Kitų metų valstybės biudžetas Lietuvoje jau kelia aistras - Vyriausybė ketvirtadienį jį svarstys posėdyje, kuris buvo atidėtas siekiant „užbaigti technines detales“.
Pateikus projektą Seimui iki spalio 17 d., paaiškės, kaip bus paskirstytos lėšos gynybai, socialinei sričiai ir vietos savivaldybėms.
Skaičiuojama, kad valstybės išlaidos galės augti iki 5,2 proc., o biudžeto deficitas neviršys 3 proc. Prioritetų sąraše - krašto apsauga, kurios finansavimas sudarys apie 5 proc. BVP, ir socialinės išmokos: pensijos kitąmet augs apie 12 proc., minimali mėnesinė alga - 11 proc. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai taip pat didės.
Finansų ministras K. Vaitiekūnas teigia, kad sutarimas rastas dėl pagrindinių sričių, tačiau kai kurie klausimai vis dar kelia diskusijų.
Verda ginčai dėl ateinančių metų biudžeto.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Pensijų Didinimas: Ar Senjorai Pajus Pokyčius?
Tačiau Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Algirdas Butkevičius atskleidė, kad žadamo „pinigų lietaus“ Lietuvos senjorai galimai taip ir nepajus - mat pensijos didės ne 20 proc., o kone mažiau.
Tačiau BFK pirmininkas A. Sysas: socialdemokratai nežadėjo „20% pensijų didinimo“.
„Socialdemokratų programoje nėra pažado pensijas didinti konkrečiais procentais, to nežadėjome ir per rinkimus. Niekur neparašyta, bus didinama 20, 30 ar 5 procentais. Tai A. Butkevičius sugalvojo. Galbūt sumaišė su prezidento pasiūlymu iš „Sodros“ perviršio, kuris būna metų pabaigoje, skirti 20 proc. pensijų individualios dalies didinimui. Aš siūlymą palaikau ir ne kartą tą patį esu siūlęs. Ir kai šių metų biudžetą, kurį sudarinėjo konservatoriai ir iš perviršio teskyrė 47 mln. eurų, tą patį kalbėjau. Dabar projekte numatyta iš perviršio pensijų individualiai daliai skirti 90 mln. eurų. Tai sudarytų 4-5 proc. pensijų didėjimą neskaitant didėjimo dėl pensijų indeksavimo, kuris numatytas jau galiojančiame įstatyme“, - kalbėjo A.
Parlamente - vienas žingsnis iki kitų metų PAF biudžeto patvirtinimo.
Seimas taip pat po svarstymo pritarė Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2025 metų biudžeto projektui. Tam, kad kitų metų PAF biudžetas būtų patvirtintas, parlamentas turės balsuoti dar kartą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Po svarstymo įstatymo projektą palaikė 119, susilaikė 3, prieš balsavo 1 Seimo narys.
PAF kitų metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 31 mln. eurų, kai išlaidos - 4,8 mln. eurų, iš kurių 4,2 mln. eurų sudarys pensijų anuitetų išmokos, valdymo ir administravimo paslaugų išlaidos sieks 591 tūkst. eurų, o kitos išlaidos - 97 tūkst. eurų.
Tarp investicinės veiklos išlaidų, beveik 25,7 mln. eurų planuojama skirti ilgalaikio finansinio turto įsigijimui.
Planuojamas pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas - 251 tūkst. eurų. Biudžeto finansinės veiklos įplaukos ir išlaidos turėtų sudaryti 215,9 tūkst. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame projekte taip pat numatyta patvirtinti 2025 metais pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti skirtą atskaitymą - 2,5 proc. vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą PAF perveda pensijų kaupimo bendrovės.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2025 m. prognozuojamos PAF biudžeto išlaidos - 30,7 mln. eurų, o 2025 m. ir 2026 m. - atitinkamai 37 mln. eurų ir 58,5 mln. eurų.
Prognozuojama, kad einamųjų metų įplaukos 2024 m. viršys išlaidas 252 tūkst. eurų (sudarys 31 mln. eurų), o 2025 m. ir 2026 m. - atitinkamai 370 tūkst. eurų (sudarys beveik 37,5 mln. eurų) ir 554 tūkst. eurų (59 mln. eurų).
„Sodros“ Biudžeto Rodikliai
„Sodros“ biudžete planuojama, kad pajamos bus 8,64 mlrd. eurų, t. y. 13,09 proc. (1 mlrd. eurų) didesnės nei laukiama 2024 m., o sąnaudos - 7,9 mlrd. eurų, t. y. 11,9 proc. (0,84 mlrd. eurų) didesnės nei 2024 m. Planuojama, kad pajamos viršys sąnaudas 739,5 mln. eurų.
Iš valstybės biudžeto 2024 m. planuojama skirti beveik 3,5 mlrd. eurų „Sodros“ išlaidoms padengti. 3,43 mlrd. eurų - bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai, iš jų beveik 39,8 mln. eurų - išlaidoms, reikalingoms 2023 metų įsipareigojimams įvykdyti, padengti, o 2,2 mln.. eurų - kitoms valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamoms išlaidoms padengti.
