Koks bus mano pensijos dydis? - šis klausimas aktualus daugeliui gyventojų. Prisijungę prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui jau galite patikrinti, kokį pensijų stažą ir kiek pensijos apskaitos vienetų (taškų) įgijote iki 2020 metų pabaigos. Nuo šių rodiklių priklauso, kokio dydžio pensiją gausite ateityje.
Kaip sužinoti savo stažą ir apskaitos vienetus
Svarbu priminti, kad „Sodra” kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus įrodančius jų stažą (darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir t.t.). Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami, kol sukaks senatvės pensijos amžių.
Prisijungus prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, internetu galima pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ar pažymų. Į asmeninę paskyrą gyventojams siunčiami ir pranešimai - pavyzdžiui, apie įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijos perskaičiavimą arba skirtą išmoką.
Asmeninėse paskyrose gyventojai gali suformuoti detalias suvestines apie savo draudimo laikotarpius, sumokėtas įmokas, gautas išmokas ir kt. Prisijungus prie asmeninės paskyros galima ne tik patikrinti savo sukauptą stažą pensijai, tačiau ir gauti beveik visas „Sodros“ paslaugas. Paskyrose galima taip pat pasikonsultuoti su „Sodros“ darbuotojais ir gauti asmeninę informaciją.
Pernai gyventojai jungėsi prie savo asmeninių „Sodros“ paskyrų 6 mln. kartų. Tai 58 proc. daugiau nei 2019 metais, kuomet užfiksuota 3,8 mln. Prisijungus prie paskyros per elektroninę bankininkystę ar kitais būdais, internetu galima pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ar pažymų.
Taip pat skaitykite: aktualūs Vyriausybės nutarimai personalo valdymo klausimais
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis
Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas ir apskaitos vienetų suma, taip pat kasmet tvirtinamas bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją. Tai reiškia, kad jei žmogus, kuriam jau paskirta senatvės pensija ir toliau dirba bei moka socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kasmet padidėja. Dėl to dirbusių pensininkų pensija perskaičiuojama. Be to, daugeliu atvejų padidėja ir žmogaus gaunama pensija, mat ji indeksuojama.
Pensija dirbantiems senjorams nepadidėja tik tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai nemoka socialinio draudimo įmokų, o tokiu atveju jie neįgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų. Kaip apskaičiuota pensija - už kokį stažą ir už kokį pensijos apskaitos vienetų skaičių - nurodoma sprendime dėl pensijos skyrimo.
Stažo ir apskaitos vienetų ryšys
Metų stažas įgyjamas per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA. Vienas apskaitos vienetas „uždirbamas“ per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų daugiau nei nuo 12 VDU. Sumokėjus mažiau įgyjama dalis apskaitos vieneto. Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Taigi, pensijos dydį lemia ne tik išdirbtų metų skaičius, bet ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų skaičius. Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio algos, pensijos skirsis. Kuo daugiau stažo ir apskaitos taškų, tuo didesnė pensija.
Antros pakopos kaupimas ir alternatyvos
Jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, asmeninėje paskyroje jis mato, kokioje bendrovėje ir kokiu tarifu kaupia. Čia taip pat galima palyginti tolesnio pensijų kaupimo alternatyvas.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Pensijų skundai ir perskaičiavimai
Anot jos specialistų, svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymas nustato apskundimo terminą - sprendimai dėl pensijų gali būti skundžiami per 6 mėn. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą. „Jei žmogus mano, kad pensija buvo apskaičiuota neteisingai, jis gali „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą apskųsti „Sodros“ valdybai.
Jei žmogus po pensijos paskyrimo toliau dirba, jo pensijos dydis kasmet atnaujinamas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. Kreiptis dėl pensijos naujinimo nereikia, jis atliekamas be prašymo. Sprendime dėl pensijos dydžio naujinimo nurodomas ne tik atnaujintos pensijos dydis, bet ir kaip ji apskaičiuota. Taip pat kaip ir sprendimas dėl skyrimo, sprendimas dėl naujinimo gali būti skundžiamas.
