartines ar ilgalaikes) ar kompensacijas pagal numatytą pagalbos mechanizmą.
Statistika ir pavyzdys iš praktikos
Vidutiniškai gauna 175 eurus SADM Strateginių sprendimų paramos grupės vadovės Ugnės Užgalės teigimu, bent vieną socialinę išmoką gauna daugiau nei 106 tūkst. asmenų, apie 68 tūkst. šeimų. Kaip matoma, pokytis su 2024 metais yra neigiamas - asmenų sumažėjo 4,3 proc. „Bendrai mes matome, kad socialinės pašalpos gavėjų - tiek asmenų, tiek šeimų skaičius mažėja, lyginant 2025 m. su 2024 m.“ - kalbėjo atstovė.
Vidutinis socialinės pašalpos dydis pernai siekė 175,08 euro. Tai rodo 18,4 proc. augimą, palyginus su praėjusiais metais. Valstybės išlaidos tam siekė 135 834 924 eurus.
Duotas ir konkretus šeimos pavyzdys, kuris yra anonimizuotas. „Šiuo atveju mes matome, kad šeimos sudėtis yra du suaugę asmenys, turintys du vaikus: vienas vaikas yra devynerių metų, kitas yra naujagimis. Matome, ką šita šeima gavo 2025 metais. Iš „Sodros“ gavo vaiko priežiūros išmoką, kadangi vienas iš tėvų nedirbo - gavo socialinę nedarbo išmoką du mėnesius. Taip pat, kadangi yra du vaikai, vienas vaikas jau gavo už pilnus metus universalią išmoką, mokamą kiekvienam vaikui. Kadangi vienas iš suaugusių nedirbo ir susidūrė su tam tikrais sunkumais, iš savivaldybės gavo papildomą paramą ir gavo vienkartinę išmoką, mokamą kiekvienam vaikui, kai susilaukiama naujagimio“, - teigė duomenis pristačiusi specialistė.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Sodros mokamų išmokų rūšys - praktinis žvilgsnis
„Sodra“ nurodo, kad nedarbo socialinio draudimo išmoką sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis šiuo metu siekia 241,54 euro (23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA)). Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais ji būna didesnė, o vėliau mažėja. „Sodra“ pažymi, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius.
Taip pat nustatoma, minimalus 12 mėnesių, nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti. „Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių“, - paaiškino SADM.
Pokyčiai nuo 2026 m. liepos
Tiesa, valdžia nusprendė, kad nuo 2026 m. liepos mėnesio viena išmokos dalis mažės, kita - didės. T. y. pastovioji dalis, kuri nepriklauso nuo pajamų, 2026 m. mažės nuo 23,27 proc. MMA iki 15 proc. MMA. Tuo metu nuo darbo užmokesčio priklausanti kintamoji dalis augs. 1-3 išmokos mokėjimo mėnesį ji sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai buvo mažesni. T. y. atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Siekiama skatinti bedarbius grįžti į aktyvią darbo rinką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad nuo kitų metų liepos įsigaliosiančiais pokyčiais siekiama sustiprinti išmokų ryšį su mokėtomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis, užtikrinti išmokų taiklumą ir skatinti bedarbius grįžti į aktyvią darbo rinką.
Papildomos „Sodros“ ir socialinės paramos sąlygos
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip penkeri metai ir kurie yra sukaupę ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis bus pratęstas nuo 2 iki 6 mėnesių. Taip pat ministerija pabrėžė, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (BSI dydis 2026 m. - 74 Eur, 5 BSI - 370 Eur), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ir (ar) socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Taip pat nuo kitų metų liepos į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, bus neįskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos. Kitaip tariant, į nedarbo draudimo stažą bus neįskaičiuoti laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas. Anot ministerijos, toks sprendimas buvo priimtas siekiant nedarbo draudimo išmokų taiklumo bei didesnio paskatų dirbti balanso.
Pakeitimai piniginės socialinės paramos srityje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad pakeitimų naudą pajus bemaž 15 tūkst. vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių; šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.
Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 16 310 Eur (kai 2026 m. VRP - 233 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.
Taip pat 1,5 karto didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos keitimas
Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Pasiūlymai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d. Siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d. prireiks apie 11 mln. Eur.
Motyvacija dirbti ir „nedarbo spąstai“
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius teigia, kad Lietuvoje socialinė sistema daugiausia orientuota į pažeidžiamiausius visuomenės narius - bedarbius, vienišas motinas, daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius. Anot jo, tokia parama yra būtina, tačiau neretai ji tampa ir veiksniu, mažinančiu motyvaciją dirbti.
„Eurostato duomenimis, 2023 m. Lietuvoje „nedarbo spąstai“ pagal standartinį scenarijų siekė 102,8 proc., kai ES vidurkis sudarė 74,4 proc. Kitaip tariant, įsidarbinus už mažą atlyginimą, didžioji dalis papildomų pajamų atitenka mokesčiams, o dalis išmokų prarandama. Šeimoms su vaikais šis rodiklis gali siekti 87-88 proc., tad dirbti už minimalią algą dažnai tiesiog neapsimoka“, - pastebi jis.