Papildomam individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimui 2025 metais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto numatoma skirta daugiau nei 37,2 mln. eurų.
Garantinio fondo 2025 metų biudžete numatoma - 54,1 mln. eurų pajamų, t. y. 15,1 proc. arba 7,1 mln. eurų daugiau nei laukiama 2024 m. ir 28,3 mln. eurų sąnaudų (4,8 proc. arba 1,3 mln. eurų daugiau nei 2024 m.).
Tuo tarpu Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2025 m. metų biudžete - 55,7 mln. eurų pajamų (16 proc. arba 7,7 mln. eurų daugiau nei laukiama 2024 m.) ir 15 mln. eurų sąnaudų (6,3 proc. arba 1 mln. eurų mažiau nei 2024 m.).
Taip pat numatyta patvirtinti socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius - pensijų indeksavimo koeficientą - apie 1,1, bazinės pensijos dydį - 298,45 euro, našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro, papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1 ir pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Siūlomas vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2025 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis - 2108,9 euro.
| Rodiklis | 2024 m. Planuojama | 2025 m. Planuojama | Pokytis |
|---|---|---|---|
| „Sodros“ pajamos | 7,64 mlrd. eurų | 8,64 mlrd. eurų | +13,09% (+1 mlrd. eurų) |
| „Sodros“ sąnaudos | 7,06 mlrd. eurų | 7,9 mlrd. eurų | +11,9% (+0,84 mlrd. eurų) |
| Pajamų perviršis | - | 739,5 mln. eurų | - |
Savivaldybių Finansavimo Klausimas
Didžiausias nesutarimų taškas - savivaldybių finansavimo lankstumas. Vietos valdžios perspėja, kad dėl įstatymo ribojimų jos gali prarasti apie 600 mln. eurų investicijoms, nes negalės naudoti sukauptų nepanaudotų biudžeto likučių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas įregistravo pataisas, leidžiančias šią problemą spręsti, tačiau kompromiso link dar teks eiti.
Kiti Biudžeto Aspektai
Kitų metų biudžetas sulaukia kritikos ne tik dėl augančių išlaidų ir deficito - gyventojai stebisi, kad daug pažadų į jį nepateko. Nėra planuojama nei „aušriečių“ siūlymų dėl valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis“ akcijų išpirkimo, nei „valstiečių“ siūlomų pokyčių tabako ir alkoholio akcizų srityje.
Taip pat nebus naujo bankų mokesčio, PVM lengvatų šildymui ar maistui, o socialinio draudimo įmokos savarankiškai dirbantiems bus skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų.
Valdantieji akcentuoja, kad prioritetas - gynyba ir socialinės išmokos. Savo ruožtu ekspertai įspėja, kad ignoravus „Ignitis“ pertvarkos planus ir mokesčių reformą, valstybė gali susidurti su energijos sektoriaus neefektyvumu ir politizuotų sprendimų rizika.
Biudžetas taip pat neapima lankstesnio savivaldybių finansavimo mechanizmo, kuris leistų panaudoti sukauptus nepanaudotus lėšų likučius, todėl vietos valdžia gali prarasti milijonus eurų investicijoms.
Pinigų Yra, Tik Jie Senjorų Nepasiekia?
Lietuvoje pensijų didinimas susiduria su paradoksu: „Sodros“ biudžetas kasmet surenka šimtus milijonų eurų daugiau nei išmoka pensijoms, o nepanaudotų lėšų rezervas jau siekia daugiau nei 3,6 mlrd. eurų.
Vis dėlto valdžia nesiryžta iš karto paskirstyti šių pinigų senjorams, motyvuodama finansinio tvarumo ir ilgalaikių įsipareigojimų būtinybe.
Be to, ES nustatytos grynųjų išlaidų augimo ribos riboja, kiek valstybė gali papildomai išleisti, o rezervas turi būti naudojamas ne tik pensijoms, bet ir kitoms socialinio draudimo išmokoms.
Lietuvos pensijos išlieka vienomis mažiausių Europoje - vidutinė senjoro pensija per metus siekia vos 5 323 eurus, gerokai atsiliekant nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių.
Socialinė atskirtis didėja: moterys pensijas gauna vidutiniškai 26 % mažesnes nei vyrai, o daugiau nei penktadalis vyresnių nei 65 metų gyventojų patiria skurdo riziką.
Tuo tarpu šimtai tūkstančių lietuvių jau negali įpirkti maisto, o realiai pagalbos prireikia pusę milijono žmonių.
Po svarstymo įstatymo projektą palaikė 106, susilaikė 2, prieš balsavo 1 Seimo narys.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vadovas Linas Kukuraitis patikino, kad jo vadovaujamas komitetas ragina Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) apsvarstyti galimus pokyčius, kaip „Sodros“ perteklines įplaukas būtų galima panaudoti sprendžiant pensininkų skurdą.
Tuo metu parlamento Audito komiteto vadovas Artūras Skardžius teigė, kad jo vadovaujamas komitetas nepritarė projektui, nes buvo nepakankamai atsižvelgta į pensininkų skurdo problematiką.