Pensijos Lietuvoje: realybė ir problemos
Pensijos Lietuvoje vis dar yra per mažos, kad žmogus galėtų be rūpesčių išeiti iš darbo rinkos ir oriai gyventi. Nors situacija pamažu keičiasi, pasak D. Jakutavičės, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro apie 45-50 proc. buvusio atlyginimo, o oriai senatvei užtikrinti reikėtų 70-80 proc. Reikia sisteminių sprendimų: ne tik didinti pensijas, bet ir stiprinti socialines paslaugas, sveikatos priežiūros prieinamumą, užtikrinti solidarumą tarp kartų, nurodo D. Jakutavičė.
Šių metų birželio mėnesio duomenimis, vidutinė pensija Lietuvoje siekia vos 413,7 euro (į rankas), o mažiausia turintiems būtinąjį stažą - 260 eurų. Tai reiškia, kad su tokiomis pajamomis tiek Kėdainių, tiek ir visos Lietuvos pensininkai yra žemiau skurdo rizikos ribos. Kėdainių rajone yra per 10 tūkst. 600 pensininkų. Kiekvienas iš jų turi išgyventi maždaug iš 413 eurų pensijos per mėnesį.
Tačiau tiesa ta, kad dėl spartaus kainų kilimo šio išmokų augimo, net jei jis ir būna, dažnas pensininkas nė nepajunta. Statistikos duomenimis, Lietuvoje pensijos auga, tačiau mažas pajamas gaunančių senolių kasdienybė negerėja - didžiąją dalį padidėjusios pensijos „suvalgo“ išaugusios maisto ir paslaugų kainos. Paskaičiuota, kad populiariausi maisto produktai per pastaruosius kelerius metus vidutiniškai brango apie 50 procentų.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Vienišumas, socialinė atskirtis ir pagalbos organizacijos
Lietuvoje senjorai dažnai tampa nematoma visuomenės dalimi. Pajusti išsiilgtą šilumą, rūpestį, pabendrauti vienišiems žmonėms stengiasi padėti socialinės paramos organizacijos, kaip kad „Maltiečiai“ ar „Caritas“, vis tik pagalbos mūsų vyriausiai kartai trūksta. Maltiečių apsilankymai daugeliui senų žmonių išties padeda išgyventi.
Dažnas atvejis, kai senjorams labiau trūksta gyvo bendravimo nei socialinės paramos. Kai žmogus pasitraukia iš aktyvaus gyvenimo - netenka darbo, socialinių vaidmenų, o kartais ir artimųjų, jis tarytum išnyksta iš matymo lauko. Atrodo, jis yra, bet lyg nematomas: nebekviečiamas, nebeklausiamas, nepastebimas gatvėje ar viešajame gyvenime, sako Maltiečių atstovė Daiva Grikinienė. Dažnai tai jį palaužia ir atima norą bendrauti.
Vienatvė tampa jų kasdienybe. „Skauda širdį, kad pensinio amžiaus žmonės Lietuvoje metai iš metų - viena didžiausių skurdo rizikos grupių“, - sako Ieva Urbonaitė iš „Caritas“. „Atotrūkis tarp to, kiek šio amžiaus žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50-64 metų amžiaus grupės asmenimis, mūsų šalyje - vienas didžiausių Europos Sąjungoje“, - teigia „Caritas“ atstovė Ieva Urbonaitė.
„Caritas“ vykdo Artumo programą, kurioje savanoriaujantys jauni žmonės rengia IT mokymus garbaus amžiaus žmonėms. Tuo metu Maltiečiai prie senjorų gerovės prisideda su kasmetine kampanija „Maltiečių sriuba“, taip pat kasdien lanko senjorus jų namuose. Savanoriai ne tik atveža sriubos, bet ir padeda seneliams su kasdieniais darbais - nupirkti vaistų, pasirūpinti malkomis šildymui.