Dėl to nemaža dalis žmonių pasirenka nedirbti, nes pašalpos užtikrina bent minimalias pragyvenimo sąlygas. Tuo metu kiti įsitraukia į šešėlinę ekonomiką - gauna socialines išmokas, o papildomai užsidirba vokeliuose. E. Stankevičius pabrėžia, kad šešėlinė veikla trumpam užkamšo pajamų spragas, tačiau kartu palieka žmogų be socialinių garantijų - tai tik laikina išeitis, kuri ilgainiui virsta akligatviu.
30 metų patirties spąstai
Ar išmokas reikėtų mažinti? Ekonomistų nuomonės
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad ar tinkamai veikia socialinės paramos sistema šalyje, puikiai parodo nedarbo spąstų rodiklis. Anot jos, nedarbo spąstai įvertina išmokų ir paramos praradimus bei mokestinę naštą įsidarbinus po nedarbingo laikotarpio.
„Motyvacija atsisakyti išmokų, kibtis į darbo rinką ir pradėti dirbti nekvalifikuotą darbą Lietuvoje viena mažiausių ES. Nesame sulyginę neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) su minimalia mėnesine alga (MMA), tad tik pradėjusį dirbti asmenį iškart užgriūva mokesčių našta, parama ir išmokos dingsta“, - atkreipė dėmesį ji.
I. Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad tokiais atvejais išmokų, o ilgalaikio nedarbo atvejais - paramos, sumažinimas nespręstų problemos. „Šiai problemai spręsti reikėtų skirti daugiau dėmesio mokymosi visą gyvenimą ir perkvalifikavimo programoms, kad jos būtų taiklesnės, atliepiančios darbo rinkos poreikius ir duotų apčiuopiamų rezultatų“, - komentavo ekonomistė.
Be to, anot jos, norint sumažinti nedarbo spąstų barjerą, pradėjus kabintis į darbo rinką, neturėtų būti iškart įsijungtas mokesčių skaitiklis ir dingti finansinė parama. „Galbūt finansinė parama turėtų nunykti palaipsniui, asmeniui tvirtinantis darbo rinkoje, o ne iš karto. Be to, tikslas artinti NPD ir MMA turėtų išlikti ekonominės politikos perspektyvoje. Išmokų dydžio ar trukmės mažinimas turėtų įtakos tiems nedirbantiems, kurie savotiškai piktnaudžiauja sistema, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti, koks šios problemos mastas“, -pabrėžė ji.
Kaip keičiasi parama dirbantiesiems ir šeimoms
Apibendrinant, štai pagrindiniai punktai, kurie keičiasi 2026 metais: Atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę; palengvinamos sąlygos dirbantiems ne visą darbo dieną; socialinė pašalpa skiriama visai šeimai 12 mėnesių laikotarpiu skiriama pašalpa ir kompensacijos; negalios pensijos neįskaitomos į pajamas; papildoma pašalpa įsidarbinus 100% buvusios pašalpos mokama 6 mėnesius; padidintas piniginių lėšų normatyvas; padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams nuo 60 iki 90 kv. m.
| Sritis | Pakeitimas | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Parama dirbantiesiems | Atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę | Palengvinamos sąlygos dirbantiems ne visą darbo dieną |
| Parama šeimoms | Socialinė pašalpa skiriama visai šeimai 12 mėn. | Pašalpa ir kompensacijos taikomos šeimai per metus |
| Turto vertinimas | Padidintas piniginių lėšų normatyvas | Didesnė „finansinė pagalvė“, neprarandama teisė į paramą turint didesnes santaupas |
| Būsto ploto normatyvas | Padidintas individualiems namams | Nuo 60 iki 90 kv. m. + 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui |
Kaip ministerija pateikia duomenis ir planuoja toliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė taip pat sako, kad ši nauja statistinių duomenų sekimo priemonė parodys, kad ministerijos siūlymai ir sprendimai priimami „ne iš oro“, o remiantis analitikų duomenimis. Siekia paneigti mitą „Visa tai rodo, kad visos priemonės ir visi sprendimai, kurie yra daromi, yra pagrįsti ne „iš oro“ paimtais duomenimis, o analitikų pateiktais duomenimis, kada mes galime aiškiai pasakyti, kam labiausiai reikia pagalbos, kas susiduria su problemomis“, - tvirtino ministrė.
Jos teigimu, dažnai girdima, kad Lietuvoje - itin daug socialinės pašalpos gavėjų, tačiau jų šalyje yra 2,1 proc. nuo visų gyventojų. „Tai nėra daug, vertinant tai, kad tų žmonių, kurie savarankiškai dirba ir tvarkosi, jų sistema nemato“, - dėstė ministrė. „Visi esame girdėję mitą, kad Lietuvoje yra labai daug „pašalpinių“, Lietuvoje yra daug socialinės pašalpos gavėjų. Tai duomenys leidžia ir sulaužyti mitus“, - pridūrė U. Užgalė.
Žurnalistams surengtuose spaudos pusryčiuose akcentuota, kad ir toliau bus dirbama tam, kad pagalbą gautų tie žmonės, kuriems iš tikrųjų reikalinga pagalba. Taip pat žadama ir toliau didinti pensijas, taip mažinant pensinio amžiaus skurdo rizikos lygį.
Pastabos dėl informacijos naudojimo
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Informaciją galite rasti ČIA.