Seimas pritarė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymui, kuriuo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos. Seimas priėmė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos.
2026 m. „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, pajamos viršys išlaidas daugiau kaip 1,463 mlrd. eurų. „Sodros“ biudžeto pajamos bus beveik 1,357 mlrd. eurų, arba 15,3 proc., didesnės, nei laukiama 2025 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė anksčiau yra pažymėjusi, kad didesnis augimas numatomas dėl prognozuojamo šalies darbo užmokesčio fondo augimo, didesnių valstybės biudžeto asignavimų bendrajai pensijos daliai kompensuoti ir grįžtančių pensijų kaupimo dalyvių įmokų.
Pajamų struktūra: iš ko susidaro biudžetas
Įstatyme numatoma, kad 2026 m. didžiausią šio fondo biudžeto pajamų dalį sudarys pensijų socialinio draudimo įmokos - daugiau kaip 3 mlrd. 611 mln. eurų. Asignavimai iš valstybės biudžeto lėšų bendrajai pensijos daliai kompensuoti sieks 3,822 mlrd., o bendras asignavimų iš valstybės biudžeto dydis sudarys 3 mlrd. 825 mln. eurų.
- Pensijų socialinio draudimo įmokos: daugiau kaip 3 mlrd. 611 mln. eurų.
- Įmokos ligos socialiniam draudimui: daugiau kaip 807,2 mln. eurų.
- Įmokos motinystės socialiniam draudimui: beveik 730,9 mln. eurų.
- Įmokos nedarbo socialiniam draudimui: beveik 526,1 mln. eurų.
- Įmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui: beveik 64,1 mln. eurų.
- Savanoriškojo socialinio draudimo įmokos: 4 mln. eurų.
„Sodros“ biudžeto pajamas kitąmet taip pat sudarys grįžtančios sumos iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų (apie 550 mln. eurų) ir rezervinio fondo palūkanos (94,3 mln. eurų). Pagal projektą be rezervinio fondo palūkanų ir grįžtančių sumų perviršis sieks 819 mln. eurų.
Išlaidų struktūra: kam skiriami pinigai
Kitąmet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų, arba 10,9 proc., didesnės, nei laukiama 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, 78,9 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pagal priimtą dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pensijoms planuojama skirti daugiau kaip 6 mlrd. 931 mln. eurų (t. y. 12,6 proc. daugiau nei šiemet laukiama).
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
- Valstybinio socialinio draudimo pensijoms: daugiau kaip 6 mlrd. 931 mln. eurų.
- Ligos draudimo išmokoms: apie 642,7 mln. eurų.
- Motinystės draudimo išmokoms: 488 mln. eurų.
- Nedarbo socialiniam draudimui: beveik 521,4 mln. eurų.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui: daugiau kaip 50 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet augs 7,5 proc., motinystės ir vaiko priežiūros išmokos padidės 7,1 proc., o vidutinė nedarbo išmoka padidės 4,4 proc.
Pensijų indeksavimas ir numatomi pokyčiai
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Prognozuojama, kad vidutiniškai senatvės pensininkų 2026 m. bus 640 tūkst. ir padidės 1,11 proc., arba 7 tūkst. žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė pažymėjo, kad planuojamas geresnis pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu. Prognozuojama, kad 2026 metais turintiems būtinąjį stažą santykis gali pasiekti 51 proc. Vidutinės senatvės pensijos ir šalies darbo užmokesčio santykis bus 47,4 proc.
Kaip neprarasti pensijos pinigų? | Q&A
Pensijų dydžių ir indeksavimo parametrai
- Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. - 1,0987 (9,87 proc.).
- Pensijų indeksavimo koeficientas 2025 m. buvo 1,1063.
- Bazinės pensijos dydis (2025 duomenys) - 298,45 euro.
- Našlių pensijos bazinis dydis - 42,29 euro.
- Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014.
- Pensijų apskaitos vieneto vertės dydis - 7,16 euro.
Pensijų kaupimas ir II pakopa
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, didėja minimalaus pensijų anuiteto riba bei, kaip ir kasmet, auga valstybės skatinamoji įmoka. Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Vienas didžiausių pokyčių 2026-aisiais - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus. „Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę. Kitaip tariant, norintys kaupti turės patys apsispręsti ir sudaryti sutartį.