Daugelis organizacijų apgailestauja, kad jų teikiamos pagalbos neužtenka, o paramos reikės vis labiau. Trūksta paramos. Senjorais besirūpinančios organizacijos nuolat vykdo akcijas, organizuoja išvykas ir lanko senolius tiek socialinės globos įstaigose, tiek jų namuose.
Dirbantys pensininkai: kodėl jie lieka dirbti
„Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. jau viršija 80 tūkst., nors prieš kelerius metus nesiekė nė 70 tūkst. Taigi kodėl vis daugiau žmonių lieka dirbti net sulaukę pensijos?
Štai 73-ejų Algis sunkiai galėjo suskaičiuoti, kiek metų jau dirba staliumi. Jis pasakojo, kad atėjus pensiniam amžiui jis neturėjo jokių abejonių, kad dirbs ir toliau. Dabar jis beveik kiekvieną dieną ir toliau klientams gamina medinius baldus, laiptus, duris ir kitus gaminius. Tikrai ne dėl pinigų, o todėl, nes man labai įdomus mano darbas. „Nenoriu nuobodžiauti ir nieko neveikti, todėl darau tai, kas man įdomu - dirbu.“
Pasak vyro, savo profesijos jis nekeitė apie 40 metų. Dabar daug naujovių sugalvoja, būna įdomu kažką tokio pagaminti. Jis taip pat pripažino, kad su metais labiausiai keitėsi darbo tempas. Šiomis dienomis vyras stengiasi labiau mėgautis darbu, o ne skubėti atlikti kuo daugiau užsakymų.
Pasivaikščiojus po vietinį turgų, nesunku pastebėti vieną akivaizdų dalyką - daugelį prekystalių užima vyresnio amžiaus žmonės. Vieni pardavinėja savo užaugintas daržoves, uogienes ar kitus namuose pagamintus gardėsius, o kiti - perpardavinėja kitur užaugintus vaisius, daržoves ar įvairius smulkius produktus.
71-erių Marytė jau daugiau nei 50 metų dirba prekybos srityje, o apie 20 iš jų - prekiauja vieno iš didžiųjų miestų turguje. Moteris atskleidė, kad per tiek metų subūrė nemažą nuolatinių klientų ratą. Moteris atskleidė, kad šiuo metu gauna 450 eurų siekiančią pensiją ir papildomai apie 42 eurus siekiančią našlės pensiją. „Iš pensijos nepragyvenčiau, o ir jaučiuosi pakankamai stipri, kad eičiau į darbą. Taip pat gyvenu viena, todėl būtų gana liūdna visą laiką leisti namuose, o darbas, kuriame reikia daug bendrauti su žmonėmis, man labai patinka“, - pasakojo Marytė.
Pensijų augimo tikslai ir perspektyvos
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030-ųjų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Praėjusiais metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, jog šiemet vidutinės senatvės pensijos gavėjų pajamos augs beveik 700 eurų per metus. Pensijų įstatymas įpareigoja papildomai didinti individualiąją pensijų dalį, jei kalendoriniais metais planuojamas teigiamas Va...
Praktiniai patarimai senjorams
Jeigu žmogus mano, kad pensija buvo apskaičiuota neteisingai, jis gali „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą apskųsti „Sodros“ valdybai. Jei žmogus po pensijos paskyrimo toliau dirba, jo pensijos dydis kasmet atnaujinamas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. Kreiptis dėl pensijos naujinimo nereikia, jis atliekamas be prašymo.
Savo mieste susiraskite senjorų klubą, kuriame reguliariai susitinka tokie žmonės kaip jūs. Senjorų klubai nuolat rengia diskusijas ir paskaitas. Didžiuosiuose miestuose taip pat galite dalyvauti daugybėje senjorams skirtų renginių. Be to, kai kurie yra visiškai nemokami.
Ar norėtumėte karts nuo karto su kuo nors išeiti išgerti kavos, bet neturite su kuo? Tiesiog išsirinkite tai, kas jus domina, ir aplankykite vietą, kurioje vyksta renginys. Vienatvė lauke daug geriau nei namuose. Taigi bent kartą palepinkite save kelione - net jei ji ir trumpa.