Atnaujintos ir pensijų anuiteto ribos: minimali pensijų anuiteto riba siekia 16,785 tūkst. Eur, o maksimali riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka, siekia 83,926 tūkst. Eur. Ekspertų nuomone, norint išlaikyti gyvenimo lygį senatvėje, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70-80 proc. buvusio darbo užmokesčio, o valstybės pensija prognozuojama sieks tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio.
Biudžetų palyginimas: 2025 vs 2026
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Pajamos (mlrd. eurų) | 8,646 | 10,252 |
| Išlaidos (mlrd. eurų) | 7,906 | 8,789 |
| Pajamos viršija išlaidas (mlrd. eurų) | 0,740 | 1,463 |
| Vidutinė senatvės pensija (eurais) | 673 | 750 |
| Pensijų indeksavimo koeficientas | 1,1063 | 1,0987 |
Kiti susiję fondai ir rodikliai
Seimas taip pat patvirtino 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kuris yra beveik 14% didesnis. 2025-ųjų PSDF biudžetas, palyginti su šiųmetiniu, didėja beveik 480 mln. Eur (13,8%) ir yra subalansuotas - įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,94 mlrd. Eur.
Patvirtinto ilgalaikio darbo išmokų fondo 2025 metų biudžetas taip pat perteklinis: fondo pajamos kitąmet sieks 55,7 mln. Eur, o išlaidos - 15 mln. Eur. Garantinio fondo 2025 metų biudžete numatyta 54,1 mln. eurų pajamų.
Politikos aspektai ir diskusijos
Seimas svarsto Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą, kuris yra svarbus šalies socialinės apsaugos sistemos elementas. Po svarstymo įstatymo projektą palaikė 106, susilaikė 2, prieš balsavo 1 Seimo narys. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vadovas Linas Kukuraitis patikino, kad jo vadovaujamas komitetas ragina Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apsvarstyti galimus pokyčius, kaip „Sodros“ perteklines įplaukas būtų galima panaudoti sprendžiant pensininkų skurdą. Tuo metu parlamento Audito komiteto vadovas Artūras Skardžius teigė, kad jo vadovaujamas komitetas nepritarė projektui, nes buvo nepakankamai atsižvelgta į pensininkų skurdo problematiką.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
ELTA jau skelbė, kad parlamente šiuo metu kelią taip pat skinasi prezidento iniciatyva spartesniam individualiosios pirmos pakopos pensijos dalies indeksavimui skirti mažiausiai 20 proc. Projektu siūloma, kad papildomos lėšos pensijoms indeksuoti konkrečiais metais sudarytų ne mažiau negu 20 proc., tačiau ne daugiau 75 proc.
Rezervai ir ilgalaikė perspektyva
Šiuo metu „Sodros“ rezervas siekia virš 3,5 mlrd. eurų, o kitąmet turėtų perkopti 4 mlrd. 2026 metų pabaigoje „Sodros“ rezervinio fondo lėšos sieks 3,783 mlrd. eurų. Planuojama, kad „Sodros“ perviršius ir rezervai suteikia galimybių reagavimui į rizikas bei papildomoms socialinėms priemonėms, tačiau diskusijos dėl perteklinių įplaukų panaudojimo vis dar tęsiasi.
Techniniai pakeitimai
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma suvienodinti visų savarankiškai dirbančiųjų įmokų bazę ir ją skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tai palies apie 6 tūkst. gyventojų, į „Sodros“ biudžetą būtų papildomai surenkama apie 7 mln. eurų.
Kaip tai paveiks gyventojus
Pensijų ir socialinių išmokų augimas tiesiogiai didins pensininkų pajamas, bet kartu kelia klausimus dėl ilgalaikio finansinio tvarumo ir rezervų panaudojimo prioritetų. Didesnės „Sodros“ pajamos taip pat susijusios su darbo užmokesčio augimu ir valstybės asignavimais, o pokyčiai II pakopoje bei atsisakymas automatinio įtraukimo lemia didesnę asmeninę atsakomybę kaupti papildomas pensijas.